Kaip išvengti kondensato ant lango
Kondensato susidarymo prevencija, teisingi lango montavimo būdai, kad nesusidarytų kondensatas daugiau
Dėl kylančių energetinių išteklių kainų ir mažėjant gamtinių išteklių būtina juos taupyti. Energija taupoma mažinant šildymui reikalingas išlaidas, tobulinant pastatų šiltinimą, kuriant efektyviau energiją panaudojančias sistemas ir diegiant atsinaujinančius energijos šaltinius. Daugiausia energijos Lietuvoje sunaudojama patalpoms šildyti. Pagerinus pastatų termoizoliacines savybes ir optimizavus įrangą būtų galima sutaupyti apie 25 proc. energijos.
Pastaruoju metu eskaluojama pastatų atnaujinimo tema daugiausia susijusi su pastatų termoizoliacinių savybių gerinimu. Pagal Vyriausybės parengtą kompensavimo programą bus kompensuojamos tik šiltinimo medžiagos. Taip vienpusiškai suvokiant energijos taupymą gali kilti problemų, kurios taupymo efektą padarytų minimalų. Gerai apšiltinus pastatą padaugėja vėdinimo problemų, nes šiluma prarandama dėl suintensyvėjusios oro kaitos. Taigi reikėtų ieškoti sprendimų, kaip būtų galima grąžinti prarandamą šilumą. Be to, beveik neaptariamas atsijungimo nuo bendrų šildymo tinklų ir vietos centrinio šildymo sistemos įrengimo klausimas.
Beje, šiuolaikiniai šildymo katilai gali tilpti į šilumos apskaitos punktą, o įsirengus individualią katilinę nereikėtų mokėti daugybei tarpininkų, keliančių šildymo kainas. Taigi taupant energiją galima sutaupyti ir daug lėšų.
Projektuojant ir individualių, ir didesnių objektų šildymo sistemas, reikėtų įvertinti ne tik tai, kokie energijos šaltiniai pigiausi dabar, bet ir tai, kaip gali kisti jų kainos, ir kokie energijos šaltiniai dominuos ateityje. Mokslininkų nuomone, ateityje daugiausia šilumos turėtų būti gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių biomasės pagrindu. Numatoma, kad Europoje 2020 metais iš tokių šaltinių bus pagaminama iki 25 proc. šilumos. Jau dabar apie 70 proc. atsinaujinančios energijos gaunama iš biomasės (medynų, augalų, atliekų). Šiuo būdu gali būti gaminamas skystasis, kietasis biokuras ir biodujos.
Vien tik Vokietijoje pagaminama apie 40 proc. Europos biodujų. Ten pastatyta apie 5 300 biodujų jėgainių, o vienam gyventojui pagaminama 40 kartų daugiau energijos nei Lietuvoje. Biodujos gali būti iš karto panaudojamos elektros ir šilumos energijai gaminti kogeneracinėse jėgainėse arba gali būti tiekiamos vamzdynais. Jos keičia ir gamtines dujas - kad būtų galima jas deginti, užtenka pakeisti katilų degiklį.
Saulės bei geoterminei energijai taip pat reiktų skirti daugiau dėmesio. Daugiabučius renovuojant ant stogo galima pastatyti saulės kolektorius ar fotoelementus, kurie kauptų energiją vandens šildymui ir apšvietimui.
Žemės sklypas - puiki vieta įrengti individualaus namo geoterminio šildymo sistemą.
Norint apskaičiuoti pastato energijos taupymą, reikia įvertinti esamą ir būsimą situaciją. Sužinoti, ar sunaudojate per daug energijos, galima pasinaudojus „Viessmann" skaičiuokle. Tiesa, skaičiavimai nebus labai tikslūs, nes reikės nurodyti, kiek kW sunaudojama apšildyti 1 kv. m patalpų. Susirūpinti reikėtų, jei per metus 1 kv. m sunaudojate daugiau negu 150 kW. Įvertinę, kiek galite sutaupyti pasinaudoję energijos taupymo sprendimais, galite apskaičiuoti galimą finansinį efektą.
