Daugiabučių modernizavimo programa

2008-05-16 14:29   Peržiūros : 507   Spausdinti


Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. RUGSĖJO 23 D. NUTARIMO NR. 1213 „DĖL DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMOS" PAKEITIMO
 

2008 m. kovo 5 d. Nr. 243, Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų modernizavimo programos" (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2005, Nr. 78-2839) ir išdėstyti jį nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMOS IR VALSTYBĖS PARAMOS DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI TEIKIMO IR INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188; 2005, Nr. 47-1554), Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Žin., 2002, Nr. 116-5189; 2005, Nr. 47-1556), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymu (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889) ir įgyvendindama Nacionalinę energetikos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), Lietuvos būsto strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2004, Nr. 13-387), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamas:

1.1. Daugiabučių namų modernizavimo programą.

1.2. Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisykles."

2. Nustatyti, kad valstybės paramos dydis daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektams, kuriems iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos yra gautas rašytinis Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros sutikimas organizuoti rangos darbų pirkimo konkursą visam projektui ar jo daliai ir patvirtinimas apie galimybę gauti valstybės paramą, apskaičiuojamas pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisykles, patvirtintas finansų ministro ir aplinkos ministro 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1K-237/D1-394 (Žin., 2005, Nr. 102-3792).

Ministras Pirmininkas  Gediminas Kirkilas

Finansų ministras  Rimantas Šadžius

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 243
redakcija)

DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Daugiabučių namų modernizavimo programa (toliau vadinama - ši Programa) įgyvendinamas Lietuvos būsto strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2004, Nr. 13-387), tikslas - užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, racionalų energijos išteklių naudojimą. Šios Programos įgyvendinimo laikotarpis atitinka Lietuvos būsto strategijos įgyvendinimo laikotarpį - iki 2020 metų.

2. Šioje Programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklėse.

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

3. Lietuvoje daugiau kaip 60 procentų daugiabučių namų pastatyta per praėjusio amžiaus paskutinius keturis dešimtmečius. Tuomet dominavo stambiaplokščių daugiabučių namų statyba. Tokie daugiabučiai namai neekonomiški energijos vartojimo požiūriu, juos eksploatuoti žiemą brangu, todėl gyventojai, kurių mažos pajamos, neišgali sumokėti už šilumą. Dalį išlaidų šilumai ir karštam vandeniui nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims kompensuoja valstybė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tokių gyventojų Lietuvoje yra apie 9 procentus. Šiuo metu taikoma kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį sistema neracionali. Didėjant energijos kainoms, vis daugiau Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų reikia skirti kompensacijoms. Daugelį energijos išteklių šalis importuoja, todėl tai neigiamai atsiliepia šalies mokėjimo balansui.

4. Senstant gyvenamųjų namų fondui ir brangstant energijos ištekliams, vis aktualesnė tampa racionalaus energijos vartojimo problema. Jos negali išspręsti pavieniai butų savininkai: reikia kompleksiškai atnaujinti daugiabučius namus, modernizuoti gyvenamųjų namų rajonus (kvartalus), įskaitant inžinerinės ir socialinės infrastruktūros atnaujinimą. Sukurtas daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo finansavimo kreditavimo mechanizmas, panaudojant komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų kreditinius išteklius, gyventojų lėšas, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama - valstybės biudžetas), savivaldybių lėšas, sudaro sąlygas gyventojams modernizuoti daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriuose jie gyvena. Tačiau siekiant kompleksinio gyvenamųjų rajonų (kvartalų) modernizavimo būtina šį mechanizmą tobulinti, tam panaudojant Europos Sąjungos (toliau vadinama - ES) ir kitų fondų paramą, privačių investuotojų lėšas, aktyvinant savivaldybių vaidmenį.

5. Daug ekonomiškai išsivysčiusių šalių įgyvendina valstybės remiamas pastatų atnaujinimo ir modernizavimo programas, kurios dažniausiai siūlo lengvatinį finansavimą, informacinę ir kitokią paramą daugiabučių namų savininkams, nepasiturinčioms šeimoms, savivaldybėms, švietimo ir mokslo institucijoms, ligoninėms ir kitoms įstaigoms. Programų dalyviams kompensuojama dalis projektų parengimo ir įgyvendinimo išlaidų. Paprastai tokios programos yra socialiai orientuotos.

6. Vienas iš svarbiausių Lietuvos būsto strategijos tikslų - užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą, modernizavimą ir racionalų energijos išteklių vartojimą. Strategijoje numatyta, kad iki 2020 metų bus atnaujinti, pagal galimybes ir ekonominį tikslingumą modernizuoti esami daugiabučiai namai, jų inžinerinė techninė įranga. Numatoma šiluminės energijos santykines sąnaudas, skaičiuojamas būsto naudingojo ploto vienetui, sumažinti iki 30 procentų.

7. Nuo 1996 metų Lietuvos Respublikoje buvo įgyvendinamas Energijos taupymo (būsto) demonstracinis projektas. Šio projekto galimybėmis pasinaudojo 550 daugiabučių namų savininkų bendrijų, įgyvendinusių 626 gyvenamųjų pastatų atnaujinimo projektus. Jo įgyvendinimo metu įdiegtos energijos taupymo priemonės leido sutaupyti vidutiniškai 20-30 procentų, o kai kuriais atvejais - 60-70 procentų šilumos. Energijos taupymo (būsto) demonstracinio projekto įgyvendinimo patirtis panaudota rengiant ir įgyvendinant šią Programą.

8. Šiuo metu yra sukurtas daugiabučių namų modernizavimo finansavimo kreditavimo ir valstybės paramos teikimo mechanizmas, kuris paskatino gyventojus imtis iniciatyvos atnaujinti savo būstus ir aktyviau investuoti į kompleksinį pastatų atnaujinimą. Nuo 2005 metų parengta daugiau kaip 550 investicijų projektų, numatoma investicijų suma viršija 500 mln. litų, visiškai įgyvendintas 221 projektas. Palyginti su Energijos taupymo (būsto) demonstraciniu projektu, 2007 metais pastebimai padidėjo investicijų projektų apimtis, nuolat daugėja rengiamų projektų.

