Kaip išvengti kondensato ant lango
Kondensato susidarymo prevencija, teisingi lango montavimo būdai, kad nesusidarytų kondensatas daugiau
Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.
Kauno technologijos universiteto architektūros (KTU) dėstytojų Johano de Wachterio ir Martyno Marozo nuomone, Lietuvoje renovacija vykdoma padrikai, nežvelgiant į platesnį kontekstą.
Nuo vasario mėnesio KTU Statybos ir architektūros fakultete (SAF) teritorijų planavimo paskaitas architektūros studentams skaitantys J. de Wachteris ir M. Marozas pabrėžia, kad su studijų metu atliktais tyrimais turi būti supažindinta visuomenė. Vienas tokių tyrimų susijęs su sovietmečiu statytais daugiabučiais.
- Kodėl studentams parinkote temą apie sovietmečio gyvenamųjų kvartalų regeneraciją?
M. Marozas: Šiuo metu ji yra itin aktuali, nes bene 80 proc. Lietuvos žmonių gyvena būtent daugiabučių rajonuose. Vykdant renovaciją dėmesys skiriamas tik pastatų energijos sunaudojimo klausimams, o ne viešosios erdvės regeneracijai. Visame šiame procese turi būti atsižvelgiama ne tik į pastatų „makiažą", bet ir visuomenės socialinius poreikius.
J. de Wachteris: Žvelgiant iš komercinės ar savivaldybės pusės - jiems nėra didelio poreikio tokiems kompleksiniams pokyčiams, nes reikalingi tyrimai, didelės investicijos į viso kvartalo atnaujinimą. Ieškoti geriausių sprendimų viso kvartalo patogumui ir gyvybingumui užtikrinti turėtų būti akademinės bendruomenės uždavinys. Savivaldybė ar architektų bendruomenė turėtų domėtis tokiais akademiniais tyrimais, skirti finansavimą bent daliniam jų įgyvendinimui.
- Kas turėtų daryti didžiausią įtaką keičiant šių teritorijų aplinką - bendruomenė, architektai ar valstybinės institucijos?
M. Marozas: Reikia pripažinti, kad daugiausiai lemia bendruomenė, bet čia kyla problema - kaip parodyti visuomenei, koks potencialas slypi aplink juos.
Renovacija neturėtų būti vien fasadų tinkavimas ir dažymas persikine spalva, paverčiant jį šiek tiek „linksmesniu". Pagalvokite, kiek galima pasiekti pritaikant inovatyvias, kūrybiškas idėjas, kartais iš pirmo žvilgsnio net keistas koncepcijas.
J. de Wachteris: Ir iš tiesų, tai yra tos idėjos, kurias galima gvildenti universitete, nes nereikia galvoti apie pinigus, kurie bus skirti projektų įgyvendinimui. Studentai turėdami laisvės kūrybai kartais tampa naivūs, tačiau tai tik suteikia jų koncepcijoms stiprybės. Savo paskaitose kuriame tokią aplinką, kur galėtume simuliuoti skirtingus sprendinius. Šiuo metu niekas kitas neinicijuoja tokio pobūdžio projektų, kurie žvelgtų plačiau, nei pavienių gyventojų izoliavimas tarp išoriškai sutvarkytų pastato sienų.
- Ar žmonės žino apie galimybes atlikti viso kvartalo renovaciją? Galbūt yra bijoma pradėti šį procesą ar trūksta pinigų tokio masto projektams?
J. de Wachteris: Manau, kad tai visų šių priežasčių rinkinys.
M. Marozas: Taip pat labai svarbu idėjos, kuriomis remiantis gyvenamieji kvartalai buvo formuojami. Žmonės augo šioje aplinkoje, ji jiems pažįstama ir suprantama tokia, kokia yra. Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar. Reikia galvoti apie būsimą ateitį ir kokių priemonių imtis, kad ji būtų kuo kokybiškesnė.