Pavyzdžiui, namas per metus šildymui sunaudoja 320 000 kWh, jo bendras plotas 2 200 kv. m, taigi 1 kv. m šildymui panaudota 144 kWh. 2011 m. už 1 kWh buvo mokama 0,23 lito, taigi bendrija sumokėjo 73 600 litų. Šiltam vandeniui paruošti sunaudota 36 000 kWh, sumokėta 11 520 Lt. Jei pavyktų sutaupyti 25 proc. energijos šildymui, tai sutaupyta suma sudarytų 18 400 Lt. Vienas 63 kv. m butas sutaupytų 521 Lt. Žinoma, niekas negali garantuoti, kad mažėjant energijos sunaudojimui nebus didinamos kainos. Juk karšto vandens padavimo sistemų aptarnavimas liks toks pat, atlyginimai prižiūrinčiam personalui turėtų augti, atitinkamai augs kWh kaina.
Papildomai sutaupyti būtų galima, jei namas įsirengtų savarankišką šilumos gavimo sistemą. Tokiu būdu būtų atsisakyta įvairių tarpininkų ir energijos transportavimo nuostolių, labai didinančių energijos kainas.
Kiek kainuoja 1 kWh pagaminimas, galima paskaičiuoti žinant, kiek kWh pagamina tam tikra kuro rūšis:
Katilas |
Kuras |
Tūrio vnt. |
Pagaminama kWh |
Kaina 2011 pradžia |
2011 vidurys |
1kWh kaina 11 pradžia/11 pabaiga |
Dujų kondensacinis katilas Vitodens 100-W |
Gamtinės dujos |
1m3 |
10 |
1,45 |
1,75 |
0,15/0,175 |
Dujų kondensacinis katilas Vitodens 100-W |
Suskystintos dujos (be akcizo šildymui) |
1 kg |
13,7 |
2,6 |
2,6 |
0,19/0,19 |
Kieto kuro katilas Vitoligno 100-S |
Beržinės malkos |
1 kg |
3,4 |
0,2 |
0.22 |
0,06/0.07 |
Vitoflame 200 Vek1 |
Skystas kuras (be akcizo šildymui) |
1 l |
11 |
2.7 (2.2 spalis 10) |
2.85 |
0,24/0.26 |
|
Granulės |
1 kg |
5 |
0,5 |
0.55 |
0,10/0.11 |
|
Smulkinta mediena |
1 kg |
2.4 |
0,2 |
0.22 |
0.08/0.1 |
Pavyzdžiui, dabartiniame šilumos mazge pastačius dujų kondensacinį katilą, šildymui reikalingą energijos kiekį būtų galima nusipirkti apytiksliai už 36 000 Lt, iš miesto tinklų - už 52 800 Lt. Papildoma autonominė šildymo įranga sutaupytų 16 800 Lt, o geriamojo vandens ruošimui - 6 000 Lt. Jei pastato nerenovuosite, pastačius naują įrangą mokėti reikėtų 31 600 Lt mažiau, skaičiuojant, kad bus sutaupyta 25 600 Lt pigiau gaminant šilumos energiją ir 6 000 Lt sutaupius geriamojo vandens šildymui. Renovavus šildymo sistemą ir įdiegus autonomines sistemas, butas turėtų daugiau naudos, negu atnaujinant namo apšiltinimą. Šildymo sistemos modernizavimas kainuoja mažiau negu pastato šiltinimas.
Energijos sistemų specialistai siūlo įrengti kompleksines šildymo sistemas. Į bendrą patalpų šildymo ir karšto vandens gaminimo sistemą gali būti montuojamas kieto, skysto kuro ar dujų katilas su saulės ar geoterminio šildymo įrenginiais. Pagrindinį energijos kiekį gamintų katilai, papildomai energiją padėtų taupyti saulės kolektoriai ar geoterminio šildymo įranga.