9. Modernizuojant atskirus daugiabučius namus, lieka nesutvarkyta jų aplinka, neatnaujinami inžinerinės infrastruktūros objektai. Reikia mechanizmo, kaip bendromis savivaldybių, valstybės biudžeto, ES paramos, privačių investuotojų lėšomis renovuoti inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą. Svarbu paskatinti savivaldybes rengti atskirų gyvenamųjų rajonų (kvartalų) modernizavimo programas, numatančias kompleksinį gyvenamųjų namų, jų aplinkos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros atnaujinimą, ir kartu sudaryti patrauklias sąlygas privatiems investuotojams dalyvauti šiame procese. Tikslinga pirmiausia pradėti rengti tų gyvenamųjų rajonų (kvartalų) atnaujinimo programas, kuriuose pagal patvirtintus miestų teritorijų detaliuosius planus yra galimybė statyti naujus gyvenamuosius arba socialinės paskirties objektus. Rengiant investicijų projektus, būtina išlaikyti gyvenamųjų rajonų (kvartalų) architektūrinį vientisumą.

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

10. Šios Programos tikslas - siekiant geresnės gyvenimo kokybės, racionalaus energijos išteklių naudojimo ir biudžeto išlaidų mažinimo šildymo išlaidoms kompensuoti, skatinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus pasinaudojant valstybės parama kompleksiškai modernizuoti daugiabučius namus ir gyvenamuosius rajonus (kvartalus), sudarius tam tinkamas sąlygas.

11. Šios Programos uždaviniai:

11.1. užtikrinti, kad valstybės parama, teikiama daugiabučiams namams modernizuoti, skatintų kompleksiškai modernizuoti daugiabučius namus ir įgyvendinti energiniu požiūriu efektyvias priemones;

11.2. tobulinti teisinę bazę, kad būtų galima pereiti prie paprastesnių investicijų projektų rengimo ir derinimo procedūrų ir efektyviau panaudoti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas daugiabučių namų modernizavimui finansuoti;

11.3. tobulinti visuomenės informavimą ir švietimą daugiabučių namų priežiūros ir modernizavimo, racionalaus energijos išteklių naudojimo klausimais, skatinti gyventojus imtis iniciatyvos modernizuoti daugiabučius namus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI)

12. Įgyvendinus šią Programą pasinaudojant valstybės parama, taip pat savivaldybių, ES struktūrinių fondų, gyventojų ir kitomis lėšomis, bus modernizuota ne mažiau kaip 70 procentų daugiabučių namų (24000), kuriems statybos leidimai išduoti iki 1993 metų, bus sumažintos šiluminės energijos ir kuro sąnaudos modernizuotų daugiabučių namų naudingojo ploto vienetui ne mažiau kaip 30 procentų, palyginti su 2004 metais, taip pat bus pradėta kompleksiškai modernizuoti gyvenamuosius rajonus (kvartalus) pagal savivaldybių parengtas gyvenamųjų rajonų (kvartalų) modernizavimo investicines programas.

13. Šios Programos tikslo įgyvendinimas bus vertinamas pagal šiuos kriterijus:

13.1. kiek daugiabučių namų, kuriems statybos leidimas išduotas iki 1993 metų, per metus modernizuota pasinaudojant valstybės parama;

13.2. kiek sumažėjo šiluminės energijos ir kuro sąnaudos modernizuotų daugiabučių namų naudingojo ploto vienetui (procentais);

13.3. kiek gyvenamųjų rajonų (kvartalų) kompleksiškai modernizuota;

13.4. kiek leidinių, straipsnių išspausdinta, kiek įvyko radijo ir televizijos laidų, konferencijų ir kitų renginių, skirtų visuomenei informuoti apie daugiabučių namų priežiūrą ir modernizavimą.

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR ATSKAITOMYBĖ

14. Skiriami du šios Programos įgyvendinimo etapai: pirmasis etapas - 2008-2010 metai, antrasis etapas - 2011-2020 metai. Šios Programos įgyvendinimo 2008-2010 metų priemonės pateiktos jos priede.

15. Atsakingieji vykdytojai, nurodyti šios Programos priede, kasmet iki vasario 10 d. teikia Aplinkos ministerijai informaciją apie priemonių vykdymą.

16. Aplinkos ministerija:

16.1. koordinuoja šios Programos priemonių vykdymą, rengia ir kasmet iki kovo 1 d. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei jų vykdymo ataskaitas;

16.2. atlieka nuolatinę šios Programos vykdymo priežiūrą ir vertinimą, sudarydama Programos priežiūros komitetą iš suinteresuotų ministerijų ir nevalstybinių organizacijų atstovų, ir tvirtina šio komiteto darbo reglamentą.

17. Įgyvendinant veiksmingą regioninę politiką, savivaldybėms rekomenduojama rengti atskirų gyvenamųjų rajonų (kvartalų) modernizavimo investicines programas, kuriose būtų numatyti gyvenamųjų namų ir socialinės paskirties objektų modernizavimo, inžinerinės infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos (įskaitant želdynus, vaikų žaidimo ir sporto aikštynus, kvartalinius tinklus ir privažiuojamuosius kelius, automobilių stovėjimo aikšteles) atnaujinimo ir išplėtimo klausimai pagal detalųjį planą, esant galimybei, planuojama naujų gyvenamųjų namų ir (ar) socialinės paskirties objektų statyba, numatytos lėšos ir finansavimo šaltiniai, kurių reikia šioms programoms įgyvendinti.

18. Savivaldybės, vadovaudamosi teisės aktų nustatyta tvarka, remia daugiabučių namų savininkus, rengiančius ir įgyvendinančius investicijų projektus, ir esant galimybėms finansiškai remia šių projektų įgyvendinimą, teikdamos prioritetą tiems projektams, kurie įgyvendinami pagal savivaldybių parengtas gyvenamųjų rajonų (kvartalų) modernizavimo investicines programas.

