Sodinės šilauogės

2011-05-11 11:00   Peržiūros : 17739   Spausdinti
Sodo šilauogė Pjuvenos Šilauogė žemės lygyje Mulčiuota šilauogė


Laukinėmis sąlygomis šilauogės paplitusios beveik visame šiaurės pusrutulyje. Š. Amerikoje auga 36 rūšys, Pietų ir Centrinėje Amerijkoje 29, o Azijoje net 99 šilaluogių rūšys, yra augančių ir Australijoje, Afrikoje.  Kultūrinės aukštaūgės šilauogių veislės Lietuvą pasiekė iš Šiaurės Amerikos. Tai apie 0,5 - 2 metro aukščio krūmas, priklausantis Vaccinium genties augalams, tarp kurių mums žinomi vaivorai (girtuoklės), bruknės, mėlynės, spanguolės. Derėti krūmas gali apie 30 metų.

Šilauogės skanios, turi daug naudingų medžiagų. Nuo krūmo uogų priskinama vidutiniškai 4 - 6 kg, kai kurios veislės subrandina 10 - 15 kg uogų. Apie pusę mikroelementų sudaro kalis, daug geležies ir mangano. Uogose esantys antocianinai (300 - 400 mg) stiprina regėjimą, mažina nuovargį po darbo kompiuteriu. Uogose yra antioksidantų. Šilauoges valgykite sutrikus širdies darbui, virškinimui, kai blogas apetitas.

Daugiau apie šilauogių savybes   

Šilauogių sodinimas

Šilauogės mėgsta saulėtą, apsaugotą nuo vėjų vietą. Dirvos paruošimas - labai svarbus procesas. Mėgsta šilauogės rūgščią (4 - 5,5 PH), labai purią, gerai aeruojamą, neperdžiūvusią dirvą. Idealus variantas - rudos aukštapelkių durpės. Dauguma šilauogių augintojų rekomenduoja tokį sodinimo būdą: iškasama 1 m skersmens, 40 - 60 cm gylio duobė. Didžiąją dalį pripilame spygliuočių pjuvenų, užpilame durpių, smėlio ir išmaišome. Turėtų būti taip, kad didesnioji dalis durpių viršuje, o pjuvenos apačioje. Geriau naudoti smulkesnes ir papūdytas pjuvenas, šviežios gali duoti puvinį, be to, sugers daug vandens, naudos azotą. Jei didžioji dalis pjuvenų bus apačioje, tai supus, kol šaknys pasieks jas. Šilauogių šaknys įdomios struktūros: jos plonytės, o ant glajukų gyvena grybas mikorizė. Jis mėgsta apie 70 proc. drėgmę, didelio rūgštingumo dirvą (3,5 - 4,5) ir gerą aeraciją. Grybų hifai geriausiai tarpsta ant medžio drožlių ir pjuvenų.

Pjuvenos

Paruošus duobę, gausiai pripilama vandens, palaukiama, kol susigers.

Šilauogė žemės lygyje

Sodinama tokiu pat lygiu kaip vazonėlyje ar taip, kaip augo prieš persodinimą. Šaknys išskleidžiamos (jeigu įmanoma išskleisti) horizontaliai, nedideliame gylyje.

Mulčiuota šilauogė

Pasodinus mulčiuojama pjuvenomis (5 - 6 cm), palaistoma. Laistyti po pasodinimo reikia gausiai (10 litrų krūmui kas savaitę), tačiau vanduo neturi stovėti. Molingoje dirvoje visą iškastą žemę reikia išvežti ir pakeisti lengvu, puriu, paruoštu aukščiau minėtu mišiniu. Plantacijose aukštai esantį gruntinį vandenį reikėtų drenuoti iki 60 -80 cm gylio, kad duobėje nesikauptų vanduo. Lengvose ir šarmingose dirvose galima daryti atskyrimą nuo aplinkinių gruntų plėvele. Gruntinis vanduo turėtų būti ne daugiau kaip 0,5 m nuo paviršiaus.

Žemaūgės šilauogės gali būti sodinamos 60 cm viena nuo kitos, vidutinio aukščio 80 - 90 cm, aukštaūgės 100 - 120 cm. Reikėtų stebėti, kad šakos nesusipintų ir tokias nugenėti. 

Šilauogių auginimas

Šilauogėms prigijus, tręšiame dirvą rūgštinančiomis trąšomis. Tręšiama amonio sulfatu (100 g/krūmui), galima kalio sulfatu (40 g/krūmui). Genima praėjus 6 metams po sodinimo, paliekamos 8 šakos: 4 derinčios ir 4 augančios. Palikus daugiau šakų, duos gausesnį derlių, tačiau uogos smulkės. Geriausia genėti žiemą ar pavasarį, saulėtą šaltą dieną.

Labai svarbu šilauoges laistyti. Be drėgmės uogos smulkėja ar pradeda kristi.