Dabar renovuojamiems ar autonomines sistemas norintiems įrengti daugiabučiams optimalus variantas didmiesčio sąlygomis būtų dujinis šildytuvas, stogą išnaudojant saulės kolektoriams vandeniui pašildyti, o šilumą rekuperatoriais grąžinant atgal į sistemą.
„Viessmann" tokiai sistemai gali pasiūlyti:
Žemos temperatūros skysto kuro/ dujų trijų eigų šildymo katilas Vitoplex 200
Nominali šilumos galia: 90-1950 kW. Norminis šildymo skystuoju kuru naudingumo koeficientas - 88 % (Hs) / 94 % (Hi). Jis neplatus (iki 350 kW), lengvai įnešamas pro standartines 80 cm duris, lengvesnis už pirmtakus. Tai - trijų eigų katilas, su mažos apkrovos degimo kamera, užtikrinančia ekologišką degimo procesą ir mažą azoto oksido emisiją. Dėl storų katilo sienelių nebūtinas minimalus šildomo vandens pratekėjimo per katilą kiekis. Šildymokatiluose nuo 90 iki 560 kW įrengta paleidimo sistema „Therm-Control" padidina eksploatacijos saugumą ir pailgina eksploatacijos laikotarpį. Be to, galima atsisakyti grįžtamosios temperatūros didinimo. Tokiu būdu sutrumpinamas montavimo laikas, išvengiama papildomų išlaidų. Pritaikytas visokiausiems poreikiams, veikia pagal įvairias reguliavimo strategijas, dėl standartizuotos LON sistemos galima sujungti į pastato valdymo sistemą. Nuotolinė kontrolė internetu „TeleControl" su „Vitocom" ir „Vitodata". Galima įdiegti į „Vitocontrol" valdymo spintą.
Dujiniai šildymo katilai. Reguliatorius (1) Reguliatoriai Vitotronic 150, 200 ir 300 sudaro puikiai visiems poreikiams pritaikytą reguliatorių programą - nuo paprasto šildymo įrenginio iki sudėtingos šildymo sistemos. Degiklis (2) Dar gamykloje visų Viessmann degiklių vardinė šiluminė galia šiltuoju būdu patikrinama naudojantis kompiuterine programa ir pritaikoma prie katilo našumo. Tūrinis vandens šildytuvas (3) Gausi Vitocell programa siūlo ekonomišką ir patogų karšto geriamojo vandens tiekimą kiekvieno poreikiams ir reikalavimams. Nuotolinis valdymas (4)Visiems Viessmann reguliatoriams yra pritaikytos nuotolinio valdymo sistemos Vitotrol. Naudodamiesi jomis, savo šildymo sistemą galėsite patogiai valdyti neišeidami iš gyvenamųjų patalpų. Papildomi priedai (5, 6, 7) Pilnai sukomplektuoti kompaktiniai skirstytuvai (5) su saugos įtaisais ir šilumos izoliacija. Šildymo apytakos rato skirstytuvas Divicon (6) tiekiamas pilnai surinktas, todėl jį galima greitai įrengti. Praplėtimo įrenginio maišytuvo variklis (7) šildymo apytakos ratui su maišytuvu prie Vitotronic 200 montuojamas tiesiai prie Divicon šildymo apytakos rato skirstytuvo
Nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio saulė tiekia tiek energijos, kad jos beveik visiškai užtenka karštam vandeniui paruošti. Per metus tai leidžia sutaupyti 50-60 proc. šildymui skiriamų lėšų. Vandeniui pašildyti ir papildomai sutaupyti energijos siūlomas saulės kolektorius „Vitosol 100-F", skaičiuojant apie 4 kv. m šeimai.