VI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

19. Ši Programa įgyvendinama daugiabučių namų savininkų, komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybės ir savivaldybių biudžetų, ES struktūrinių fondų ir kitomis lėšomis.

20. Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti dydis ir jos apmokėjimo tvarka nustatoma Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklėse, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.


Daugiabučių namų modernizavimo programos priedas

DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2008-2010 METŲ PRIEMONĖS

Tikslas - siekiant geresnės gyvenimo kokybės, racionalaus energijos išteklių naudojimo ir biudžeto išlaidų mažinimo šildymo išlaidoms kompensuoti, skatinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus pasinaudojant valstybės parama kompleksiškai modernizuoti daugiabučius namus ir gyvenamuosius rajonus (kvartalus), sudarius tam tinkamas sąlygas.

Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 243

VALSTYBĖS PARAMOS DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI TEIKIMO IR INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO NUSTATYMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklės (toliau vadinama - šios Taisyklės) reglamentuoja investicijų projektų parengimo, jų energinio efektyvumo nustatymo, valstybės paramos teikimo ir šių projektų įgyvendinimo tvarką.

2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Daugiabučio namo modernizavimas - suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188; 2005, Nr. 47-1554).

Daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektas (toliau vadinama - investicijų projektas) - daugiabučio namo energinio audito ir namo, jo atskirų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninių apžiūrų, atliekamų statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka", patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (Žin., 2002, Nr. 81-3504), nustatyta tvarka, duomenų ir išvadų pagrindu parengtas daugiabučio namo modernizavimo planas, numatantis namo energinių savybių ir fizinės būklės pagerinimo priemones, kurių bendras energinis efektyvumas - ne mažesnis kaip 10 balų, šių priemonių įgyvendinimo lėšų šaltinius ir investicijų atsipirkimo laiką.

Daugiabučio namo energinis auditas - daugiabučio namo atitvarų ir jame esančių inžinerinių sistemų patikrinimas ir įvertinimas efektyvaus energijos vartojimo požiūriu ir pagrįstų energijos taupymo priemonių parinkimas.

Gyvenamasis rajonas (kvartalas) - urbanizuota Lietuvos teritorijos dalis, kurioje vyrauja gyvenamieji namai, iš visų pusių ribojama susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų ar natūralių gamtinių elementų.

Investicijų projekto administratorius (toliau vadinama - projekto administratorius) - daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija (toliau vadinama - bendrija) arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo ar šio namo butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotas kitas juridinis asmuo, arba pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau vadinama - Civilinis kodeksas) 4.84 straipsnį paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Investicijų projekto energinis efektyvumas - santykinis dydis, kuris parodo planuojamą energijos sąnaudų daugiabučiame name sumažėjimą įgyvendinus investicijų projekte numatytas daugiabučio namo modernizavimo priemones (nustatytas šių Taisyklių priede), palyginti su faktiniu energijos sunaudojimu.

Investicijų suma - investicijų projekto pagrindu numatytų priemonių įgyvendinimo sąnaudos.

Nepasiturinčios šeimos (mažas pajamas gaunančios šeimos) arba vieni gyvenantys asmenys (toliau vadinama - nepasiturinčios šeimos arba vieni gyvenantys asmenys) - suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889).

Pradinis įnašas - investicijų sumos lyginamoji dalis, kuri sumokama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšomis. Pradinis įnašas turi būti ne mažesnis kaip 5 procentai visos investicijų projekto sumos.

Statinio projektuotojas, statinio statybos rangovas - suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597).

Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639).

II. INVESTICIJŲ PROJEKTO PARENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

3. Sprendimą dėl energinio audito ir investicijų projekto parengimo priima daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (toliau vadinama - butų ir kitų patalpų savininkai), vadovaudamiesi Civilinio kodekso 4.85 straipsniu arba bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka.

4. Rengiant ir įgyvendinant investicijų projektą, butų ir kitų patalpų savininkams atstovauja projekto administratorius. Projekto administratorius organizuoja investicijų projekto parengimą ir įgyvendinimą: projektavimo ir rangos darbų pirkimus, statybos techninę priežiūrą, investicijų projektui įgyvendinti surinktų ir skolintų lėšų apskaitą ir tvarkymą, valstybės paramos lėšų panaudojimą, rangos ir kredito sutarčių sudarymą, butų ir kitų patalpų savininkų priimtų kitų sprendimų, susijusių su investicijų projektu, įgyvendinimą. Projekto administratorius kiekvieno daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektui įgyvendinti atidaro atskirą banko sąskaitą. Investicijų projekto administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai.

5. Juridinis asmuo, išskyrus bendriją, atliekantis projekto administratoriaus funkcijas, turi būti atestuotas statybos techninio reglamento STR 1.02.10:2008 „Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo įmonių atestavimas", patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 201 (Žin., 2002, Nr. 54-2146; 2008, Nr. 17-606), nustatyta tvarka ir turi būti apdraudęs savo veiklą daugiabučių namų administravimo srityje civilinės atsakomybės draudimu.

6. Tuo atveju, kai projekto administratoriaus funkcijas atlieka daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, paskirtas pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnį, butų ir kitų patalpų savininkai išrenka įgaliotąjį atstovą (atstovus) investicijų projekto įgyvendinimo priežiūrai vykdyti (toliau vadinama - įgaliotasis atstovas). Įgaliotasis atstovas teikia pasiūlymus rengiant investicijų projektą, dalyvauja projektavimo ir rangos darbų pirkimo komisijose priimant rangovo atliktus darbus, atlieka butų ir kitų patalpų savininkų pavestas kitas funkcijas, susijusias su investicijų projekto įgyvendinimu. Įgaliotojo atstovo teisės ir pareigos nustatomos butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime.

7. Investicijų projektas rengiamas ir įgyvendinamas vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros patvirtintais Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodiniais reikalavimais (toliau vadinama - Metodiniai reikalavimai) ir kitais teisės aktais.

8. Investicijų projekte nurodomos daugiabučio namo energinio audito, techninių apžiūrų atlikimo, investicijų projekto, statinio techninio projekto ir kitų dokumentų parengimo, investicijų projekto įgyvendinimo administravimo, statybos darbų techninės priežiūros, statybos rangos darbų atlikimo ir kitos sąnaudos.

