Tyrimas: kaip keičiasi oro kokybė renovuotuose daugiabučiuose

2016-04-20 13:31   Peržiūros : 780   Spausdinti


Matuodami įvairius parametrus keliasdešimtyje daugiabučių Suomijoje ir Lietuvoje, mokslininkai stebėjo, koks yra patalpų mikroklimatas renovuotuose pastatuose.

Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po dalinės renovacijos ir apšiltinus pastatus? Kaip objektyviai įvertinti patalpų vidaus oro kokybę? Į šiuos klausimus pabandė atsakyti penkerius metus Lietuvos ir Suomijos mokslininkų vykdytas INSULAtE projektas.

INSULAtE projekto tikslas buvo parodyti teigiamą energijos vartojimo efektyvumo poveikį pastatams ir surasti išsamius pastatų vertinimo kriterijus. Penkerių metų trukmės projekto metu (2010-2015 m.) buvo vertinami pastatai Suomijoje ir Lietuvoje - jų vidaus aplinkos kokybė, t.y. parametrai, turintys įtakos sveikatai. Didžioji dalis vertintų pastatų - daugiabučiai, pastatyti 1960-1980 m., kuriuose, siekiant sumažinti šildymo sąnaudas, buvo atliekama renovacija. Vertinta atliekant įvairius matavimus ir pateikiant gyventojams klausimus tiek prieš renovaciją, tiek po jos.

Tyrimui parinkti daugiabučiai pastatai, kuriuos planuota renovuoti projekto metu. Be to, kontroliniam palyginimui įtraukti keli pastatai, kurie nebuvo renovuoti projekto metu.

Suomijoje projekto pradžioje buvo įvertinti 46 daugiabučiai (241 butas). Iš jų 39 pastatai buvo renovuoti, o likę buvo kontroliniai - nerenovuoti. Didžioji dalis pastatų yra Tamperės ir Kuopijo srityse. Daugelyje šių pastatų buvo įrengtas mechaninis ištraukiamasis vėdinimas (< 10 proc. buvo įrengtas natūralus vėdinimas).

Lietuvoje projekto pradžioje buvo įvertinta 20 daugiabučių (96 butai). Iš jų renovuota 15 pastatų, likę buvo kontroliniai - nerenovuoti. Didžioji dalis pastatų yra Kauno rajone. Tiriamuosiuose bei kontroliniuose pastatuose vyravo natūrali vėdinimo sistema su vietine ištraukiamąja ventiliacija virtuvėse ir vonios kambariuose.

Tyrimo metodai

Vidaus aplinkos kokybė vertinta: 1) atliekant matavimus, 2) lyginant rezultatus su reglamentais ir rekomendacijomis bei 3) stebint galimus pasikeitimus prieš ir po renovacijos. Jeigu buvo įmanoma, vertinimas prieš ir po renovacijos kiekviename pastate buvo atliekamas tuo pačiu metų laiku (šildymo sezono metu).

Matavimo prietaisai bute Lietuvoje.
Matavimo prietaisai bute Lietuvoje.

Vidaus aplinkos kokybę Lietuvoje reglamentuoja Higienos normos. Pasirinktų vidaus kokybės parametrų rekomenduojamos vertės pateiktos lentelėje.

Vidaus oro kokybės parametrų vertės Suomijoje ir Lietuvoje

Parametras

Vnt.

PSO

ES

Nacionalinės gairės

Suomija

Lietuva

T

°C

-

-

18-26a

18-22

RH

%

-

-

20-60

35-60b

CO2

ppm

-

-

1 150 > lauke

1 200

COc

ppm

8,6 (8 val.);

25 (1 val.)

10 (8 val.)

7

2.43 (24 val.)

AD2.5

µg/m3

25 (24 val.)

25 (m.)

-

40 (24 val.)

AD10

µg/m3

50 (24 val.)

50 (24 val.);

40 (m.)

-

50 (24 val.)

NO2

µg/m3

40 (m.);

200 (val.)

200 (val.);

40 (m.)

-

40 (24 val.)

CH2O

µg/m3

100 (30 min.)

-

50 (m.)

100 (30 min.)

10 (24 val.)

Radonas

Bq/m3

100 (m.)

-

100/200/400d

400

TVOCs

µg/m3

-

-

400

100e

a „Geras" patalpos temperatūros lygis yra 21 °C („pakankamas" lygis yra 18 °C), jis neturėtų būti didesnis nei 26 °C, nebent temperatūra pakyla dėl lauko temperatūros. Šildymo sezono metu temperatūra viduje neturėtų viršyti +23...24 °C.

b Santykinės oro drėgmės vertės taikomos tik šildymo sezono metu.

 

Pastatai ir energija

Pastatai buvo suskirstyti pagal renovacijos lygį: renovuoti iš dalies, kai atnaujintos atskiros sistemos, pavyzdžiui, apšvietimo, šildymo ir vėdinimo įranga, arba keičiami langai; renovuoti, kai atnaujinimas apima visas efektyvaus energijos naudojimo priemones, vienu metu pagerinant kelias sistemas.

Suomijoje 29 pastatams atliktas atskirų sistemų atnaujinimas, o 9-iems atlikta visa apimanti renovacija. Po renovacijos energijos sąnaudos juose sumažėjo vidutiniškai 21 proc.