Plokščiasis saulės kolektorius Vitosol 100-F
Gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistema su grįžtamąja šiluma „Vitovent 300". Galima sugražinti apie 90 proc. su oru išeinančios šilumos. Apie 150 kv. m gyvenamajam plotui galima sutaupyti apie 3 000 kWh per metus.
Namų šildymas, rajoninės katilinės
Kaimo vietovėse, miesteliuose, atskiriems miesto rajonams, dideliems pastatams ar individualiems namams, ten kur nėra problemų su kieto kuro sandėliavimu, geriausiai naudoti pigiausią ir ekologiškiausią kuro rūšį - medieną. Pastatams, prie kurių yra neužstatytas žemės sklypas, papildomai verta išnaudoti žemės šilumą įrengiant geoterminio šildymo sistemą. Be to, karšto vandens paruošimui ir papildomam šildymui galima panaudoti saulės kolektorius.
Vitoligno 100-S. Medžio dujų generacijos katilas iki 50 cm ilgio malkoms
Individualiems namams pritaikytas medžio dujų generacijos katilas Vitoligno 100-S (iki 50 cm ilgio malkoms). Nominali šiluminė galia: nuo 25 kW iki 80 kW. Didelė jo pakura skaldytai medienai garantuoja ilgą degimo trukmę, o kartu ir didelius intervalus tarp pakrovimų. Dėl didelių pakrovimo kameros durų katilą Vitoligno 100-S patogu pakrauti iš priekio. Pašalinant deguonį, skaldyta mediena pakuroje tik įkaitinama. Atsirandančios medienos dujos išsiurbiančiuoju ventiliatoriumi siurbiamos į silicio karbido degimo kamerą ir ten, paduodant aukštos temperatūros antrinį orą, pilnai sudeginamos. Naudingumo koeficientas siekia daugiau nei 85 procentus.
Grunto ir vandens šilumos siurblys Vitocal 200 - G. Šiluminė galia: nuo 6,1 iki 9,7 kW.
Pagal išorės temperatūrą šilumos siurblio reguliatoriumi galima valdyti du šildymo apytakos ratus ir naudotis natūralaus vėsinimo funkcija „natural cooling". Ši šildymo sistema vasarą taip pat gali vėsinti patalpas.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens renovavimas, atnaujinimas, radiatorių keitimas ir šilumos reguliavimo įdiegimas. Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d.
Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą.
Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens renovavimas, atnaujinimas, radiatorių keitimas ir šilumos reguliavimo įdiegimas. Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d.
Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą.
Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.
Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai
Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?
Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Tokius skydus pabandė gaminti ir naudoti kaimynai latviai.
Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?
Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.
Kaip renovuoti balkoną, kokie darbai ir medžiagos reikalingi balkono remontui
Daugiabučių modernizavimo projektuose iš esmės naudojami trys išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos variantai.
Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.
Kodėl ši fasadų apdaila išskirtinė? Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobiliai priskiriami prestižinių klasei – medžiagų kokybės, patikimumo, ilgaamžiškumo, dizaino.
Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.
ES Energinio efektyvumo direktyva įpareigoja imtis griežtesnių šilumos taupymo priemonių. Tarp sektinų pavyzdžių - bendrovės, kurios investicijas atgauna iš sutaupytos šilumos. Pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį
Praktiniame daugiabučių modernizavimo procese atsiranda daugybė klausimų, kurie ne iki galo numatyti ir apgalvoti.
Tinkuoto fasado sandara. Tinkuoto fasado montavimas. Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai
Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kad rezultatas būtų maksimaliai efektyvus šilumos taupymo požiūriu?
Pastaruoju metu pastatų šiltinimo iš išorės ir renovacijos derinimas darosi vis populiaresnis
Tinkamai parinkta namo išorės apdaila pagerina ne tik jo estetinį vaizdą, bet ir šilumos izoliaciją, apsaugo nuo aplinkos poveikio, taigi, ir didina namo išliekamąją vertę.
“Pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems, - sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjas Tomas BARANAUSKAS.
Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.