9. Parengtas investicijų projektas pateikiamas įvertinti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai, kuri, vadovaudamasi Metodiniais reikalavimais, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo investicijų projekto pateikimo dienos įvertina, ar investicijų projektas atitinka šias Taisykles, Metodinius reikalavimus, taip pat kitų teisės aktų reikalavimus, priima sprendimą dėl pateiktojo investicijų projekto - pritarti investicijų projektui arba atsisakyti pritarti jam (nurodoma atsisakymo priežastis) - ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai raštu praneša projekto administratoriui.

10. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai priėmus sprendimą pritarti investicijų projektui, butų ir kitų patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnio arba bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priima sprendimą dėl investicijų projekto įgyvendinimo, lėšų skolinimosi ir grąžinimo (jeigu investicijų projektas finansuojamas kredito lėšomis).

11. Priėmus šių Taisyklių 10 punkte nurodytą butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą, rengiamas statinio techninis projektas, jeigu jis numatytas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas", patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Žin., 2005, Nr. 4-80), reikalavimus. Statinio techninį projektą rengia statinio projektuotojas, kuris parenkamas Metodiniuose reikalavimuose nustatyta konkurso (ar įprastos komercinės praktikos) tvarka.

12. Priėmus šių Taisyklių 10 punkte nurodytą butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą ir parengus statinio techninį projektą, jeigu jis būtinas pagal šių Taisyklių 11 punktą, projekto administratorius, prieš pradėdamas organizuoti rangos darbų pirkimo konkursą (toliau vadinama - konkursas), pateikia prašymą Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai dėl sutikimo organizuoti konkursą ir patvirtinimo, kad prašyme nurodytoms daugiabučio namo modernizavimo priemonėms įgyvendinti šių Taisyklių nustatyta tvarka bus teikiama valstybės parama (toliau vadinama - sutikimas). Agentūra ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo minėto prašymo gavimo dienos pateikia projekto administratoriui rašytinį sutikimą, o jeigu valstybės biudžeto lėšų, skirtų Daugiabučių namų modernizavimo programai, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendinti, einamaisiais metais nepakanka investicijų projektui finansuoti - informaciją, kad prašymas užregistruotas ir įrašytas į sąrašą, nurodytą šių Taisyklių 26 punkte.

13. Konkursai turi būti pradėti organizuoti per 60 kalendorinių dienų nuo šių Taisyklių 12 punkte nurodyto sutikimo gavimo dienos. Jeigu per šį terminą projekto administratorius nepradeda organizuoti konkurso, jis pakartotinai pateikia prašymą Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai dėl nurodytojo sutikimo gavimo.

14. Konkursai vykdomi pagal Metodinius reikalavimus. Konkurso būdu atrinkus statinio statybos rangovą, projekto administratorius pateikia konkurso dokumentus ir konkurso organizavimo ataskaitą Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros peržiūrai. Agentūra per 10 darbo dienų nuo pateiktų dokumentų gavimo dienos įvertina konkurso dokumentų ir konkurso organizavimo ataskaitos atitiktį Metodiniams reikalavimams, taip pat pateiktų dokumentų atitiktį investicijų projekte nurodytiems darbams, priima sprendimą dėl konkurso rezultatų - pritarti konkurso rezultatams arba atsisakyti pritarti jiems (nurodoma atsisakymo priežastis) - ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai raštu praneša projekto administratoriui. Agentūrai priėmus sprendimą nepritarti konkurso rezultatams, jis turi būti organizuojamas iš naujo.

III. INVESTICIJŲ PROJEKTO ENERGINIS EFEKTYVUMAS

15. Investicijų projekto energinis efektyvumas išreiškiamas santykiniu dydžiu, kuris parodo planuojamą energijos sąnaudų daugiabučiame name sumažėjimą įgyvendinus investicijų projekte numatytas daugiabučio namo modernizavimo priemones (nustatytas šių Taisyklių priede), palyginti su faktiniu energijos sunaudojimu.

16. Investicijų projekto energinis efektyvumas nustatomas sumuojant atskirų modernizavimo priemonių, nurodytų šių Taisyklių priede, energinio efektyvumo balus. Įgyvendinus investicijų projektą, atliekamas pastato energinio naudingumo sertifikavimas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus.

IV. VALSTYBĖS PARAMOS TEIKIMAS

17. Valstybės parama teikiama modernizuoti daugiabučius namus, pastatytus pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 metų. Prie valstybės remiamų daugiabučių namų modernizavimo priemonių (toliau vadinama - valstybės remiamos priemonės) priskiriamos priemonės, nurodytos šių Taisyklių priede. Valstybės parama neteikiama investicijų daliai, tenkančiai negyvenamosioms (prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos paskirties) patalpoms.

18. Apskaičiuojant valstybės paramos dydį, iš investicijų sumos atimama savivaldybės suteiktos paramos dalis, tenkanti valstybės remiamoms priemonėms įgyvendinti. Jeigu investicijų projektai parengti pagal savivaldybių patvirtintas gyvenamųjų rajonų (kvartalų) modernizavimo programas, valstybės parama investicijų projektams įgyvendinti teikiama, jeigu jie atitinka šiose Taisyklėse nustatytus reikalavimus. Projektų atitiktį šiose Taisyklėse nustatytiems reikalavimams nustato Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra.

