Modernizuojant daugiabučius labiau apsimoka siekti aukštesnės energinės klasės

2017-05-03 09:21   Peržiūros : 122   Spausdinti


Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.

Modernizuojant daugiabučius labiau apsimoka siekti aukštesnės energinės klasės

Šiuo metu modernizuojant daugiabutį privaloma pasiekti C energinio naudingumo klasę. Dr. Donatas Aviža skaičiavimais įrodo, jog per 30 metų laikotarpį C klasės daugiabutyje, kuriame šiluma tiekiama iš centralizuotų šilumos tinklų (CŠT), bendros sąnaudos termoizoliacijai bus didesnės nei A+ energinės klasės daugiabutyje. Pradinių investicijų padidėjimas prilygsta 8-10 cm storio termoizoliacijos kainai. Be to, pasiekti aukštesnę, t. y., bent jau B energinio naudingumo klasę, nei finansiškai, nei techniškai nėra sudėtingas uždavinys.

Dr. Donatas Aviža
Dr. Donatas Aviža.

Termoizoliacijos svarba energijos vartojimo efektyvumui

Jeigu vertinsime visų Lietuvos pastatų struktūrą, gyvenamieji pastatai užima apie 75 proc. visų pastatų ploto, iš jų apie 52 mln. kv. m ploto sudaro daugiabučiai gyvenamieji pastatai. Šių pastatų atitvarų šiltinimas yra labai svarbus energiniam efektyvumui. Pastatų atitvarų kokybė turi didžiulę įtaką galutiniam energijos vartojimui ir taupymui - iki 60 proc. šiluminės energijos galima sutaupyti vien tik tinkamai apšiltinus atitvaras. Iki 50 proc. sutaupymų galima pasiekti vien tik efektyvinant inžinerines sistemas, o racionaliai apšiltinus atitvaras ir modernizavus inžinerines sistemas kartu, galima sutaupyti apie 80 proc. šiluminės energijos.

Lietuvoje modernizuojamiems pastatams keliamas reikalavimas pasiekti C energinę klasę (1 pav.), tačiau energinės klasės reikalavimai sąnaudų atžvilgiu ne visada yra optimalūs. Optimalių sąnaudų skaičiavimo metodika, grįsta grynosios dabartinės vertės (bendrųjų išlaidų) metodika, yra išdėstyta ES direktyvos 2010/31/ES III priede. Taip pat ES šalys narės kas penkeri metai privalo Komisijai teikti ataskaitas pagal direktyvos reikalavimus apie minimalius energinio naudingumo reikalavimus taikomus šalyje.


1 pav. Modernizuojamų pastatų energinio naudingumo klasifikavimas į energinio naudingumo klases.

Optimalių sąnaudų metodikos taikymas gyvenamųjų pastatų termoizoliacijai

Optimalių sąnaudų skaičiavimas vyksta keliais etapais: pirmasis etapas - energinio naudingumo skaičiavimas, antrajame etape skaičiuojamas ekonominis efektyvumas, po to skaičiuojamas optimalus variantas ir jis lygianamas su energijos beveik nevartojančių pastatų standartais. Pagal gautą rezultatą ES valstybės narės kas penkeri metai turi peržiūrėti reikalavimus ir palikti galiojusius, arba juos pakeisti.

Europos mokslininkai pastatų energinio naudingumo vertinime įžvelgia tris pagrindines problemas.  Pirmoji -  finansai. Visada atsiranda energijos sąnaudų skirtumas tarp optimalaus ir aukščiausio (A++) klasės pastato - pastarojo kaina visada didesnė nei optimalaus varianto. Kita problema - pirminės energijos poreikio skirtumas tarp optimalaus ir energijos beveik nevartojančio pastato.  Trečia problema - aplinkosauginiai reikalavimai. ES siekia, kad iki 2050-ųjų metų visi pastatai būtų beveik nulinės CO2 emisijos (mažiau kaip 3 kg kiekvienam šildomam 1 m2).

Kalbant apie optimalių sąnaudų skaičiavimą, nereiktų painioti dviejų sąvokų: optimali kaina ir efektyvi kaina. Optimali kaina - mažiausios išlaidos per 30-ies metų periodą. Efektyvi kaina - kai grynoji dabartinė vertė (angl. net present value) yra teigiama. Pagal grynąją dabartinę vertę galima spręsti, ar investicinis renovacijos projektas yra efektyvus, ar ne. Jei grynoji dabartinė vertė teigiama, laikoma, kad projektas yra efektyvus. Jei rodiklis yra neigiamas, reiškia, investuoti į projektą neefektyvu, jei rodiklis nulinis - galima skaičiuoti realų atsipirkimo laiką.