Lietuvoje dviejuose pastatuose atliktas atskirų sistemų atnaujinimas, o 13-a pastatų buvo renovuoti. Pastarosios grupės 12-oje daugiabučių, kuriuose buvo įrengta centralizuota šildymo sistema, energijos sąnaudų sumažėjimas svyravo nuo 30 iki 60 proc. Dviejuose iš šių pastatų buvo įrengti saulės kolektoriai, karštam vandeniui ruošti. Trijuose pastatuose buvo įrengta individuali šildymo sistema (dujiniai katilai), juose energijos sunaudojimas sumažėjo apytiksliai 40 proc. Iš dalies renovuotuose pastatuose pastebėtas 10 proc. energijos suvartojimo sumažėjimas.

Vidaus temperatūra ir drėgmės lygis

Šildymo sezono metu bent du mėnesius butuose buvo matuojama vidaus oro temperatūra (T) ir santykinė oro drėgmė (RH), matuojant dviejose vietose: 1) gyvenamojoje zonoje, charakterizuojančioje vidutines buto sąlygas ir 2) greta šalčiausio pastato atitvarų taško, kuris dažniausiai būdavo greta balkono durų (remiantis išmatuotomis paviršiaus temperatūromis).

Suomijos daugiabučiuose prieš renovaciją vidutinė T šildymo sezono metu buvo 22,7 °C, o RH buvo 27,0 proc. Remiantis Suomijos reglamentu, patalpų temperatūra šildymo sezono metu turi neviršyti 23-24 °C. Nustatyta, kad 23 °C riba buvo viršyta daugiau nei 40 proc. laiko, o 24 °C riba viršyta 17 proc. laiko (žr. diagramą). RH vertės buvo žemiau rekomenduojamo lygio (RH - 20 proc.) 20 proc. laiko.  Po renovacijos vidutinė T buvo 22,6 °C, o RH  - 29,0 proc. Rekomenduojamas lygis (23 °C) buvo viršytas 39 proc. laiko, o RH buvo žemiau rekomenduojamos vertės 11 proc. laiko.

Procentinė vertė, kai vidaus temperatūra viršijo nacionalines rekomenduojamas vertes prieš ir po renovacijos Suomijoje (kairėje) ir Lietuvoje (dešinėje). Procentinė vertė, kai vidaus temperatūra viršijo nacionalines rekomenduojamas vertes prieš ir po renovacijos Suomijoje (kairėje) ir Lietuvoje (dešinėje).

Procentinė vertė, kai vidaus temperatūra viršijo nacionalines rekomenduojamas vertes prieš ir po renovacijos Suomijoje (kairėje) ir Lietuvoje (dešinėje).

Lietuvoje prieš renovaciją vidutinė T šildymo sezono metu buvo 19,5 °C o RH buvo 43,4 proc. Po renovacijos vidutinė T buvo 20,4 °C, o RH - 48,7 proc. Pagal Lietuvos Higienos normas, rekomenduojama T vertė yra tarp 18-22 °C, o rekomenduojamas RH intervalas yra 35-60 proc. (šaltuoju metų laikotarpiu). Po renovacijos nustatyta, kad laikotarpis, kai temperatūra buvo per žema (T < 18 °C), sumažėjo 28 proc. tirtų pastatų, o kontroliniuose pastatuose sumažėjo 10 proc.

Vidaus oro kokybė: trečdalyje renovuotų pastatų CO2 koncentracija viršija normą

Suomijoje tiriamuose pastatuose, kuriuose buvo įrengtas mechaninis vėdinimas, vidutinė oro apykaita po renovacijos buvo truputį didesnė (0,48 h-1) nei prieš renovaciją (0,45 h-1), o tais atvejais, kai vėdinimas buvo natūralus, vidutinė oro apykaitos vertė  prieš renovaciją ir po jos buvo nustatyta identiška (0,25 h-1).

Lietuvoje tirtuose pastatuose vidutinė oro apykaitos vertė po renovacijos buvo truputį mažesnė (0,32 h-1) nei prieš renovaciją (0,38 h-1). Kontroliniuose pastatuose vidutinė oro apykaitos vertė po daugiabučių renovacijos taip pat buvo mažesnė (0,28 h-1) lyginant su prieš renovaciją atliktais matavimais (0,40 h-1), todėl bent dalis šių skirtumų gali būti priskirti laikiniems veiksniams, pavyzdžiui, jie galėjo susidaryti dėl nepastovios oro infiltracijos kintant metų laikui bei atliekant matavimus skirtingais sezonais arba dėl skirtingo gyventojų elgesio, pavyzdžiui, langų atidarymo dažnumo.

Anglies dioksidas (CO2) naudojamas kaip indikatorius vertinant vėdinimo kokybę gyvenamosiose patalpose. Suomijoje vidutinis vidaus CO2 lygis buvo 731 ppm prieš renovaciją ir 722 ppm po renovacijos, o tai laikoma geru rezultatu. 1000 ppm lygis buvo viršytas atitinkamai tik 9 proc. ir 10 proc. butų prieš ir po pastatų renovacijos.

Lietuvoje vidutinis CO2 lygis buvo didesnis nei 1200 ppm atitinkamai 26 proc. ir 35 proc. butų, remiantis matavimais prieš ir po pastatų renovacijos. Po renovacijos laikotarpis, kurio metu CO2 koncentracijos tiriamuose pastatuose viršijo 1200 ppm, pailgėjo 9 proc., tuo tarpu kontroliniuose pastatuose jis sutrumpėjo vidutiniškai 5 proc. laiko.