19. Valstybės parama investicijų projektams įgyvendinti teikiama šiais būdais:

19.1. apmokant investicijų projekto įgyvendinimo išlaidas, tenkančias nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, nuo visos investicijų projekto sumos:

19.1.1. jiems tenkantį pradinį įnašą, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų;

19.1.2. ir kredito draudimo įmoką;

19.1.3. ir kreditą ar jo dalį ir palūkanas ar jų dalį, kuri apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 4 straipsnį;

19.2. apmokant investicijų projekto įgyvendinimo išlaidų dalį, tenkančią valstybės remiamoms priemonėms, nurodytoms šių Taisyklių priede (neįskaičiuojant šių Taisyklių 19.1 punkte nurodytos valstybės paramos), atsižvelgiant į investicijų projekto energinį efektyvumą:

19.2.1. investicijų projektams, kurių energinis efektyvumas yra ne mažesnis kaip 10 balų ir mažesnis kaip 15 balų, apmokama 15 procentų valstybės remiamų priemonių investicijų sumos;

19.2.2. investicijų projektams, kurių energinis efektyvumas yra ne mažesnis kaip 15 balų ir mažesnis kaip 30 balų, apmokama 30 procentų valstybės remiamų priemonių investicijų sumos;

19.2.3. investicijų projektams, kurių energinis efektyvumas yra ne mažesnis kaip 30 balų ir būtinas visų išorės sienų apšiltinimas, apmokama 50 procentų valstybės remiamų priemonių investicijų sumos.

20. Atlikus rangos darbus ir kitus veiksmus, nurodytus Metodiniuose reikalavimuose, projekto administratorius pateikia Metodiniuose reikalavimuose nustatytos formos prašymą dėl valstybės paramos įgyvendintam investicijų projektui suteikimo. Kartu su prašymu pateikiami šių Taisyklių nustatyta tvarka jose ir Metodiniuose reikalavimuose nurodyti dokumentai.

21. Pradinis įnašas, tenkantis nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, kompensuojamas pateikus pradinio įnašo panaudojimo finansinius dokumentus ar jų kopijas ir pradinio įnašo, tenkančio nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, dydžio apskaičiavimą, patvirtintą projekto administratoriaus parašu (kai projekto administratorius yra juridinis asmuo, apskaičiavimas tvirtinamas juridinio asmens vadovo parašu ir juridinio asmens antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti). Pradinio įnašo lėšomis už atliktus darbus gali būti mokama dalimis per visą investicijų projekto įgyvendinimo laiką.

22. Kredito draudimo įmokos dalis, tenkanti nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, kompensuojama projekto administratoriui pateikus kredito draudimo paslaugas ar paskolų garantijas teikiančios įmonės (organizacijos) (toliau vadinama - draudikas) išduotą draudimo liudijimo (poliso) kopiją, draudimo sutartyje nustatyto dydžio kredito draudimo įmokos sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją ir kredito draudimo įmokos, tenkančios nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, dydžio apskaičiavimą, patvirtintą projekto administratoriaus parašu (kai projekto administratorius yra juridinis asmuo, apskaičiavimas tvirtinamas juridinio asmens vadovo parašu ir juridinio asmens antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti). Jeigu kredito draudimo įmoka pagal kredito draudimo sutartį yra nevienkartinė (jeigu mokama kasmet iki draudimo sutarties termino pabaigos), duomenys apie nepasiturinčias šeimas ir vienus gyvenančius asmenis ir jų teisę į būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijas ir jiems tenkančios kredito draudimo įmokos apskaičiavimas tikslinami kasmet, pateikiant nepasiturinčių šeimų ir vienų gyvenančių asmenų sąrašą su savivaldybės vykdomosios institucijos išduotomis pažymomis apie jų teisę į būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijas.

23. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, gavusi valstybės paramai pagrįsti būtinus dokumentus, nurodytus šių Taisyklių 20-22 punktuose, Metodiniuose reikalavimuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 10 darbo dienų priima ir pateikia projekto administratoriui sprendimą dėl teiktinos valstybės paramos dydžio arba projekto administratorių raštu informuoja apie būtinumą patikslinti apskaičiuotą valstybės paramos dydį ir (ar) pateikti papildomus dokumentus, būtinus apskaičiuotos valstybės paramos dydžiui pagrįsti, arba priima ir pateikia projekto administratoriui motyvuotą sprendimą atsisakyti pervesti lėšas. Lėšos pervedamos į projekto administratoriaus nurodytą sąskaitą.

24. Dėl valstybės paramos, kai ji teikiama šių Taisyklių 19.1.3 punkte nurodytu būdu, suteikimo projekto administratorius kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją, kartu pateikdamas Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros išduotą pažymą, patvirtinančią, kad butų ir kitų patalpų savininkai įgyvendina šių Taisyklių reikalavimus atitinkantį investicijų projektą, ir banko ar kitos kredito įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad butų ir kitų patalpų savininkai, įgyvendindami investicijų projektą, pasinaudojo banko ar kitos kredito įstaigos kreditu.

25. Jeigu atskleidžiama, kad projekto administratorius pateikė klaidingus duomenis paramos dydžiui nustatyti, arba paaiškėja kitos aplinkybės, dėl kurių buvo išmokėta per didelė valstybės paramos suma, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų grąžinimo. Apie tai ji raštu praneša projekto administratoriui. Projekto administratorius privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos atlyginti nuostolius, pervesdamas Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros sprendime dėl permokėtų lėšų grąžinimo nurodytą sumą į sąskaitą, nurodytą šios agentūros pranešime. Per nustatytą terminą negrąžinus permokėtos sumos, ji iš projekto administratoriaus išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

26. Jeigu valstybės biudžeto lėšų, skirtų Daugiabučių namų modernizavimo programai įgyvendinti, einamaisiais metais nepakanka investicijų projektams finansuoti, valstybės parama teikiama laikantis eiliškumo pagal šių Taisyklių 12 punkte nurodytų prašymų užregistravimo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūroje datą. Prašymai registruojami Metodinių reikalavimų nustatyta tvarka ir jų sąrašas skelbiamas šios agentūros internetiniame tinklalapyje.