J. de Wachteris: Palikti atsakomybę vien tik gyventojams, yra neteisinga. Tuo turėtų rūpintis arba savivaldybės, kurioms priklauso didžioji dalis teritorijų šiuose rajonuose, arba, nesant iniciatyvos iš miesto valdžios - aukštosios mokyklos.
Didelių pokyčių po šio ar kito semestro nepasieksime, tačiau dėl gilesnio šios problemos tyrimo jau esame kalbėję tiek su KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanu Žymantu Rudžioniu, tiek su Universiteto rektoriumi Petru Baršausku. Tikimės, kad po ilgesnių ir išsamesnių darbų pavyks patraukti tiek visuomenės, tiek valdžios dėmesį.
M. Marozas: Šiuo metu rengiami renovacijos projektai visi vienodi: namų identitetas kinta nuo pilkų fasadų iki persikinių ir nėra žvelgiama toliau. Tikimės, kad studentams parengus projektus, jų idėjos bus pastebėtos ir kažkas iš dabartinio renovacijos proceso dalyvių išgyvens „eureka" akimirką, suprasdamas kitokį renovacijos principą.
- Ar renovacijos problema aktuali tik jūsų minimuose sovietmečio statybos daugiabučių rajonuose ar tokios pačios problemos pastebimos ir kituose rajonuose, pavyzdžiui miestų centruose?
M. Marozas: Miestų centruose viskas vyksta paprasčiau, nes gaunama daugiau finansavimo iš savivaldybių. Įprasta, kad centras turi būti išpuoselėtas: gražūs fasadai ir tvarkingi pastatai. Paprastai daugiau finansavimo gaunama net ne iš savivaldybių, o iš valstybinių lėšų. Pavyzdžiui, Vilniaus centre atsirasianti požeminė stovėjimo aikštelė daugiau yra ministro pirmininko sprendimas, kuriuo jis įsipareigoja statyboms skirti pinigų.
J. de Wachteris: Miestų centrų problematikos yra visai kitos. 5 tūkstančių butų urbanistinis ansamblis gali būti visiškai izoliuotas nuo likusio miesto sistemos. Šios sistemos mastelis yra visiškai kitoks nei miesto centro. Gyvenamųjų kvartalų statyba buvo masinės gamybos padarinys, tad ir renovacija turėtų būti „masinė".
Didžiausiausia problema ta, kad nors projektas yra vientisas ir šabloninis, tačiau su gausybe individualios nuosavybės. Tai reiškia, kad apie 5000 įvairaus turto savininkų turi sutikti su viso kvartalo renovacija. Vienas iš sunkiausių uždavinių ir yra nustatyti renovacijos mastą. Ko gero būtų sunku įsivaizduoti, kad visiems vieno rajono gyventojams tiks tas pats sprendimas ir visi turės vienodas finansines galimybes.
- Kalbant apie studijas - šiuo metu pasirinktas Studio metodas. Kuo jis išskirtinis?
M. Marozas: Pagrindinis skirtumas - mūsų ir studentų vaidmuo paskaitose yra vienodas. Nėra tokių sąvokų, kaip profesorius ar studentas - visi esame lygūs.
J. de Wachteris: Kadangi mūsų pagrindinis tikslas - argumentuota studentų nuomonė, tad labai daug laiko praleidžiame diskutuodami. Prašome, kad jie patys išsakytų savo pastebėjimus, pasidalintų mintimis, kodėl pasirinko vieną ar kitą sprendimą. Mes esame tik studentų diskusijų moderatoriai, kurie stengiasi nukreipti juos tinkama linkme.
M. Marozas: Toks yra ir kvalifikuotų architektų darbas - diskutuojant su skirtingų projekto dalių autoriais priimami sprendimai. Mūsų darbe dabar svarbiausia yra aiški komunikacija, savo idėjų pristatymas ir pardavimas.
J. de Wachteris: Studentams taip pat siūlome nagrinėti jau įgyvendintus projektus - iš jų galima labai daug pasimokyti. Mums svarbu, kad studentai turėtų platesnį požiūrį ir suprastų, kad mus supanti aplinka dar nėra geriausia, ką galime padaryti. Stengiamės, kad rengiančios projektus grupės nekonkuruotų, o priešingai - bendradarbiautų.