 

Vidaus aplinkos kokybės parametrų vertės tiriamuose ir kontroliniuose pastatuose Suomijoje ir Lietuvoje

 

Suomija

Lietuva

Tiriamas pastatas

Kontrolinis pastatas

Tiriamas pastatas

Kontrolinis pastatas

Prieš (N)

Po (N)1

Prieš (N)

Po (N)

Prieš (N)

Po (N)1

Prieš (N)

Po (N)

CO2, ppm

687 (186)

653 (133)

629 (32)

609 (30)

957 (66)

993 (57)

1 013 (22)

1 002 (8)

AD2.5, µg/m3

5,3 (157)

4,3 (107)

4,4(18)

2,3 (13)

9,2 (71)

9,9 (55)

6,6 (22)

5,4 (8)

AD10, µg/m3

14,6 (157)

12,4* (107)

11,9 (18)

9,6 (13)

18.5 (71)

24,8* (55)

17,8 (22)

18,3 (8)

CH2O, µg/m3

18,2 (140)

16,4* (103)

15,9 (16)

13,5 (13)

24,1 (71)

28,0*(57)

16,5 (24)

32,9* (8)

BTEX, µg/m3

6,5(134)

9,1* (102)

5,4 (16)

7,0 (13)

16,0 (71)

19,4 (55)

7,3 (24)

7,7 (8)

NO2, µg/m3

6,2(145)

6,0 (104)

3,9 (16)

4,9 (13)

11,9 (71)

11,7 (57)

16,0 (22)

13,8* (8)

Radonas,  Bq/m3

60 (132)

50 (88)

40 (13)

40 (12)

28 (33)

38* (31)

14 (12)

18(4)

1 Po renovacijos; N atitinka matavimų skaičių

* rodo statistiškai reikšmingą skirtumą tarp matavimų prieš ir po renovacijos (p< 0,05)

• T - vidaus oro temperatūra,  RH - santykinė oro drėgmė;

• CO2 - anglies dioksido ir CO - anglies monoksido kiekis;

• AD2.5, AD10 - aerozolio dalelės, kurių diametras mažesnis už 2.5 ir 10 µm, atitinkamai;

• NO2 - azoto dioksidas;

• BTEX - benzenas, toluenas, etilbenzenas ir ksilenai;

• VOC - lakūs organiniai junginiai (LOJ);

• CH20 - formaldehidas;

• radonas;

• mikrobai ir pluoštas nusėdusiose dulkėse.

Suomijoje po renovacijos sumažėjo aerozolio dalelių (AD), formaldehido (CH2O) ir lakiųjų organinių junginių (įsk. benzeną, tolueną, etilbenzeną ir ksilenus (BTEX)) koncentracijos.

Lietuvoje AD, CH2O ir radono koncentracijos po renovacijos padidėjo. Tačiau panašūs skirtumai buvo pastebėti ir kontroliniuose pastatuose, todėl šie skirtumai nebūtinai gali būti susiję su renovacija.

Kalbant apie aerozolio daleles,  jų vidaus ir išorės koncentracijos santykis (I/O) dažnai naudojamas kaip vidaus teršalų koncentracijos palyginimo su lauko koncentracija rodiklis. Jeigu I/O<<1, vidaus taršos šaltinių nėra, o vidaus aplinką visų pirma lemia lauko oras. Tuo atveju, kai 0,5<I/O<1, viduje taršos šaltinių yra, tačiau jie nėra vyraujantys. Tuo atveju, kai I/O>1, viduje yra stiprių taršos šaltinių, darančių įtaką vidaus oro kokybei.

Remiantis Suomijoje gautais rezultatais, AD2.5 frakcijos I/O santykis buvo nustatytas truputį didesnis po daugiabučių renovacijos - tiek tiriamuose, tiek kontroliniuose pastatuose (žr. diagramą). Tačiau AD10 frakcijos I/O santykis tiriamuosiuose pastatuose padidėjo, o kontroliniuose pastatuose tendencija buvo priešinga. Nors skirtumas ir nėra statistiškai reikšmingas, tai gali rodyti, kad vidiniai stambiųjų aerozolio dalelių šaltiniai po renovacijos kai kuriais atvejais gali daryti didesnę įtaką.

Aerozolio dalelių vidaus-išorės koncentracijų santykiai pastatuose Suomijoje.
Aerozolio dalelių vidaus-išorės koncentracijų santykiai pastatuose Suomijoje.

 

Natūralios ventiliacijos efektyvumas buvo registruojamas anemometru, vietoje matuojant oro srauto greitį vėdinimo angose (vonioje/tualete ir virtuvėje). Kiekviename bute natūrali ventiliacija buvo matuojama du kartus, t.y. pradedant matavimus pirmojo vizito metu ir po 24 valandų laikotarpio. Ventiliacijos dažnis buvo apskaičiuotas kaip oro apykaitos greičio rodiklis (air change rate - ACH, h-1), remiantis oro srauto greičio bei buto tūrio įvertinimu. Spearman ranginis koreliacijos koeficientas (rS) buvo apskaičiuotas, siekiant įvertinti tarpusavio ryšį tarp ventiliacijos efektyvumo bei skirtingų aerozolio dalelių indikatorių.

Gyventojų apklausos

Pirmojoje apklausoje Suomijoje dalyvavo 234 gyventojai iš 45 daugiabučių (pradiniame vertinime), o antrojoje - 172 gyventojai, iš kurių 161 gyveno renovuotuose pastatuose. Vidutinis dalyvių amžius buvo 58 metai.

Lietuvoje pirmojoje apklausoje dalyvavo 60 gyventojų iš 96 daugiabučių (pradiniame vertinime), o antrojoje  - 27 gyventojai. Vidutinis dalyvių amžius buvo 54 metai.

Žemiau esančioje lentelėje pateikti kai kurie sugrupuoti rezultatai iš būsto ir sveikatos klausimyno. Renovuotuose pastatuose savo būstu patenkintų gyventojų dalis padidėjo 11 proc. Suomijoje ir 16 proc. Lietuvoje. Pasitenkinimas vidaus aplinkos kokybe padidėjo abejose šalyse: atitinkamai 23 proc. Suomijoje ir 13 proc. Lietuvoje.