27. Pagal šias Taisykles priimti sprendimai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklių

priedas

DAUGIABUČIŲ NAMŲ VALSTYBĖS REMIAMŲ MODERNIZAVIMO PRIEMONIŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO RODIKLIAI

Pastaba. Energinio efektyvumo rodikliai priimti įvertinus techninius normatyvus ir duomenis, pateiktus:

  1. respublikinėse statybos normose RSN 156-94 „Statybinė klimatologija", patvirtintose Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 76 (Žin., 1994, Nr. 24-394);
  2. leidinyje „Vadovas energijos konsultantams", 2000, užsakovas - viešoji įstaiga Būsto ir urbanistikos plėtros fondas;
  3. statybos techniniame reglamente STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui", patvirtintame aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 552 (Žin., 2002, Nr. 118-5326);
  4. statybos techniniame reglamente STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės", patvirtintame aplinkos ministro 2003 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 372 (Žin., 2003, Nr. 80-3670);
  5. statybos techniniame reglamente STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika", patvirtintame aplinkos ministro 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. D1-156 (Žin., 2005, Nr. 100-3733);
  6. statybos techniniame reglamente STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas", patvirtintame aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (Žin., 2005, Nr. 75-2729).

Kategorijos: Renovacija
Visi kategorijos straipsniai
Daugiabučio renovacija

Daugiabučio renovacija

Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės? 

Mažoji renovacija

Šildymo sistemos renovavimas daugiabutyje

Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens renovavimas, atnaujinimas, radiatorių keitimas ir šilumos reguliavimo įdiegimas. Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d. 

Angos perdangoje pjovimas

Angos perdangoje pjovimas

Angų pjovimas perdangoje, perdangos angos įrengimas 

Fasado šiltinimas

Ką reikia žinoti apie vėdinamus fasadus?

Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą. 

Daugiabučių siūlių remontas

Daugiabučių siūlių remontas

Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas 

Fasado šiltinimas Neoporo termoplokštėmis

Fasado šiltinimas neoporo termoplokštėmis

A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu. 

Daugiabučių modernizavimas

Daugiabučių modernizavimas: efektyviausi sprendimai

Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą. 

Renovacijos budai

Renovacijos būdų paieška ar lipimas ant to paties grėblio

Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas. 

Vėdinimas daugiabučiuose

Vėdinimo būdai modernizuotuose daugiabučiuose

Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius 

Daugiabučių namų administravimas

Daugiabučių namų administravimas

Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas 

Daugiabučių renovacija

15 metų daugiabučių renovacijos: sienos šiltinamos, tačiau iki protingo namo dar toli

Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos. 

daugiabučių modernizavimo klaidos

Dažniausios daugiabučių modernizavimo klaidos

Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis. 

Mūrinio namo šiltinimas

Mūrinio namo šiltinimas

Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas. 

Daugiabuciu apdaila

Vėdinamų fasadų apdailos plokštės

Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija. 

bustas

Kokybiška renovacija – ne makiažas

Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė? 

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Marijampolės aps.


Daugiabučio renovacija Daugiabučio renovacija

Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?

Mažoji renovacija Šildymo sistemos renovavimas daugiabutyje

Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens renovavimas, atnaujinimas, radiatorių keitimas ir šilumos reguliavimo įdiegimas. Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d.

Angos perdangoje pjovimas Angos perdangoje pjovimas

Angų pjovimas perdangoje, perdangos angos įrengimas

Fasado šiltinimas Ką reikia žinoti apie vėdinamus fasadus?

Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą.

Daugiabučių siūlių remontas Daugiabučių siūlių remontas

Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas

Dekoratyviniai tinkai Dekoratyviniai tinkai

Dekoratyvinis tinkas, dekoratyvinio tinko tipai ir panaudojimo sritys

Fasado šiltinimas Neoporo termoplokštėmis Fasado šiltinimas neoporo termoplokštėmis

A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.

Nauja renovacijos strategija Renovacija - ir vėl tik vizijose?

Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.

Daugiabučių modernizavimas Daugiabučių modernizavimas: efektyviausi sprendimai

Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.

Renovacijos budai Renovacijos būdų paieška ar lipimas ant to paties grėblio

Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.

Vėdinimas daugiabučiuose Vėdinimo būdai modernizuotuose daugiabučiuose

Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius

Daugiabučių namų administravimas Daugiabučių namų administravimas

Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas

Daugiabučių renovacija 15 metų daugiabučių renovacijos: sienos šiltinamos, tačiau iki protingo namo dar toli

Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.

daugiabučių modernizavimo klaidos Dažniausios daugiabučių modernizavimo klaidos

Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.

Mūrinio namo šiltinimas Mūrinio namo šiltinimas

Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.

Daugiabuciu apdaila Vėdinamų fasadų apdailos plokštės

Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.

bustas Kokybiška renovacija – ne makiažas

Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?

Modernizuojant daugiabučius labiau apsimoka siekti aukštesnės energinės klasės Modernizuojant daugiabučius labiau apsimoka siekti aukštesnės energinės klasės

Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.

Renovacija kitaip: ne tik sutaupyta energija, bet ir komfortas, sveikas mikroklimatas Renovacija kitaip: ne tik sutaupyta energija, bet ir komfortas, sveikas mikroklimatas

Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.

Tyrimas: kaip keičiasi oro kokybė renovuotuose daugiabučiuose Tyrimas: kaip keičiasi oro kokybė renovuotuose daugiabučiuose

Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos

Šiltinimas akmens vata ir renovacijos rezultatai

Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai

Daugiabučių modernizavimas iki A klasės -  utopija ar realybė? Daugiabučių modernizavimas iki A klasės - utopija ar realybė?

Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?

Naujovė renovacijoje – namą „apvilkti“ skydais

Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Tokius skydus pabandė gaminti ir naudoti kaimynai latviai.

Apšiltinimas akmens vata Daugiabučio renovacija: ką daryti, kad būtų „kaip sau“

Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?

Renovacijoje svarbus ne tik energetinis efektyvumas

Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.

Balkono remontas Balkonų renovacijos sąmata

Kaip renovuoti balkoną, kokie darbai ir medžiagos reikalingi balkono remontui

Modernizavime naudojamos šiltinimo medžiagos ir jų montavimo defektai

Daugiabučių modernizavimo projektuose iš esmės naudojami trys išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos variantai.

Paryžiuje atnaujintas daugiabutis Renovacija, kuri sužavėjo Europą

Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.

fasadas Vėdinamieji fasadai su HPL plokštėmis – prestižinė apdailos klasė

Kodėl ši fasadų apdaila išskirtinė? Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobiliai priskiriami prestižinių klasei – medžiagų kokybės, patikimumo, ilgaamžiškumo, dizaino.