Namo sienas reikia prižiūrėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Ypač lauko sienų priežiūra aktuali senos statybos namams. Dažniausiai sienų priežiūros problemas tenka spręsti blokinių namų gyventojams.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Šilumos siurbliai, šilumos siurbliai oras vanduo, oras vanduo šilumos siurbliai renovacijai.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Kaip suremontuoti balkoną, medžiagos balkono remontui, kaip teisingai sutvarkyti apleistą balkoną
daugiauKuo skiriasi statinio rekonstrukcija nuo kapitalinio remonto? Ar abiem atvejais reikalingi leidimai?
daugiauAtsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė
daugiauAtsako Edvardas Petrauskas, BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas
daugiauAtsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė
daugiauKondensato susidarymo prevencija, teisingi lango montavimo būdai, kad nesusidarytų kondensatas daugiau
Laminuota (sluoksniuota) polistireninio putplasčio plokšt...
Nibe šilumos siurbliai oras-vanduo, šilumos siurblio ener...
THERMOPAL sanuojanti tinkavimo sistema, sanavimo tinkas, ...
Cementinės plokštės fasadų apdailai, drėgmei ir vandeniui...
Stipriai drėgmės ir druskų paveiktiems fasadams atstatyti...
Senojo lifto pakeitimas moderniu suomių firmos KONE liftu
Renovacija - namų apšiltinimas termo vata Gamo Lietuvoje
Stogų renovavimas, stogo renovacija
Daugiabučio renovacija
Mozaikiniai tinkai rekomenduojami "sunkiausiose" vietose:...
Aukščiausios kokybės statybinių cheminių medžiagų gaminto...
Fasadinių medžiagų gamintojas plečia prekybos partnerių t...
Smeliavimo darbai, medienos smėliavimas, medienos valymas...
Namo fasado valymas, fasado valymas smėliasrove, srautini...
Grafiti valymas nuo sienų, grafiti valymas Vilnius. Grafi...
Mūro valymas smėliasrove, smėliavimo darbai, plytu valyma...
Smėliavimo darbai visoje Lietuvoje. Metalo smėliavimas, d...
Buto šilumos mazgai
HERZ sprendimai pastatų šildymo sistemų renovaci...
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.
Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai
Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?
Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Tokius skydus pabandė gaminti ir naudoti kaimynai latviai.
Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?
Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.
Kaip renovuoti balkoną, kokie darbai ir medžiagos reikalingi balkono remontui
Daugiabučių modernizavimo projektuose iš esmės naudojami trys išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos variantai.
Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.
Kodėl ši fasadų apdaila išskirtinė? Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobiliai priskiriami prestižinių klasei – medžiagų kokybės, patikimumo, ilgaamžiškumo, dizaino.
Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.
ES Energinio efektyvumo direktyva įpareigoja imtis griežtesnių šilumos taupymo priemonių. Tarp sektinų pavyzdžių - bendrovės, kurios investicijas atgauna iš sutaupytos šilumos. Pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį
Praktiniame daugiabučių modernizavimo procese atsiranda daugybė klausimų, kurie ne iki galo numatyti ir apgalvoti.
Tinkuoto fasado sandara. Tinkuoto fasado montavimas. Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai
Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kad rezultatas būtų maksimaliai efektyvus šilumos taupymo požiūriu?
Pastaruoju metu pastatų šiltinimo iš išorės ir renovacijos derinimas darosi vis populiaresnis
Tinkamai parinkta namo išorės apdaila pagerina ne tik jo estetinį vaizdą, bet ir šilumos izoliaciją, apsaugo nuo aplinkos poveikio, taigi, ir didina namo išliekamąją vertę.
“Pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems, - sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjas Tomas BARANAUSKAS.
Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.
Namo sienas reikia prižiūrėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Ypač lauko sienų priežiūra aktuali senos statybos namams. Dažniausiai sienų priežiūros problemas tenka spręsti blokinių namų gyventojams.