Dėl šiluminio komforto Suomijoje nepastebėta ženklių pokyčių, o Lietuvoje apie tinkamą temperatūrą žiemos metu pranešusių gyventojų dalis padidėjo nuo 31 proc. iki 78 proc. Gyventojų, pranešusių apie kasdieninį arba beveik kasdieninį trukdantį triukšmą, susijusį su transportu arba pramone, sumažėjo abejose šalyse: 10 proc. Suomijoje ir 23 proc. Lietuvoje. Suomijoje pastebėta priešinga tendencija: atsiliepimuose apie triukšmą, susijusį su santechnika, vėdinimu, elektros sistemomis ir t. t., padaugėjo 6 proc.

 

Renovuotų ir kontrolinės grupės pastatų gyventojų atsiliepimai apie pasitenkinimą būstu, vidaus oro kokybe, vidaus temperatūra ir triukšmu

 

Renovuoti pastatai

Kontrolinė grupė

Vertinimas

Prieš a

Po b

Prieš

Po

 

% (N)

% (N)

% (N)

% (N)

Suomija

Patenkinti būstu

41 (82)

52 (82)

58 (18)

46 (5)

Patenkinti vidaus oro kokybe

22 (42)

41* (65)

45 (14)

36 (4)

Tinkama vidaus temperatūra

 

 

 

 

vasarą

58 (111)

57 (92)

48 (15)

73 (8)

žiemą

64 (130)

65 (105)

55 (17)

55 (6)

Vidutinis triukšmas susijęs su

 

 

 

 

eismu arba pramone

28 (52)

18* (26)

7 (2)

18 (2)

vėdinimu, santechnika ir t. t.

12 (22)

18 (26)

21 (6)

30 (3)

Lietuva

Patenkinti būstu

19 (9)

35 (9)

22 (2)

-

Patenkinti vidaus oro kokybe

20 (9)

33* (9)

13 (1)

-

Tinkama vidaus temperatūra

 

 

 

 

vasarą

45 (23)

56 (15)

44 (4)

-

žiemą

31 (16)

78* (21)

44 (4)

 

Vidutinis triukšmas susijęs su

 

 

 

 

eismu arba pramone

49 (19)

26* ( 6)

57 (4)

 

vėdinimu, santechnika ir t. t.

7 ( 2)

0 ( 0)

20 (1)

-

a prieš renovaciją

b po renovacijos

*p < 0,05, statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vertinimo prieš ir po renovacijos

Sukurta vidaus aplinkos kokybės vertinimo sistema

Atliekus tyrimą buvo sukurta ir išbandyta išsami vertinimo sistema, skirta įvertinti energijos efektyvumo įtaką vidaus aplinkos kokybei ir sveikatai. Remiantis tiek objektyviais matavimais, tiek subjektyviu vertinimu prieš renovaciją ir po jos, paaiškėjo, kad pagerėjusio energijos naudojimo efektyvumo poveikis vidaus oro kokybei ir sveikatai iš esmės buvo teigiamas. Gyventojų pasitenkinimas būstu ir vidaus aplinkos kokybe dažniausiai pagerėjo.

Lietuvoje šiluminis komfortas padidėjo ženkliai, tuo tarpu vėdinimas kai kuriais atvejais galėjo suprastėti. Pastatų vidaus oro kokybę pagerino mechaninis vėdinimas, o pastatuose su natūraliu vėdinimu pastebėta priešinga tendencija. Suomijoje kai kuriais atvejais padidėjo vidaus taršos šaltinių įtaka.

Projekto rezultatas - sukurti kriterijai, kuriuos galima naudoti vertinant vidaus aplinkos kokybę, susijusią su daline ar kapitaline renovacija, taip prisidedant prie energijos audito. Vertinimą galima panaudoti suteikiant naudingą informaciją ir pagalbą priimant sprendimus bei planuojant renovaciją, o taip pat sudarant išsamesnį pastato sąlygų ir našumo vaizdą, papildant energijos auditus ir sertifikatus.

 

Vieno iš butų Suomijoje vidaus aplinkos kokybės ataskaitos pavyzdys

Parametras [vienetas]

Rezultatas

Interpretavimas pagal Būsto sveikatos rekomendacijas (2003), paruoštas Suomijos socialinių reikalų ir sveikatos ministerijos (http://pre20090115.stm.fi/pr1063357766490/passthru.pdf)

Prieš renovaciją

Po renovacijos

T [oC]

24

24

Gera temperatūra (T) yra 21 °C, o patenkinama T yra 18 °C. Kai šildymas įjungtas, vidaus T turėtų neviršyti 23-24°C.

RH [%]

32

32

Santykinė oro drėgmė (RH) turėtų būti apie 20-60 proc.

TI

60

71

Šiluminis rodiklis (TI) laikomas tinkamu ≥ 61, o geru ≥ 65.

CO2 [ppm]

1543

1246

Vėdinimas neatitinka Suomijos sveikatos apsaugos įstatymo, jeigu anglies dioksido (CO2) koncentracija viršija 1500 ppm. Tinkama CO2 koncentracija yra maždaug 1200 ppm.

CO [ppm]

0

0

Anglies monoksido (CO) koncentracija turėtų neviršyti 8 mg/m3 (6,9 ppm).

CH2O [µg/m3]

22

21

Formaldehido (CH2O) koncentracija patalpos viduje turėtų neviršyti 100 µg/m3.