Labai svarbu vertinant nusistatyti kriterijus. Pagal ES kriterijus galima vertinti mikroekonominiu, makroekonominiu ir integruotu požiūriais:

  • Mikroekonominis (komercinis) požiūris atitinka privataus investuotojo poziciją, jame į galutinę kainą įtraukti visi mokesčiai, subsidijos, neskaičiuojama CO2 emisija ir žala gamtai, nustatoma aukštesnė diskonto norma.
  • Makroekonominis (aplinkosauginis) požiūris ir vertinimas susijęs su ilgalaike valstybės pozicija ir poreikiais, šiuo atveju neskaičiuojami mokesčiai, PVM-ai, neskaičiuojamos subsidijos, bet kaip žala gamtai vertinamas išskiriamo CO2 kiekis ir kaina. Tikroji diskonto norma makroekonominiu požiūriu yra 3-4 proc., tai reiškia, kad pelno, nesitikima arba jis yra sąlyginai nedidelis.
  • Integruotas požiūris - tai mikroekonominių privačių ir makroekonominių valstybės interesų vertinimas.

Jei analizuotume bendras išlaidas, kurios vertinamos šioje metodikoje, tai, visų pirma, yra pradinės investicijos, kurias sudaro projekto parengimas, medžiagų kaina, statybos darbai, mokesčiai ir kt. Toliau yra metinės išlaidos, dalijamos į dvi grupes - einamąsias (energijos kaina, draudimas, priežiūra per 30 metų) ir pakeitimo išlaidas (jeigu tokios numatytos). Vertinama diskonto norma, kuri parodo, kiek šiandienos kaina nuvertės ateityje, per 30 metų.

Svarbu apsispręsti, kokios trukmės periodą vertiname. Europiniai standartai nurodo, kad renovuoti pastatai vertinami kas 50 metų, Europos komisija skaičiuoja 30-ies metų laikotarpį. Jeigu imame atskirų gamintojų termoizoliacines medžiagas, gamintojai pateikia skirtingus jų gyvavimo laikotarpius - pvz. akmens vatos gaminiams yra taikomas 40 metų ekonominis gyvavimo terminas ir pan. Valstybiniu lygiu reikia susitarti, kokiam laikotarpui skaičiuosime, nuo to priklauso skaičiavimų rezultatai.

Vertinant optimalias sąnaudas ir kainas, viena svarbiausių dedamųjų yra energijos kaina. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos puslapyje galima rasti einamojo laikotarpio elektros, dujų, CŠT kainas, tačiau nėra kainų scenarijų ilgalaikėje perspektyvoje. Vokietijos ekspertai vadovaujasi trimis kainų scenarijais: optimistiniu, realistiniu ir pesimistiniu. Pas mus energijos kainų prognozių nėra, bet jos turi didelę reikšmę skaičiavimų rezultatams.

Kad optimalių sąnaudų metodiką būtų galima taikyti masiškai ir sukurti tam tikrus įrankius (internetinę programą, debesų inžinerijos programą, įskiepį į BIM sistemą ir pan.), reikia susitarti dėl kelių rodiklių: pirmasis - kasmetinis energijos pabrangimas procentais, antrasis - tikroji diskonto norma (kaip skaičiuosime - mikroekonominiu, makroekonominiu lygiu ar integruotu vertinimu), trečiasis - termoizoliacijos gaminių ekonominio gyvavimo ciklas.

Optimalių sąnaudų skaičiavimo pavyzdžiai

Optimalių sąnaudų skaičiavimą galima iliustruoti vertinant sienos ir grindų ant grunto tipinius mazgus. Sienos tipinis mazgas yra iš akytojo betono blokelių su polistireninio putplasčio termoizoliacija EPS70, tipinė grindų detalė - su polistireninio putplasčio plokštėmis EPS100. Abiems detalėms, priklausomai nuo pastato energinio naudingumo klasės, buvo apskaičiuotas reikalingas termoizoliacijos storis. Suvedus duomenis į mikroekonominio vertinimo algoritmą (CŠT, realistinis scenarijus), gauname (2 pav.), kad optimali sienos termoizoliacija pasiekiama, kai šilumos perdavimo koeficientas U yra 0,14 W/(m2K). Įdomu tai, kad skaičiavimai rodo, jog atitvarų niekuo neapšiltinus arba jas apšiltinant 1,0 m storio termoizoliacija, galutiniame rezultate išlaidos bus tokios pačios. Tai reiškia, kad nuostolinga atitvaras šiltinti per mažai, bet taip pat nuostolinga šiltinti per daug. Būtina rasti optimalią ribą, kurią naudojant išlaidos per 30 metų būtų mažiausios.

Optimalus sienos šilumos perdavimo koeficientas (mikroekonominis vertinimas; CŠT; realistinis scenarijus).

2 pav. Optimalus sienos šilumos perdavimo koeficientas (mikroekonominis vertinimas; CŠT; realistinis scenarijus).

