Jau senokai nekantriai laukiame prasidėsiančio masinio renovacijos proceso ir niekaip negalime sulaukti. Lyg ir viskas paruošta: prikurta renovacijos strategijų, milijonai leidžiami įvairioms renovavimo struktūroms ir renginiams. 

Teko dalyvauti viename BUPA organizuotų renovavimui skirtų renginių. Nesakyčiau, kad sužinojau ką nors naujo, tačiau dar labiau sustiprėjo įsitikinimas, kad šita kompanija košės neišvirs. Vien tik pradėtas renovacijos viešinimas  žaidimukų pagalba rodo, kad apie renovuotinų namų savininkus galvojama kaip apie kvailius. 

Renginys, į kurį suėjo daug statybų srities ir žiniasklaidos atstovų, buvo panašesnis į sovietinių laikų panegirikos suvažiavimus, kur aukštinami planai, kaip tuoj, labai greitai bus gerai. Išskyrus VGTU docentą Česlovą Ignatavičių, klausytis nebuvo ko. Visus tuos pranešimus ir jau, jau, jau galima pamatyti ASA renovacijos temos naujienų bloke nuo 2007 metų. 

Bėdų renovacijos procese gausu, jas reikia spręsti aukščiausiu ir vykdytojų lygmenimis. Tik aukščiausiu lygmeniu galima imti tobulinti bendrą renovacijos viziją. Dabar renovacijos klausimus turi tvarkytis kiekvienas namas atskirai, nėra bendros rajono modernizavimo vizijos. Už rajonus atsakingi architektai šiame procese beveik nedalyvauja, nerengiamos rajonų vystymo koncepsijos.

Į renovavimą žiūrima labai vienpusiškai, kalbama tik apie karkasų šiltinimą. Nekalbama, kad šilumos galima sutaupyti per šilumos grąžinimo sistemas. Per vėdinimo sistemas apytiksliai bus prarandama apie 40 proc. šilumos. Kiek teko susidurti, tam skirta labai mažai dėmesio ir neaišku, kas galėtų kompensuoti rekuperavimo sistemų įrengimą. 

Nėra politikos dėl šildymo įrenginių, įrengiant autonominius šildymo punktus konkrečiuose daugiabučiuose ar rajonuose. Tik aukščiausiu lygiu galima spręsti klausimą dėl atsiskyrimo nuo užsienio energijos tiekėjų. Kol kas beveik tik jų dujos naudojamos centralizuotam šildymui. Kodėl vėl milijardai išleidžiami užsienio energijos tiekėjams, kodėl neinvestuojama į pasaulyje perspektyviausia pripažintą biokuro energetiką? Kodėl taupyti turi tik gyventojai, o galimybės užsitikrinti vietinės žaliavos išnaudojimą ir kainų stabilumą neišnaudoja už mus mąstančios struktūros.

Gal alternatyvūs energijos šaltiniai ir brangūs, tačiau ir jie turėtų būti kompensuojami. Toliaregiai politikai turėtų skatinti tai, už ką nereikia mokėti užsienio tiekėjams. 

Šie neišspręsti klausimai pirmiausia mažina žmonių pasitikėjimą renovacijos proceso nauda. 

Vykdančiuoju lygmeniu problemų taip pat daug. Pasak Česlovo Ignatavičiaus, beveik nėra renovuotų namų, kurie vienodai sutaupytų energijos. Taigi namas lyg ir renovuotas, bet vienas taupo 12, kitas - 40 proc. Tai aiškiai rodo, kad problema yra ir statybų kokybėje. Pasak Česlovo Ignatavičiaus, dėl netinkamai atliktų darbų galima prarast iki 55 proc. šilumos, dėl netinkamo projektavimo - 18 proc., o dėl netinkamos eksploatacijos - 11 proc. Vien tik per smeiges gali būti prarandama 4 proc. šilumos. Nuo vėdinamo fasado konstrukcijos taip pat priklauso energijos praradimai - kartais net dešimtimis procentų.

Per šituos kelerius renovaciją kuruojančių asmenų plepėjimo metus taip ir nesugebėta paruošti rekomendacijų, koks turėtų būti šiltinimas, ko reikėtų vengti, kas galėtų būti efektyvu. Kokia turėtų būti efektyviausia vėdinamo ar šlapio fasado, stogo konstrukcija. Ir  mes norime patys susikaičiuoti kiek tai kainuos. Tam reikia ne metrų skaičiuoklių, bet skaičiuoklių su medžiagomis, schemų. Gal skaičiuoklėse rekomenduojamų medžiagų parinkimas, o mūsų Lietuvoje tai pernelyg atsiduoda neskaidrumu.

Pabandykite šitų milijonais remiamų struktūrų tinklalapiuose surasti schemų, kaip tinkamai apšiltinti namą. Manau, esu geras naršytojas, tačiau nesugebėjau rasti. Žinoma, pirmiausia informacijos ieškoma internete, o ne nežinia kokių popierinių instrukcijų.

Renovuotuose namuose gausu broko, nekokybiškų ir netinkamai panaudotų medžiagų. Pavyzdžiui, cokolinėje dalyje naudojamos medžiagos, kurioms netinka būti aktyvaus poveikio zonoje. Paprasčiausias patikrinimas rutuliu rodo, kad daugybė renovuotų cokolių per minkšti šiai zonai. 

Tai pirmiausia ir turėtų išaiškinti profesionali statybų srities žiniasklaida. Kai renovacijos procesą bando išaiškinti mėgėjai, lojalūs politikams, taip ir išeina- normaliai paaiškinti nepavyksta. Nenustebsim jei už šimtus tūkstančių vėl bus "kuriamos" svetainės kuriose bus ta pati ar kaip dažnaiusiai būna, silpnesnė informacija nei pas mus, sugebančius tai sukurti kažkodėl už kelis tūkstančius litų. Esame jau įpratę, kad už tokį disonansą iš bendro panegirikų choro mus išmeta iš "viešinimo" programų, tačiau visada buvome sąžiningi savo skaitytojams ir katučių ten kur nereikia, iš mūsų nebus.

Nežadame, kad daug rašysime apie renovaciją. Tai kas reikalinga renovuojant didžiąja dalimi išdėstyta mūsų RENOVACIJA temoje, daugiau šia tema nėra niekas pateikęs.   Mūsų nuomone, renovacija nejudės tol, kol nebus sutvarkytos straipsnyje išdėstytos problemos. Jas pabandysime išsiaiškinti ir efektyvumą apskaičiuoti su praktikais profesionalais.

Apie šildymo autonomizavimą galite skaityti čia

Apie saulės energijos panaudojimą per plokščiuosius kolektorius čia

Straipsniai renovacijos tema yra čia

Sergejus 

P.S.
Pasižiūrėkite į  Renovavimo temoje esančias naujienas, tyčia padidinom bloko talpą, kad būtų galima matyti visus žarstomus pažadus. Juodas humoras ir tiek.