Radonas [Bq/m3]

100

70

Metinė vidutinė radono koncentracija turėtų neviršyti 400 Bq/m3.

 

Spalvų kodai

T [oC]

RH [%]

TI

CO2 [ppm]

CO [ppm]

CH2O [µg/m3]

Radonas [Bq/m3]

Gerai

18 ≤ T ≤ 21

20 - 60

≥ 65

< 1200

 

< 35

< 200

Patenkinamai

21 < T ≤ 24

 

≥ 61

1200 -1500

 

< 100

< 400

Prastai

T < 18, T > 24

 

 

> 1500

> 6,9

 

 

 

Nacionaliniu lygiu panašias apklausas galima rengti vertinant nacionalinę politiką ir programas. Projekto metu sukauptą didelę duomenų bazę galima naudoti kaip pavyzdį, jeigu nėra nacionaliniu mastu reprezentatyvių duomenų bazių. Daugelyje šalių nėra objektyvios informacijos apie būsto būklę ir vidaus aplinkos kokybę. Pavyzdžiui, šilumos ir vėdinimo sąlygų vertinimas nacionaliniu mastu taip pat suteikia informacijos apie per didelio šildymo arba vėsinimo problemas, kurios yra glaudžiai susijusios su energijos suvartojimu: atlikus paprastus pakeitimus galima sutaupyti didelį kiekį energijos, o taip pat pagerinti vidaus aplinkos kokybę. ES lygiu kai kuriuos rodiklius galima įtraukti į esamas apklausas ir duomenų bazes (pvz., Eurostat, WHO ENHIS).

 

Pagrindinės tyrimo išvados

Gauti rezultatai atskleidė pagerėjusias gyvenimo sąlygas po pastatų renovacijos, pavyzdžiui:

  • šiluminės sąlygos ženkliai pagerėjo Lietuvos pastatuose;
  • renovacija gali ženkliai pagerinti gyventojų gerbūvį;
  • Suomijoje šildymo sezono metu pastatuose didžiausia rekomenduojama vidaus temperatūra (23 laipsnių C) buvo viršijama 40 proc. laiko, tiek prieš renovaciją, tiek po jos, o santykinė oro drėgmė dažnai buvo žemiau rekomenduojamos vertės (RH <20 proc.);
  • sumažinus aukštą vidaus oro temperatūrą galima sutaupyti energijos ir palaikyti priimtiną RH vertę;
  • vidaus oro kokybė pagerėjo pastatuose, kuriuose įrengtas mechaninis vėdinimas, o pastatuose su natūraliu vėdinimu tendencija buvo priešinga;
  • po renovacijos vėdinimo sistema privalo būti patikrinta ir subalansuota;
  • daugumoje tirtų butų vidaus aplinkos kokybės parametrai atitiko nustatytas nacionalines rekomendacines vertes, tačiau po renovacijos kai kurie vidaus taršos šaltiniai suintensyvėjo;
  • ypatingą dėmesį reikia skirti taršos šaltinių kontrolei.

Daugiau informacijos apie tyrimo rezultatus galima rasti adresu www.insulateproject.eu.

 

Turunen M, Leivo V, Martuzevicius D, Prasauskas T, Kiviste M, Aaltonen A, Du L, Haverinen-Shaughnessy U. Daugiabučių pastatų energijos vartojimo efektyvumo gerinimas, poveikis vidaus aplinkos kokybei ir sveikatai. Duomenų apžvalga, 2016. Nacionalinis sveikatos ir gerovės institutas, Helsinkis.


Kategorijos: Vėdinimas, Renovacija
Visi kategorijos straipsniai
Daugiabučio renovacija

Daugiabučio renovacija

Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės? 

Mažoji renovacija

Šildymo sistemos renovavimas daugiabutyje

Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens renovavimas, atnaujinimas, radiatorių keitimas ir šilumos reguliavimo įdiegimas. Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d. 

Angos perdangoje pjovimas

Angos perdangoje pjovimas

Angų pjovimas perdangoje, perdangos angos įrengimas 

Fasado šiltinimas

Ką reikia žinoti apie vėdinamus fasadus?

Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą. 

Daugiabučių siūlių remontas

Daugiabučių siūlių remontas

Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas 

Fasado šiltinimas Neoporo termoplokštėmis

Fasado šiltinimas neoporo termoplokštėmis

A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu. 

Daugiabučių modernizavimas

Daugiabučių modernizavimas: efektyviausi sprendimai

Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą. 

Renovacijos budai

Renovacijos būdų paieška ar lipimas ant to paties grėblio

Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas. 

Vėdinimas daugiabučiuose

Vėdinimo būdai modernizuotuose daugiabučiuose

Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius 

Daugiabučių namų administravimas

Daugiabučių namų administravimas

Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas 

Daugiabučių renovacija

15 metų daugiabučių renovacijos: sienos šiltinamos, tačiau iki protingo namo dar toli

Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos. 

daugiabučių modernizavimo klaidos

Dažniausios daugiabučių modernizavimo klaidos

Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis. 

Mūrinio namo šiltinimas

Mūrinio namo šiltinimas

Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas. 

Daugiabuciu apdaila

Vėdinamų fasadų apdailos plokštės

Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija. 

bustas

Kokybiška renovacija – ne makiažas

Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė? 