Kas antri metai reikia pamulčiuoti rudosiomis durpėmis, nes jos sukrenta. Mulčas iš pušies žievės ar pjūvenų būtinas, nes jis puikiai stabdo vandens garavimą.

Šilauoges reikia saugoti nuo kiškių ir stirnų, nes neaprištas nugrauš iki pašaknų.

Šilauogių dauginimas

Šilauogės dauginamos auginiais: gegužę sumedėjusiais ūgliais po genėjimo, liepą žaliais. Įsišaknija apie 2 mėn. pakankamai sudėtingomis sąlygomis. Svarbi oro drėgmė - šiltnamiuose įrengiama dirbtinio rūko sistema, būtina šilta dirva iki 20 - 22 laipsnių. Ūgliai daromi 12 - 14 cm ilgio su 2 - 3 lapais, apačia įstrižai nupjaunama, viršutinis pjūvis lygus. Šaknijama kraikinių durpių (3,5 - 4 pH) ir pjuvenų mišinyje, imant dvi dalis durpių ir vieną pjuvenų. Prieš sodinimą apdirbama fungicidu ir šaknijimosi stimuliatoriumi (indolilsviesto ir naftilacto rūgščių mišinys, 6mg/1g talko koncentracija). Sveikas vienmetis sodinukas turėtų būti 15 - 20 cm aukščio su 1 - 3 ūgliais, dvimečiai 35 - 40 cm aukščio su 2 - 6 ūgliais.

Veislės

Sukurta apie 130 veislių. Skirstomos pagal krūmo aukštį ir uogų sirpimo laiką. Pas mus daugiausiai yra aukštaūgės (1,5 - 2 m), ir žemaūgės veislės (0,5 - 1 m). Aukštaūgės subrandina daug uogų, tačiau yra mažiau atsparios šalčiams. Žemaūgės šilauogės sodinamos tankiau, gali sudaryti gyvatvores, taip bus gaunamas panašus derlius iš to paties ploto, jos lengviau pakelia didelius šalčius.

Lietuvos sąlygomis geriausiai tinka ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo veislės. Vėlyvų veislių dalis uogų iki šalčių nesubręsta, sirpdamos šaltesnėje ir mažiau saulėtoje aplinkoje nėra tokios skanios kaip ankstyvosios. Vėlyvųjų veislių galima sodinti kaip priedą, pratęsiant šviežių uogų sezoną.

Ankstyvosios: Blueetta, Spartan, Reka, Nui. Lietuvoje rekomenduojamos: Duke, Weymouth, Earliblue.

Vidutinio ankstyvumo Lietuvoje rekomenduojamos: Toro (aromatingos, didelės uogos, vienodai sunoksta), Patriot, Bluecrop (ilgesnio nokimo, stambios saldžios), Bluejay (bijo sausros, tačiau labai derlios), Sunrise.

Vėlyvosios: Aivengho, Gorbert, Dorou, Džersi, Elijot, Blueray, Nordblue, Nelson, Coville. Lietuvoje rekomenduojamos Bluegold, Herbert (labai derli).

Žemos: Northland, Northcountry, Northblue.

Vidutinio augumo:  Nui, Spartan, Toro, Bluehaven.

Aukštos: Duke, Earlyblue, Reka, Patriot, Blueray, Coville.

Prekiniam ūkiui verta rinktis naujesnes veisles. Labiausiai apsimoka auginti ankstyvas veisles ir jas realizuoti šviežias. Seniau dominavo Bluecrop, kuri dabar keičiama į Toro. Perspektyvi labai derlinga ir didelių uogų (2 - 3 cm) veislė Chandler ilgai duoda derlių (3 - 4 savaites).

Ligos

Šilauogėms pavojingiausios grybinės ligos. Dažniausiai paplitę stiebų deguliagrybiai (Godronia cassandrae), užkrečiantys augalą bet kuriuo vegetacijos laikotarpiu. Infekcija pasireiškia kaip nedidelės rausvos apvalios dėmelės ant 1 - 2 metų amžiaus šilauogės stiebų, atsirandančios anksti pavasarį ties buvusiomis lapų prisegimo vietomis, aplink pumpurus. Dėmelės didėja, paruduoja, audiniai apie pumpurą apmiršta. Pažeistos vietos žievė pasidaro pilka, lūžinėjanti ir šerpetojanti. Pagrindinė apsaugos priemonė ankstyvoje ligos stadijoje - genėjimas.

Kita liga - filostiktozė (Phyllosticta vaccinii). Nuo jos geriausia purkšti ankstyvą pavasarį, prieš žydėjimą. Susirgusias, džiūstančias šakas reikėtų išpjauti.

Moniliozė (Monilinia vaccinii) pirmiausia užkrečia žiedus, kurie ruduoja, užsimezgusios uogos pakeičia spalvą, raukšlėjasi ir išdžiūna. Augalų viršutiniai lapai smulkėja, viršūnėlės pasidaro pilkai violetinės ir sudžiūsta.