- Studentų teigimu, į paskaitas gali ateiti bet kuris norintis. Ar tai tiesa?
M. Marozas: Taip, mūsų paskaitos yra atviros visiems. Viso semestro metu paskaitose lankėsi ir kviestiniai lektoriai, kurie taip pat skaitė viešas paskaitas. Tarp jų sociologė Dalia Čiupailaitė, viena iš nedaugelio sociologų, tyrinėjančių miestą ir jame vykstančius procesus, Elena Archipovaitė, daug dirbanti su trečiojo pasaulio šalimis, Viktorija Gailiūtė, kuri su studentais pasidalino patirtimi apie skirtingų funkcijų zonų parinkimą.
- KTU dėstote jau pusę metų, o į Kauną atvykstate kas 2-3 savaites. Kokias didžiausias problemas pastebėjote mieste?
M. Marozas: Kaune yra per daug infrastruktūros elementų ir trūksta aiškumo. Įvertinus kokio pločio ir kiek gatvių yra mieste, neturėtų kilti klausimas, kodėl taip sunku jas sutvarkyti. Pavyzdžiui, Karaliaus Mindaugo prospektas, kuris yra plačiausia gatvė Lietuvos miestuose, niekur neveda, o tiesiog staigiai susiaurėja Juozapavičiaus prospekte ir ties Aleksoto tiltu. Geras susisiekimas mieste nebūtinai turi būti matuojamas kelių kiekiu.
- Kokia yra jūsų Universiteto ir studijų proceso ateities vizija?
J. de Wachteris: Universitetas turi žymiai aktyviau dalyvauti architektūros bendruomenės gyvenime ir daryti įtaką sprendimams, pasitelkiant mokslinius tyrimus.
KTU Architektūros studijų programa buvo pakeista iš pagrindų ir bus pradėta įgyvendinti jau nuo kitų metų. Prie šios programos kūrimo prisidėjo daug įvairių sričių specialistų. Tikiu, kad pokyčiai bus tik į gerą, o mes prisidėsime prie jų įgyvendinimo.
KTU informacija, Asa.lt nuotrauka
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens renovavimas, atnaujinimas, radiatorių keitimas ir šilumos reguliavimo įdiegimas. Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d.
Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą.
Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens renovavimas, atnaujinimas, radiatorių keitimas ir šilumos reguliavimo įdiegimas. Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d.
Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą.
Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.
Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai
Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?
Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Tokius skydus pabandė gaminti ir naudoti kaimynai latviai.
Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?
Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.
Kaip renovuoti balkoną, kokie darbai ir medžiagos reikalingi balkono remontui
Daugiabučių modernizavimo projektuose iš esmės naudojami trys išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos variantai.
Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.
Kodėl ši fasadų apdaila išskirtinė? Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobiliai priskiriami prestižinių klasei – medžiagų kokybės, patikimumo, ilgaamžiškumo, dizaino.
Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.
ES Energinio efektyvumo direktyva įpareigoja imtis griežtesnių šilumos taupymo priemonių. Tarp sektinų pavyzdžių - bendrovės, kurios investicijas atgauna iš sutaupytos šilumos. Pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį
Praktiniame daugiabučių modernizavimo procese atsiranda daugybė klausimų, kurie ne iki galo numatyti ir apgalvoti.
Tinkuoto fasado sandara. Tinkuoto fasado montavimas. Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai
Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kad rezultatas būtų maksimaliai efektyvus šilumos taupymo požiūriu?
Pastaruoju metu pastatų šiltinimo iš išorės ir renovacijos derinimas darosi vis populiaresnis
Tinkamai parinkta namo išorės apdaila pagerina ne tik jo estetinį vaizdą, bet ir šilumos izoliaciją, apsaugo nuo aplinkos poveikio, taigi, ir didina namo išliekamąją vertę.
“Pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems, - sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjas Tomas BARANAUSKAS.
Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.
Namo sienas reikia prižiūrėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Ypač lauko sienų priežiūra aktuali senos statybos namams. Dažniausiai sienų priežiūros problemas tenka spręsti blokinių namų gyventojams.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Šilumos siurbliai, šilumos siurbliai oras vanduo, oras vanduo šilumos siurbliai renovacijai.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Kaip suremontuoti balkoną, medžiagos balkono remontui, kaip teisingai sutvarkyti apleistą balkoną
daugiauKuo skiriasi statinio rekonstrukcija nuo kapitalinio remonto? Ar abiem atvejais reikalingi leidimai?
daugiauAtsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė
daugiauAtsako Edvardas Petrauskas, BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas
daugiauAtsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė
daugiauKondensato susidarymo prevencija, teisingi lango montavimo būdai, kad nesusidarytų kondensatas daugiau
Laminuota (sluoksniuota) polistireninio putplasčio plokšt...
Nibe šilumos siurbliai oras-vanduo, šilumos siurblio ener...
THERMOPAL sanuojanti tinkavimo sistema, sanavimo tinkas, ...
Cementinės plokštės fasadų apdailai, drėgmei ir vandeniui...
Stipriai drėgmės ir druskų paveiktiems fasadams atstatyti...
Senojo lifto pakeitimas moderniu suomių firmos KONE liftu
Renovacija - namų apšiltinimas termo vata Gamo Lietuvoje
Stogų renovavimas, stogo renovacija
Daugiabučio renovacija
Mozaikiniai tinkai rekomenduojami "sunkiausiose" vietose:...
Aukščiausios kokybės statybinių cheminių medžiagų gaminto...
Fasadinių medžiagų gamintojas plečia prekybos partnerių t...
Smeliavimo darbai, medienos smėliavimas, medienos valymas...
Namo fasado valymas, fasado valymas smėliasrove, srautini...
Grafiti valymas nuo sienų, grafiti valymas Vilnius. Grafi...
Mūro valymas smėliasrove, smėliavimo darbai, plytu valyma...
Smėliavimo darbai visoje Lietuvoje. Metalo smėliavimas, d...
Buto šilumos mazgai
HERZ sprendimai pastatų šildymo sistemų renovaci...
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.
Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai
Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?
Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Tokius skydus pabandė gaminti ir naudoti kaimynai latviai.
Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?
Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.
Kaip renovuoti balkoną, kokie darbai ir medžiagos reikalingi balkono remontui
Daugiabučių modernizavimo projektuose iš esmės naudojami trys išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos variantai.
Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.
Kodėl ši fasadų apdaila išskirtinė? Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobiliai priskiriami prestižinių klasei – medžiagų kokybės, patikimumo, ilgaamžiškumo, dizaino.
Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.
ES Energinio efektyvumo direktyva įpareigoja imtis griežtesnių šilumos taupymo priemonių. Tarp sektinų pavyzdžių - bendrovės, kurios investicijas atgauna iš sutaupytos šilumos. Pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį
Praktiniame daugiabučių modernizavimo procese atsiranda daugybė klausimų, kurie ne iki galo numatyti ir apgalvoti.
Tinkuoto fasado sandara. Tinkuoto fasado montavimas. Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai
Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kad rezultatas būtų maksimaliai efektyvus šilumos taupymo požiūriu?
Pastaruoju metu pastatų šiltinimo iš išorės ir renovacijos derinimas darosi vis populiaresnis
Tinkamai parinkta namo išorės apdaila pagerina ne tik jo estetinį vaizdą, bet ir šilumos izoliaciją, apsaugo nuo aplinkos poveikio, taigi, ir didina namo išliekamąją vertę.
“Pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems, - sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjas Tomas BARANAUSKAS.
Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.
Namo sienas reikia prižiūrėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Ypač lauko sienų priežiūra aktuali senos statybos namams. Dažniausiai sienų priežiūros problemas tenka spręsti blokinių namų gyventojams.