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6

Panerių g. 5, Kaunas
Telefonas: +370 377 47414 , Mobilus: +370 679 57997, El. paštas: drutnamis@gmail.com

A.Mickevičiaus g. 6 - 206, Kaunas
Telefonas: +370-37-320700, Mobilus: +370-698-44051, El. paštas: ekodora@takas.lt

J.Savickio g.4, Vilnius
Mobilus: +370-698-80167, El. paštas: info.emetek@gmail.com

Kuršių g. 2, Burbiškės, Vilnius
Mobilus: +370-602-07990, El. paštas: eupragia@yahoo.com

Verslininkų g. 3E, Vydmantai, Kretingos r.
Telefonas: +370 647 86849, El. paštas: gertika123@gmail.com

Panerių g. 258B, Kaunas
Telefonas: +370 610 43043, +370 37 247722, Mobilus: +370 687 12848, El. paštas: info@helm.lt

Statybininkų-7A, Kaunas
Mobilus: +370-673-81615, El. paštas: justas@spektrus.lt

Europos pr. 124, Kaunas
Telefonas: +370-37-337915, El. paštas: info@ima.lt
Balkonų stiklinimas, modernių įstiklinimo sistemų gamyba.
Kovo 11-osios g. 67, Kaunas
Telefonas: +370-37-710539, +370-52-464329, Mobilus: +370-684-19319, +370-676-36250 , El. paštas: info@intornas.lt

Neries krant. 16, Kaunas
Telefonas: +370 646 22994, El. paštas: info@kaunoapdaila.lt
1 2 3 4 5 6
Daugiabučio renovacija Daugiabučio renovacija

Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?

Mažoji renovacija Šildymo sistemos renovavimas daugiabutyje

Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens renovavimas, atnaujinimas, radiatorių keitimas ir šilumos reguliavimo įdiegimas. Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d.

Angos perdangoje pjovimas Angos perdangoje pjovimas

Angų pjovimas perdangoje, perdangos angos įrengimas

Fasado šiltinimas Ką reikia žinoti apie vėdinamus fasadus?

Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą.

Daugiabučių siūlių remontas Daugiabučių siūlių remontas

Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas

Dekoratyviniai tinkai Dekoratyviniai tinkai

Dekoratyvinis tinkas, dekoratyvinio tinko tipai ir panaudojimo sritys

Fasado šiltinimas Neoporo termoplokštėmis Fasado šiltinimas neoporo termoplokštėmis

A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.

Nauja renovacijos strategija Renovacija - ir vėl tik vizijose?

Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.

Daugiabučių modernizavimas Daugiabučių modernizavimas: efektyviausi sprendimai

Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.

Renovacijos budai Renovacijos būdų paieška ar lipimas ant to paties grėblio

Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.

Vėdinimas daugiabučiuose Vėdinimo būdai modernizuotuose daugiabučiuose

Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius

Daugiabučių namų administravimas Daugiabučių namų administravimas

Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas

Daugiabučių renovacija 15 metų daugiabučių renovacijos: sienos šiltinamos, tačiau iki protingo namo dar toli

Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.

daugiabučių modernizavimo klaidos Dažniausios daugiabučių modernizavimo klaidos

Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.

Mūrinio namo šiltinimas Mūrinio namo šiltinimas

Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.

Daugiabuciu apdaila Vėdinamų fasadų apdailos plokštės

Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.

bustas Kokybiška renovacija – ne makiažas

Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?

Modernizuojant daugiabučius labiau apsimoka siekti aukštesnės energinės klasės Modernizuojant daugiabučius labiau apsimoka siekti aukštesnės energinės klasės

Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.

Renovacija kitaip: ne tik sutaupyta energija, bet ir komfortas, sveikas mikroklimatas Renovacija kitaip: ne tik sutaupyta energija, bet ir komfortas, sveikas mikroklimatas

Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.

Tyrimas: kaip keičiasi oro kokybė renovuotuose daugiabučiuose Tyrimas: kaip keičiasi oro kokybė renovuotuose daugiabučiuose

Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos

Šiltinimas akmens vata ir renovacijos rezultatai

Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai

Daugiabučių modernizavimas iki A klasės -  utopija ar realybė? Daugiabučių modernizavimas iki A klasės - utopija ar realybė?

Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?

Naujovė renovacijoje – namą „apvilkti“ skydais

Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Tokius skydus pabandė gaminti ir naudoti kaimynai latviai.

Apšiltinimas akmens vata Daugiabučio renovacija: ką daryti, kad būtų „kaip sau“

Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?

Renovacijoje svarbus ne tik energetinis efektyvumas

Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.

Balkono remontas Balkonų renovacijos sąmata

Kaip renovuoti balkoną, kokie darbai ir medžiagos reikalingi balkono remontui

Modernizavime naudojamos šiltinimo medžiagos ir jų montavimo defektai

Daugiabučių modernizavimo projektuose iš esmės naudojami trys išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos variantai.

Paryžiuje atnaujintas daugiabutis Renovacija, kuri sužavėjo Europą

Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.

fasadas Vėdinamieji fasadai su HPL plokštėmis – prestižinė apdailos klasė

Kodėl ši fasadų apdaila išskirtinė? Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobiliai priskiriami prestižinių klasei – medžiagų kokybės, patikimumo, ilgaamžiškumo, dizaino.

Fasadai. Išorės ir vidaus sienų apšiltinimo būdai

Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.

Ateityje kiaurų daugiabučių gyventojams gali tekti mokėti baudas

ES Energinio efektyvumo direktyva įpareigoja imtis griežtesnių šilumos taupymo priemonių. Tarp sektinų pavyzdžių - bendrovės, kurios investicijas atgauna iš sutaupytos šilumos. Pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį

Savanoriška daugiabučio renovacija. Kas jūsų laukia? Savanoriška daugiabučio renovacija. Kas jūsų laukia?

Praktiniame daugiabučių modernizavimo procese atsiranda daugybė klausimų, kurie ne iki galo numatyti ir apgalvoti.