Remiantis sienos tipiniu mazgu ir siekiant C energinės klasės, šiltinimo sluoksnis yra 13 cm, apskaičiavus optimalų vertinimą, gauname, kad termoizoliacijos sluoksnis yra 22 cm. Kadangi galima 15 proc. paklaida, optimalus variantas būtų daugiabučius šiltinti nuo 19 iki 25 cm storio EPS 70 termoizoliacija (3 pav.).

Optimalus sienos termoizoliacinio sluoksnio storis EPS70 (mikroekonominis vertinimas; CŠT; realistinis scenarijus).
3 pav. Optimalus sienos termoizoliacinio sluoksnio storis EPS70 (mikroekonominis vertinimas; CŠT; realistinis scenarijus).

Kita vertus, po 30-ies metų bendros C klasės pastato išlaidos atitinka A+ klasės išlaidas. Taip atsitinka dėl to, kad C klasės pradinės investicijos termoizoliacijai sąlygiškai mažos, bet tolimesnės eksploatavimo išlaidos - didelės, A+ klasėje - atvirkščiai: pradinės investicijos didesnės, bet tolimesni mokesčiai mažesni. Tad ar renovuodami siekiame C klasės, ar A klasės,  praktiškai ilgalaikėje 30-ies metų perspektyvoje bendrosios sąnaudos būtų tos pačios. Todėl reikia rasti optimalų tašką, kuriame, vertinant 30-ies metų laikotarpį, sąnaudos būtų pačios mažiausios.

Efektyvių sąnaudų ribų nustatymas

Racionali riba - mažiausia kaina per 30-ies metų laikotarpį,  efektyvi riba - kai sutaupymai atperka einamuosius mokesčius už šildymą ir ,,net-zero" arba A++ klasės riba.

Kaip pavyzdį galima panagrinėti grindų ant grunto tipinį mazgą su EPS 100 termoizoliaciniu sluoksniu.

C klasės grindų ant grunto apšiltinimas šildantis biokuru atsiperka po 7,5 metų. A ++ klasėje, apšiltinus grindis 30 cm storio termoizoliacijos sluoksniu, atsipirkimas daugiau kaip po 24 metų.

Tad galima daryti išvadą, jog tuo atveju, kai šilumos šaltinis yra biokuras, siekti A++ klasės ekonomiškai nenaudinga: dėl pigios energijos atsipirkimo laikas labai ilgas.

Jeigu šildoma gamtinėmis dujomis, racionali riba yra B energinio naudingumo klasė, atsipirkimas - 5,9 metų, A++ klasėje - 14 metų (4 pav.).

Jeigu šildymas yra centralizuotas (CŠT), optimali riba yra A klasė vertinant aplinkosauginiu požiūriu arba B klasė, vertinant  finansiniu požiūriu.

Jeigu šilumos šaltinis yra elektra, racionali riba A++ klasė, atsipirkimo laikas - per 3,5 metų.

Grindų ant grunto optimalus termoizoliacinio sluoksnio (EPS 100) storis (šildant dujomis).
4 pav. Grindų ant grunto optimalus termoizoliacinio sluoksnio (EPS 100) storis (šildant dujomis).

Aišku, kad racionali termoizoliacijos sluoksnio riba labai priklauso nuo šilumos šaltinio. Biokurui optimali riba būtų C klasė, gamtinėms dujoms - B klasė, CŠT - A klasė, elektrai - A++ klasė. Vertinant tik privačiu, komerciniu požiūriu, optimalus lygis yra viena klase žemesnis visiems šilumos šaltiniams, išskyrus elektros energiją.

Todėl renovuojant daugiabučius, kurie šildomi CŠT energija, atitvaras reiktų šiltinti vadovaujantis ne mažesniais kaip B arba A klasės reikalavimais, nes renovuodami pagal C klasės reikalavimus patirsime nuostolius, kadangi bendrosios išlaidos per 30 metų praktiškai bus tokios pat, kaip A+ klasės pastatų.

Kita išvada - jei daugiabučiai renuovuojami pagal A++ energinės klasės reikalavimus, optimalumo riba pasiekiama tik tokiu atveju, jei šildoma elektra.

Energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai mano, jog daugiabučių modernizavime pasiekti B klasę nėra sudėtinga, tik siekiant A klasės atsiranda papildomų reikalavimų - sandarumo testas, modeliuojami ilginiai šiluminiai tilteliai, langų charakteristikos ir pan.

Bet B klasę pasiekti galima be problemų - tiek techniniu, tiek finansiniu požiūriu.

Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos siūlymai

Patatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo:

  • suburti ekspertų komisiją modernizavimo problemoms nagrinėti;
  • spręsti PEN ekspertų profesinės etikos, kokybės kontrolės ir savivaldos klausimus;
  • kuo skubiau panaikinti tipinius (niekinius) sertifikatus, suteikus 3 - 6 mėn. pasirengimo terminą;
  • įstatymiškai nustatyti, kad nekilnojamojo turto pardavėjai, nuomotojai, agentūros ir agentai reklaminiuose skelbimuose nurodytų objekto energinio naudingumo klasę ir sertifikato kodą, kaip to reikalauja  ES direktyvos;
  • pakeisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems CŠT energiją naudojantiems daugiabučiams;
  • iš ES programų lėšų finansuoti PEN ekspertų kompetencijų tobulinimą;
  • įteisinti naują projekto dalį - energinio naudingumo projektavimą;
  • sertifikato priede turėtų būti rekomendacijos ne C klasei, bet A klasei pasiekti;
  • sukurti integralią pastatų duomenų bazę, kurioje išliktų visa informacija apie pastatą;
  • imtis priemonių ekspertų nešališkumui užtikrinti - ekspertai turėtų būti atrenkami atsitiktine tvarka;
  • optimalių sąnaudų skaičiavimas turėtų būti integruotas į NRG programą;
  • įteisinti reikalavimą, kad po modernizavimo privalomai būtų parengta nauja kadastrinių matavimų byla;
  • sukurti metodiką ir priemones A klasių pastatų projektų pabrangimui amortizuoti (pvz., kaip Lenkijoje: pasistatę arba modernizavę pastatą pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus, gyventojai moka mažesnius gyventojų pajamų mokesčius).

 

Danutė Ramoškevičiūtė, dr. Donato Avižos grafikai

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Marijampolės aps.


 Albinas Keturka, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistas Nuo kada skaičiuojama garantija pastato rekonstrukcijos darbams?

Atsako Albinas Keturka, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistas

daugiau
Kokios priemonės be sienų šiltinimo pagerintų daugiabučio būklę?

Atsako Andrius Buska, UAB „ROCKWOOL“ techninis vadovas

daugiau
Edvardas Petrauskas, Būsto energijos taupymo agentūros Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Kas gali būti daugiabučio renovacijos projekto administratoriumi, kokios jo teisės ir pareigos?

Atsako Edvardas Petrauskas, Būsto energijos taupymo agentūros Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas

daugiau
1 2
Kompanijų produktai
grafiti valymas Vilnius
Grafiti valymas

Grafiti valymas nuo sienų, grafiti valymas Vilnius. Grafi...

Plytų valymas smėliasrove, plytų smėliavimas.

Mūro valymas smėliasrove, smėliavimo darbai, plytu valyma...

Fasado smėliavimas
Medienos valymas smėliasrove, medienos smėliavimas

Smeliavimo darbai, medienos smėliavimas, medienos valymas...

Fasadų valymas smėliasrove
Fasadų valymas smėliasrove, fasadų smėliavimas

Namo fasado valymas, fasado valymas smėliasrove, srautini...

Smėliavimo darbai
Metalo valymas smėliasrove, metalo smėliavimas.

Smėliavimo darbai visoje Lietuvoje. Metalo smėliavimas, d...

Pastoliai daugiabučių renovacijai
Pastoliai daugiabučių renovacijai

Pastolių nuoma daugiabučio renovacijai

sanavimo tinkas
Sanavimo sistema pastatų restauracijai

THERMOPAL sanuojanti tinkavimo sistema, sanavimo tinkas, ...

Renovacija - namų apšiltinimas termo vata Gamo Lietuvoje

Renovacija - namų apšiltinimas termo vata Gamo Lietuvoje

Minirekuperatorius renovuotame name
Minirekuperatorius Getair SmartFan 50/162 renovacijos projektams

Renovuojamam pastatui būtinas tinkamas vėdinimas, be jo a...

Laminuota polistireninio putplasčio plokštė RUFAX 100

Laminuota (sluoksniuota) polistireninio putplasčio plokšt...

Stogų renovacija

Stogų renovavimas, stogo renovacija

Laiptinių durys

Laiptinės įėjimo durys, plieninės durys laiptinėms

Plieniniai linijinai elementai fasadams

Fasadų danga Pflaum & Söhne Bausysteme

Pastatų rekonstrukcijos darbai

Pastatų rekonstrukcija Vilniuje, rekonstrukcijos darbai, ...

Cementinė plokštė išorės darbams
Cementinė plokštė išorės darbams Aquapanel outdoor

Cementinės plokštės fasadų apdailai, drėgmei ir vandeniui...

Renovacijos ir vidaus apdailos darbai - Kaune

Renovacijos ir vidaus apdailos darbai - Kaune

Automatiniai nuorintojai ir separatoriai (mikroburbulų, purvo, kombinuoti)

Mikroburbulų, purvo, deguonies ir magnetito šalinimui ir ...

Fasado renovacija
Daugiabučių namų fasadų renovacija

Daugiabučio renovacija

1 2