Fasadai. Išorės ir vidaus sienų apšiltinimo būdai

Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.

Ateityje kiaurų daugiabučių gyventojams gali tekti mokėti baudas

ES Energinio efektyvumo direktyva įpareigoja imtis griežtesnių šilumos taupymo priemonių. Tarp sektinų pavyzdžių - bendrovės, kurios investicijas atgauna iš sutaupytos šilumos. Pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį

Savanoriška daugiabučio renovacija. Kas jūsų laukia? Savanoriška daugiabučio renovacija. Kas jūsų laukia?

Praktiniame daugiabučių modernizavimo procese atsiranda daugybė klausimų, kurie ne iki galo numatyti ir apgalvoti.

Tinkuojamo fasado sistema

Tinkuoto fasado sandara. Tinkuoto fasado montavimas. Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai

Pelėsiai, melsvadumbliai  ir kiti mikroorganizmai ilgainiui sugadina tinkuotą  fasadą Kaip nuvalyti tinkuotus fasadus?

Kaip efektyviai ir greitai nuvalyti bei atnaujinti fasadą?

Vilniaus Valdorfo mokyklos apšiltinimo darbai. Apšiltinimo sistema su mineraline vata ir tinku

Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kad rezultatas būtų maksimaliai efektyvus šilumos taupymo požiūriu?

Tinkuojamo fasado šiltinimas

Pastaruoju metu pastatų šiltinimo iš išorės ir renovacijos derinimas darosi vis populiaresnis

Lentos Namo išorės apdaila

Tinkamai parinkta namo išorės apdaila pagerina ne tik jo estetinį vaizdą, bet ir šilumos izoliaciją, apsaugo nuo aplinkos poveikio, taigi, ir didina namo išliekamąją vertę.

Įtrūkęs fasadas Pastatų sertifikatai

“Pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems, - sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjas Tomas BARANAUSKAS.

Fasado apdaila. Dažai Fasado apdaila. Dažai

Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.

Namo sienų priežiūra Namo sienų priežiūra

Namo sienas reikia prižiūrėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Ypač lauko sienų priežiūra aktuali senos statybos namams. Dažniausiai sienų priežiūros problemas tenka spręsti blokinių namų gyventojams.

Nauja renovacijos strategija Renovacija - ir vėl tik vizijose?

Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.

Vėdinimas daugiabučiuose Vėdinimo būdai modernizuotuose daugiabučiuose

Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius

Šilumos siurbliai Oras-vanduo šilumos siurblių sprendimai renovacijai

Šilumos siurbliai, šilumos siurbliai oras vanduo, oras vanduo šilumos siurbliai renovacijai.

Tyrimas: kaip keičiasi oro kokybė renovuotuose daugiabučiuose Tyrimas: kaip keičiasi oro kokybė renovuotuose daugiabučiuose

Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos

kaip suremontuoti balkoną Balkono remontas

Kaip suremontuoti balkoną, medžiagos balkono remontui, kaip teisingai sutvarkyti apleistą balkoną

daugiau
Kuo skiriasi rekonstrukcija nuo kapitalinio remonto Kuo skiriasi rekonstrukcija nuo kapitalinio remonto?

Kuo skiriasi statinio rekonstrukcija nuo kapitalinio remonto? Ar abiem atvejais reikalingi leidimai?

daugiau
 Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė Koks yra renovacijos darbų garantinis laikas?

Atsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė

daugiau
Edvardas Petrauskas, BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Kaip elgtis, jei renovacijos metu atsiranda papildomų darbų?

Atsako Edvardas Petrauskas, BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas

daugiau
 Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė Ar rekonstruojant namo dalį privaloma energinė klasė?

Atsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė

daugiau
Kompanijų produktai
8.8 EUR
Laminuota polistireninio putplasčio plokštė RUFAX 100 - 1m2

Laminuota (sluoksniuota) polistireninio putplasčio plokšt...

Šolumos siurbliai oras -vanduo
Šilumos siurbliai oras - vanduo renovacijai

Nibe šilumos siurbliai oras-vanduo, šilumos siurblio ener...

sanavimo tinkas
Sanavimo sistema pastatų restauracijai

THERMOPAL sanuojanti tinkavimo sistema, sanavimo tinkas, ...

Cementinė plokštė išorės darbams
Cementinė plokštė išorės darbams Aquapanel outdoor

Cementinės plokštės fasadų apdailai, drėgmei ir vandeniui...

Knauf Satt plokščių struktura klijai ir smeiges
Sanuojanti KNAUF SATT PLATTE plokštė šlampančių ir druskų paveiktų fasadų renovacijai

Stipriai drėgmės ir druskų paveiktiems fasadams atstatyti...

Lifto modernizavimas, lifto keitimas

Senojo lifto pakeitimas moderniu suomių firmos KONE liftu

Renovacija - namų apšiltinimas termo vata Gamo Lietuvoje

Renovacija - namų apšiltinimas termo vata Gamo Lietuvoje

Stogų renovacija

Stogų renovavimas, stogo renovacija

Fasado renovacija
Daugiabučių namų fasadų renovacija

Daugiabučio renovacija

Mozaikinis tinkas Majster
Mozaikinis tinkas Majster

Mozaikiniai tinkai rekomenduojami "sunkiausiose" vietose:...

Specialūs mišiniai klinkerio apdailos fasadams quick-mix
Specialūs mišiniai klinkerio apdailos fasadams quick-mix

Aukščiausios kokybės statybinių cheminių medžiagų gaminto...

Fasadų šiltinimo medžiagos MAJSTERPOL: tinkai, klijai, dažai, gruntai, mišiniai

Fasadinių medžiagų gamintojas plečia prekybos partnerių t...

Fasado smėliavimas
Medienos valymas smėliasrove, medienos smėliavimas

Smeliavimo darbai, medienos smėliavimas, medienos valymas...