Tinkuojamo fasado sistema

Tinkuoto fasado sandara. Tinkuoto fasado montavimas. Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai

Pelėsiai, melsvadumbliai  ir kiti mikroorganizmai ilgainiui sugadina tinkuotą  fasadą Kaip nuvalyti tinkuotus fasadus?

Kaip efektyviai ir greitai nuvalyti bei atnaujinti fasadą?

Vilniaus Valdorfo mokyklos apšiltinimo darbai. Apšiltinimo sistema su mineraline vata ir tinku

Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kad rezultatas būtų maksimaliai efektyvus šilumos taupymo požiūriu?

Tinkuojamo fasado šiltinimas

Pastaruoju metu pastatų šiltinimo iš išorės ir renovacijos derinimas darosi vis populiaresnis

Lentos Namo išorės apdaila

Tinkamai parinkta namo išorės apdaila pagerina ne tik jo estetinį vaizdą, bet ir šilumos izoliaciją, apsaugo nuo aplinkos poveikio, taigi, ir didina namo išliekamąją vertę.

Įtrūkęs fasadas Pastatų sertifikatai

“Pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems, - sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjas Tomas BARANAUSKAS.

Fasado apdaila. Dažai Fasado apdaila. Dažai

Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.

Namo sienų priežiūra Namo sienų priežiūra

Namo sienas reikia prižiūrėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Ypač lauko sienų priežiūra aktuali senos statybos namams. Dažniausiai sienų priežiūros problemas tenka spręsti blokinių namų gyventojams.

Nauja renovacijos strategija Renovacija - ir vėl tik vizijose?

Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.

Vėdinimas daugiabučiuose Vėdinimo būdai modernizuotuose daugiabučiuose

Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius

Šilumos siurbliai Oras-vanduo šilumos siurblių sprendimai renovacijai

Šilumos siurbliai, šilumos siurbliai oras vanduo, oras vanduo šilumos siurbliai renovacijai.

Tyrimas: kaip keičiasi oro kokybė renovuotuose daugiabučiuose Tyrimas: kaip keičiasi oro kokybė renovuotuose daugiabučiuose

Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos

kaip suremontuoti balkoną Balkono remontas

Kaip suremontuoti balkoną, medžiagos balkono remontui, kaip teisingai sutvarkyti apleistą balkoną

daugiau
Kuo skiriasi rekonstrukcija nuo kapitalinio remonto Kuo skiriasi rekonstrukcija nuo kapitalinio remonto?

Kuo skiriasi statinio rekonstrukcija nuo kapitalinio remonto? Ar abiem atvejais reikalingi leidimai?

daugiau
 Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė Koks yra renovacijos darbų garantinis laikas?

Atsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė

daugiau
Edvardas Petrauskas, BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Kaip elgtis, jei renovacijos metu atsiranda papildomų darbų?

Atsako Edvardas Petrauskas, BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas

daugiau
 Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė Ar rekonstruojant namo dalį privaloma energinė klasė?

Atsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė

daugiau
Kompanijų produktai
8.8 EUR
Laminuota polistireninio putplasčio plokštė RUFAX 100 - 1m2

Laminuota (sluoksniuota) polistireninio putplasčio plokšt...

Šolumos siurbliai oras -vanduo
Šilumos siurbliai oras - vanduo renovacijai

Nibe šilumos siurbliai oras-vanduo, šilumos siurblio ener...

sanavimo tinkas
Sanavimo sistema pastatų restauracijai

THERMOPAL sanuojanti tinkavimo sistema, sanavimo tinkas, ...

Cementinė plokštė išorės darbams
Cementinė plokštė išorės darbams Aquapanel outdoor

Cementinės plokštės fasadų apdailai, drėgmei ir vandeniui...

Knauf Satt plokščių struktura klijai ir smeiges
Sanuojanti KNAUF SATT PLATTE plokštė šlampančių ir druskų paveiktų fasadų renovacijai

Stipriai drėgmės ir druskų paveiktiems fasadams atstatyti...

Lifto modernizavimas, lifto keitimas

Senojo lifto pakeitimas moderniu suomių firmos KONE liftu

Renovacija - namų apšiltinimas termo vata Gamo Lietuvoje

Renovacija - namų apšiltinimas termo vata Gamo Lietuvoje

Stogų renovacija

Stogų renovavimas, stogo renovacija

Fasado renovacija
Daugiabučių namų fasadų renovacija

Daugiabučio renovacija

Mozaikinis tinkas Majster
Mozaikinis tinkas Majster

Mozaikiniai tinkai rekomenduojami "sunkiausiose" vietose:...

Specialūs mišiniai klinkerio apdailos fasadams quick-mix
Specialūs mišiniai klinkerio apdailos fasadams quick-mix

Aukščiausios kokybės statybinių cheminių medžiagų gaminto...

Fasadų šiltinimo medžiagos MAJSTERPOL: tinkai, klijai, dažai, gruntai, mišiniai

Fasadinių medžiagų gamintojas plečia prekybos partnerių t...

Fasado smėliavimas
Medienos valymas smėliasrove, medienos smėliavimas

Smeliavimo darbai, medienos smėliavimas, medienos valymas...

Fasadų valymas smėliasrove
Fasadų valymas smėliasrove, fasadų smėliavimas

Namo fasado valymas, fasado valymas smėliasrove, srautini...

grafiti valymas Vilnius
Grafiti valymas

Grafiti valymas nuo sienų, grafiti valymas Vilnius. Grafi...

Plytų valymas smėliasrove, plytų smėliavimas.

Mūro valymas smėliasrove, smėliavimo darbai, plytu valyma...

Smėliavimo darbai
Metalo valymas smėliasrove, metalo smėliavimas.

