Klaipėda: koreguojama universiteto miestelio vizija

Jūrinio slėnio su šiuolaikine mokslinių tyrimų infrastruktūra kūrimo darbai, kuriems jau gautas Europos Sąjungos finansavimas, keičia ir Klaipėdos universiteto miestelio viziją.

Šie pokyčiai išprovokavo politikų diskusiją, kaip ateityje turėtų atrodyti Klaipėdos universiteto (KU) miestelio teritorija - atvira ar nuo miestiečių atribota tvora.

Teritorijų planavimo komitete KU plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorius Rimantas Didžiokas teigė, kad naujoji koncepcija yra parengta remiantis 2000 m. patvirtintu detaliuoju planu.

"Esminių pakeitimų nėra, tačiau nusprendėme rengti naują detalųjį planą, nes šiek tiek keičiasi universiteto strateginiai tikslai, o dėl kuriamo Jūrinio slėnio keičiasi ir kai kurių anksčiau numatytų pastatų funkcinė paskirtis. Pavyzdžiui, kur buvo numatyti studijų pastatai, bus mokslinių laboratorijų dalis. Tad pirmoji mūsų užduotis - vystyti būtent tą dalį, kurioje bus Jūrinis slėnis, nes finansavimas mokslo laboratorijų įkūrimui gautas. Gali būti, kad laboratorijų pastato statybos prasidės jau šįmet. Šiais metais turėtų prasidėti ir universiteto bendrabučio statybos", - sakė R. Didžiokas.

Detaliojo plano koncepcijoje teritorija išskirstyta į funkcines zonas - paveldo objekto teritoriją, kurioje stovi 6 kultūros paveldo paminklais pripažinti neogotikinio stiliaus fakultetų pastatai, gyvenamąją zoną, kur iškils 900 vietų bendrabutis, sporto zoną su didžiuliu stadionu, mokslo ir studijų bei transporto zoną, kur žadama vystyti vidinius dviračių takus.

Teritorijų planavimo komitetas pristatytai koncepcijai pritarė, tačiau jo pirmininkas Valentinas Greičiūnas siūlė pamąstyti apie tai, ar ateityje universiteto miestelio teritorijoje nepritrūks stovėjimo vietų automobiliams. Dabar jų numatyta apie 1 000 (iš jų - 180 vietų bendrabučio požeminiame garaže, 300 - trijų aukštų garaže mokslo laboratorijų zonoje). Nors formaliai planuojamų vietų skaičius atitinka nustatytus normatyvus, V. Greičiūnas siūlė aklai jais nesivadovauti.

Jo manymu, reikalinga išsami diskusija ir dėl planų dabartinę automobilių stovėjimo aikštelę šalia rektorato paversti pėsčiųjų zona, reprezentacine miestelio aikšte.

"Nežinau, ar galime mėtytis erdvėmis - laikyti tuščią vietą vien tam, kad kokius du kartus per metus surengtume didesnę šventę. Galbūt vertėtų pagalvoti bent apie universalesnę aikštės dangą, kad esant poreikiui į ją būtų galima įvažiuoti automobiliu", - sakė V. Greičiūnas.

Anot jo, ateityje būtų verta pamąstyti ir apie miestelio teritorijos aptvėrimą - esą tai turėtų būti labiau autonominė teritorija, o patekimas į ją kontroliuojamas. Tuo metu komiteto narys Marius Usonis laikėsi priešingos nuomonės.

"Mane koncepcijoje kaip tik šokiruoja savotiškas šios teritorijos uždarumas. Manau, universiteto miestelis turėtų būti miestiečių traukos vieta, kur jie galėtų išvysti, kaip gyvena akademinis jaunimas", - teigė jis.

Savivaldybės architektai pažymėjo, kad miestelio architektūra planuojama taip, kad uždarys miestelį ir tvoros nereikėsią, nebent - simbolinių vartelių.

Laima ŠVEDAITĖ