Uogų derliui pakenkia kekerinis puvinys (Botrytis cinerea). Pažeidžiami žiedai, uogos lapai, jauni stiebai. Užsikrėtęs žiedas paruduoja, tačiau uogą gali subrandinti. Sunokusios uogos pasidengia pilkšva grybiena, sandėliuojant pūna. Ligai plisti palankūs lietingi ir vėsūs orai. Ligos sukėlėjas žiemoja ant užkrėstų stiebų, nukritusiose uogose.

Jaunus ūglius gali užpulti amarai.

Nemažai žalos šilauogėms gali padaryti kiškiai, pelės ir paukščiai. Jei uogynas neaptvertas, žiemą kiškiai gali nugraužti jaunus stiebus, šakas. Pelės apgraužia šilauogių šaknis, pridaro urvų, kurie, kaip ir kurmių urvai, džiovina uogyną.

Azoto trąšomis pertręšti augalai yra mažiau atsparūs ligoms. Daugelis pavojingų ligų atkeliauja su sodinukais, todėl svarbu žinoti, kad jie tikrai sveiki. Reikėtų perkant atidžiai juos apžiūrėti. Su dėmėtais stiebais ir lapais verčiau nepirkti, o tokių radus, rinktis kitą pardavėją.


Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama 

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5
Prekyba olandiškais šaldytais braškių daigais (Frigo, Henselmans). Trąšos braškėms. Smidrų, šilauogių,spanguolių sodinukai
Vilmanto Dilkos ūkis, UAB Moderniam Ūkiui, Lietuva
Mobilus: +370-657-73907, +370-643-99636, El. paštas: vilme75@gmail.com
Sėklos, sodo, daržo prekės. Internetinė prekyba E-SEKLOS.LT
Šaltupio g. 26, Anykščiai
Telefonas: +370-381-54519, Mobilus: +370-615-43747, El. paštas: info@e-seklos.lt
Daržovių sėklos profesionalams, daigai, sodinukai
Algirdo g. 11, Vilnius
Telefonas: +370-5-2652585, Mobilus: +370-686-50131, El. paštas: jusu.sodui@gmail.com
Prekės ir paslaugos gėlininkams, ūkininkams, sodininkams, aplinkotvarkos įmonėms, gėlių salonams ir sodo prekių parduotuvėms.
Žirmūnų g. 66, Vilnius
Telefonas: +370-5-2737026, +370-5-2777483, Mobilus: +370-699-43839 , El. paštas: info@horticom.lt
1 2 3 4 5
Kokios agurkų veislės tinkamos auginti ir šiltnamiuose, ir lauke?

Atsako Dalia Vaškevičienė, UAB „Horticom“ pardavimo atstovė

daugiau
1 2 3 4 5 6
Kompanijų produktai
Ilgo veikimo trąšos vejai

Kompleksinės trąšos vejai. Ilgo veikimo

Ilgo veikimo trąšos pomidorams su avies vilna

Ekologiškos ilgo veikimo trąšos pomidorams

BIO Trąšos daržovėms

Natūralios trąšos daržovėms

Paprikos Gourmet sėklos ir substratas

Paprikų sėklos, substratas prieskoniams, jų daiginimui

Skystis šiltnamių stiklams ir plėvelės užtemdymui NIXOL Transparent

Užtemdymo skystis šiltnamiams, šiltnamių plėvelėms

Pomidorų daigai, pomidorų sodinukai

Pomidorų daigai, pomidorų sodinukai

Valgomųjų gėlių, prieskonių sėklos

Valgomosios gėlės, prieskoniniai augalai, prieskonių augi...

Benzininis kultivatorius
Benzininis žemės kultivatorius "HONDA"

Žemės kultivavimas, arimas, benzininis žemės kultivatoriu...

Oxheart
Pomidorų sėklos

Pomidorų sėklų naujienos 2016m. sezonui

Rubra braškė
Braškių daigai internetu

Braškių frigo daigai internetu. Pristatymas į namus visoj...

Smidrų veislės

Herkolim, Grolim, Gijnlim, Tallems

Pomidorų sėklos internetu

Prekyba sėklomis internete

Moliūgų sėklos internetu

Moliūgų sėklos

E-seklos.lt dovanų kuponai

www.e-seklos.lt

Daržovių sėklos

Įvairiausios ankštinių, lapinių, šakniavaisinių, kopūstin...

Pertažolės ASTRA
Pertažolės ASTRA

Petražolės garbanotais lapais

Šparaginės pupelės TARA
Šparaginės pupelės TARA

Labai derlinga šparaginių pupelių veislė

Šalavijai
Šalavijai

Vaistinių šalavijų sėklos

1 2 3 4 5 6