Smėliavimo darbai visoje Lietuvoje. Metalo smėliavimas, d...

Buto šilumos mazgas

Buto šilumos mazgai

HERZ sprendimai pastatų šildymo sistemų renovacijai

HERZ sprendimai pastatų šildymo sistemų renovaci...

Dekoratyviniai tinkai Dekoratyviniai tinkai

Dekoratyvinis tinkas, dekoratyvinio tinko tipai ir panaudojimo sritys

Fasado šiltinimas Neoporo termoplokštėmis Fasado šiltinimas neoporo termoplokštėmis

A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.

Nauja renovacijos strategija Renovacija - ir vėl tik vizijose?

Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.

Daugiabučių modernizavimas Daugiabučių modernizavimas: efektyviausi sprendimai

Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.

Renovacijos budai Renovacijos būdų paieška ar lipimas ant to paties grėblio

Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.

Vėdinimas daugiabučiuose Vėdinimo būdai modernizuotuose daugiabučiuose

Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius

Daugiabučių namų administravimas Daugiabučių namų administravimas

Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas

Daugiabučių renovacija 15 metų daugiabučių renovacijos: sienos šiltinamos, tačiau iki protingo namo dar toli

Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.

daugiabučių modernizavimo klaidos Dažniausios daugiabučių modernizavimo klaidos

Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.

Mūrinio namo šiltinimas Mūrinio namo šiltinimas

Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.

Daugiabuciu apdaila Vėdinamų fasadų apdailos plokštės

Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.

bustas Kokybiška renovacija – ne makiažas

Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?

Modernizuojant daugiabučius labiau apsimoka siekti aukštesnės energinės klasės Modernizuojant daugiabučius labiau apsimoka siekti aukštesnės energinės klasės

Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.

Renovacija kitaip: ne tik sutaupyta energija, bet ir komfortas, sveikas mikroklimatas Renovacija kitaip: ne tik sutaupyta energija, bet ir komfortas, sveikas mikroklimatas

Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.

Tyrimas: kaip keičiasi oro kokybė renovuotuose daugiabučiuose Tyrimas: kaip keičiasi oro kokybė renovuotuose daugiabučiuose

Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos

Šiltinimas akmens vata ir renovacijos rezultatai

Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai

Daugiabučių modernizavimas iki A klasės -  utopija ar realybė? Daugiabučių modernizavimas iki A klasės - utopija ar realybė?

Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?

Naujovė renovacijoje – namą „apvilkti“ skydais

Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Tokius skydus pabandė gaminti ir naudoti kaimynai latviai.

Apšiltinimas akmens vata Daugiabučio renovacija: ką daryti, kad būtų „kaip sau“

Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?

Renovacijoje svarbus ne tik energetinis efektyvumas

Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.

Balkono remontas Balkonų renovacijos sąmata

Kaip renovuoti balkoną, kokie darbai ir medžiagos reikalingi balkono remontui

Modernizavime naudojamos šiltinimo medžiagos ir jų montavimo defektai

Daugiabučių modernizavimo projektuose iš esmės naudojami trys išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos variantai.

Paryžiuje atnaujintas daugiabutis Renovacija, kuri sužavėjo Europą

Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.

fasadas Vėdinamieji fasadai su HPL plokštėmis – prestižinė apdailos klasė

Kodėl ši fasadų apdaila išskirtinė? Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobiliai priskiriami prestižinių klasei – medžiagų kokybės, patikimumo, ilgaamžiškumo, dizaino.

Fasadai. Išorės ir vidaus sienų apšiltinimo būdai

Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.

Ateityje kiaurų daugiabučių gyventojams gali tekti mokėti baudas

ES Energinio efektyvumo direktyva įpareigoja imtis griežtesnių šilumos taupymo priemonių. Tarp sektinų pavyzdžių - bendrovės, kurios investicijas atgauna iš sutaupytos šilumos. Pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį

Savanoriška daugiabučio renovacija. Kas jūsų laukia? Savanoriška daugiabučio renovacija. Kas jūsų laukia?

Praktiniame daugiabučių modernizavimo procese atsiranda daugybė klausimų, kurie ne iki galo numatyti ir apgalvoti.

Tinkuojamo fasado sistema

Tinkuoto fasado sandara. Tinkuoto fasado montavimas. Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai

Pelėsiai, melsvadumbliai  ir kiti mikroorganizmai ilgainiui sugadina tinkuotą  fasadą Kaip nuvalyti tinkuotus fasadus?

Kaip efektyviai ir greitai nuvalyti bei atnaujinti fasadą?

Vilniaus Valdorfo mokyklos apšiltinimo darbai. Apšiltinimo sistema su mineraline vata ir tinku

Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kad rezultatas būtų maksimaliai efektyvus šilumos taupymo požiūriu?

Tinkuojamo fasado šiltinimas

Pastaruoju metu pastatų šiltinimo iš išorės ir renovacijos derinimas darosi vis populiaresnis

Lentos Namo išorės apdaila

Tinkamai parinkta namo išorės apdaila pagerina ne tik jo estetinį vaizdą, bet ir šilumos izoliaciją, apsaugo nuo aplinkos poveikio, taigi, ir didina namo išliekamąją vertę.

Įtrūkęs fasadas Pastatų sertifikatai

“Pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems, - sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjas Tomas BARANAUSKAS.

Fasado apdaila. Dažai Fasado apdaila. Dažai

Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.

Namo sienų priežiūra Namo sienų priežiūra

Namo sienas reikia prižiūrėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Ypač lauko sienų priežiūra aktuali senos statybos namams. Dažniausiai sienų priežiūros problemas tenka spręsti blokinių namų gyventojams.