Fasadų valymas smėliasrove
Fasadų valymas smėliasrove, fasadų smėliavimas

Namo fasado valymas, fasado valymas smėliasrove, srautini...

grafiti valymas Vilnius
Grafiti valymas

Grafiti valymas nuo sienų, grafiti valymas Vilnius. Grafi...

Plytų valymas smėliasrove, plytų smėliavimas.

Mūro valymas smėliasrove, smėliavimo darbai, plytu valyma...

Smėliavimo darbai
Metalo valymas smėliasrove, metalo smėliavimas.

Smėliavimo darbai visoje Lietuvoje. Metalo smėliavimas, d...

Buto šilumos mazgas

Buto šilumos mazgai

HERZ sprendimai pastatų šildymo sistemų renovacijai

HERZ sprendimai pastatų šildymo sistemų renovaci...

Dekoratyviniai tinkai Dekoratyviniai tinkai

Dekoratyvinis tinkas, dekoratyvinio tinko tipai ir panaudojimo sritys

Fasado šiltinimas Neoporo termoplokštėmis Fasado šiltinimas neoporo termoplokštėmis

A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.

Nauja renovacijos strategija Renovacija - ir vėl tik vizijose?

Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.

Daugiabučių modernizavimas Daugiabučių modernizavimas: efektyviausi sprendimai

Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.

Renovacijos budai Renovacijos būdų paieška ar lipimas ant to paties grėblio

Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.

Vėdinimas daugiabučiuose Vėdinimo būdai modernizuotuose daugiabučiuose

Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius

Daugiabučių namų administravimas Daugiabučių namų administravimas

Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas

Daugiabučių renovacija 15 metų daugiabučių renovacijos: sienos šiltinamos, tačiau iki protingo namo dar toli

Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.

daugiabučių modernizavimo klaidos Dažniausios daugiabučių modernizavimo klaidos

Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.

Mūrinio namo šiltinimas Mūrinio namo šiltinimas

Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.

Daugiabuciu apdaila Vėdinamų fasadų apdailos plokštės

Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.

bustas Kokybiška renovacija – ne makiažas

Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?

Modernizuojant daugiabučius labiau apsimoka siekti aukštesnės energinės klasės Modernizuojant daugiabučius labiau apsimoka siekti aukštesnės energinės klasės

Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.

Renovacija kitaip: ne tik sutaupyta energija, bet ir komfortas, sveikas mikroklimatas Renovacija kitaip: ne tik sutaupyta energija, bet ir komfortas, sveikas mikroklimatas

Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.

Tyrimas: kaip keičiasi oro kokybė renovuotuose daugiabučiuose Tyrimas: kaip keičiasi oro kokybė renovuotuose daugiabučiuose

Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos

Šiltinimas akmens vata ir renovacijos rezultatai

Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai

Daugiabučių modernizavimas iki A klasės -  utopija ar realybė? Daugiabučių modernizavimas iki A klasės - utopija ar realybė?

Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?

Naujovė renovacijoje – namą „apvilkti“ skydais

Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Tokius skydus pabandė gaminti ir naudoti kaimynai latviai.

Apšiltinimas akmens vata Daugiabučio renovacija: ką daryti, kad būtų „kaip sau“

Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?

Renovacijoje svarbus ne tik energetinis efektyvumas

Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.

Balkono remontas Balkonų renovacijos sąmata

Kaip renovuoti balkoną, kokie darbai ir medžiagos reikalingi balkono remontui

Modernizavime naudojamos šiltinimo medžiagos ir jų montavimo defektai

Daugiabučių modernizavimo projektuose iš esmės naudojami trys išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos variantai.

Paryžiuje atnaujintas daugiabutis Renovacija, kuri sužavėjo Europą

Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.

fasadas Vėdinamieji fasadai su HPL plokštėmis – prestižinė apdailos klasė

Kodėl ši fasadų apdaila išskirtinė? Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobiliai priskiriami prestižinių klasei – medžiagų kokybės, patikimumo, ilgaamžiškumo, dizaino.

Fasadai. Išorės ir vidaus sienų apšiltinimo būdai

Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.

Ateityje kiaurų daugiabučių gyventojams gali tekti mokėti baudas

ES Energinio efektyvumo direktyva įpareigoja imtis griežtesnių šilumos taupymo priemonių. Tarp sektinų pavyzdžių - bendrovės, kurios investicijas atgauna iš sutaupytos šilumos. Pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį

Savanoriška daugiabučio renovacija. Kas jūsų laukia? Savanoriška daugiabučio renovacija. Kas jūsų laukia?

Praktiniame daugiabučių modernizavimo procese atsiranda daugybė klausimų, kurie ne iki galo numatyti ir apgalvoti.

Tinkuojamo fasado sistema

Tinkuoto fasado sandara. Tinkuoto fasado montavimas. Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai

Pelėsiai, melsvadumbliai  ir kiti mikroorganizmai ilgainiui sugadina tinkuotą  fasadą Kaip nuvalyti tinkuotus fasadus?

Kaip efektyviai ir greitai nuvalyti bei atnaujinti fasadą?

Vilniaus Valdorfo mokyklos apšiltinimo darbai. Apšiltinimo sistema su mineraline vata ir tinku

Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kad rezultatas būtų maksimaliai efektyvus šilumos taupymo požiūriu?

Tinkuojamo fasado šiltinimas

Pastaruoju metu pastatų šiltinimo iš išorės ir renovacijos derinimas darosi vis populiaresnis

Lentos Namo išorės apdaila

Tinkamai parinkta namo išorės apdaila pagerina ne tik jo estetinį vaizdą, bet ir šilumos izoliaciją, apsaugo nuo aplinkos poveikio, taigi, ir didina namo išliekamąją vertę.

Įtrūkęs fasadas Pastatų sertifikatai

“Pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems, - sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjas Tomas BARANAUSKAS.

Fasado apdaila. Dažai Fasado apdaila. Dažai

Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.

Namo sienų priežiūra Namo sienų priežiūra

Namo sienas reikia prižiūrėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Ypač lauko sienų priežiūra aktuali senos statybos namams. Dažniausiai sienų priežiūros problemas tenka spręsti blokinių namų gyventojams.