Biohumusas – unikalus gamtos fabriko produktas

2013-02-01 12:27   Peržiūros : 506   Spausdinti


Dar prieš kelerius metus laikytas madingu gamtai ir žmogui nekenkiantis gyvenimo būdas - ekologiškų buities priemonių, maisto produktų, žaliavų ir t. t. naudojimas - šiandien greičiausiai yra kiekvieno mūsų prioritetas. Išaugusią visuomenės atsakomybę gamtai ir sau aiškiai rodo ne tik televizijos reportažų ir straipsnių ekologijos temomis gausa, pakuočių su užrašu „Natūralus" skaičius parduotuvių vitrinose - tai vis dažniau galima suprasti iš kintančių mūsų kasdienių įpročių: didėjančių reikalavimų maisto kokybei bei atsakingo požiūrio į mus supančią aplinką ir pan.

Žmonės vis labiau domisi valgomo maisto kokybe, nori patys atrasti ir patirti sodininkystės, daržininkystės ir gėlininkystės džiaugsmus. Kasmet  vis daugiau žmonių, kurie, anksčiau nieko bendra neturėjo su sodininkyste ar daržininkyste, domisi, kaip užsiauginti daržovių, prieskoninių augalų ar gėlių savo sodybose ar net balkonuose.

Būtina žinoti - norint džiaugtis sveiku ir gausiu derliumi ar puikiai žydinčiomis gėlėmis, negana vien tik pasėti sėklą. Pirmiausia reikia parengti pagrindą, kuriame sėklos bus sėjamos, o vėliau augs jų daigai.

Žmonėms, kurie domisi ekologiška sodininkyste, daržininkyste ar gėlininkyste ne naujiena dirvožemio gerinimo priemonė biohumusas. Jį naudojant ne tik pagausėja derlius, augalas gauna visų reikiamų medžiagų, bet ir pagerėja dirvos struktūra.

Matydama augantį susidomėjimą šiuo gaminiu UAB agrofirma „Sėklos" su Editos Karbauskienės, Žemės ūkio rūmų vyriausiosios specialistės ekologiniam žemės ūkiui ir agroaplinkosaugai, pagalba parengė informacinį straipsnį, kuriame nurodytos visos gaminio ypatybės ir atliktų tyrimų rezultatai.

 

Kas yra biohumusas?

Organinių atliekų utilizavimo technologija naudojant sliekus vadinama vermikompostavimu, o gautas kompostas - vermikompostu, sliekų biohumusu, biohumusu, kartais sliekų humusu arba tik humusu. Kompostiniai sliekai, gyvenantys organiniame substrate, vadinami vermikultūra, o dirbtinis kompostinių sliekų veisimas organinėse atliekose - vermikultivavimu. Užsienio mokslininkų teigimu, vermikompostas - tai produktas, gaunamas iš organinių atliekų, sliekų virškinamajame trakte paveiktų fizikinės, cheminės, biocheminės ir mikrobiologinės transformacijos.

Sliekas - pačios gamtos sukurtas unikalus biologinis fabrikas. Šie gyvūnai milijonus metų nepastebimai nuolat valė Žemės organines atliekas. Sliekų prarytos augalinės, mikrobinės ir gyvulinės organinės medžiagos jų virškinamajame trakte, tarsi biologiniame reaktoriuje, virsta fiziologiškai aktyviomis medžiagomis. Tad žmogui tenka užduotis - panaudoti šią gamtos technologiją ir pritaikyti ją sprendžiant augančias ekologijos problemas.

Kokia gaunama nauda?

Vermikomposte gausu makro ir mikroelementų, augimą skatinančių medžiagų, vitaminų, antibiotikų, aminorūgščių ir naudingos mikrofloros. Visos šios medžiagos turi įtakos augalų atsparumui žemoms temperatūroms ir ligoms, pagerina augalų prigijimą, prekinę išvaizdą ir skonį. Gana svarbūs vermikomposte esantys makro ir mikroelementai.

Mokslininkų tyrimais nustatyta, kad sliekų biohumusas stimuliuoja sėklų dygimą, skatina augalų augimą ir vystymąsi, daigų prigijimą. Kiti mokslininkai teigiamą poveikį sėkloms sudygti ir šaknims augti aptiko mirkydami sėklas biohumuso ištraukose. Teigiamai veikė, jų nuomone, ištraukose esančios humuso rūgštys. Rusijos mokslininkų bandymų rezultatai rodo, kad sliekų kaprolitai gana stipriai veikia sėklų dygimą, o tai daugiausia priklauso nuo naudojamų trąšų kiekio.

Daug mokslininkų nurodo, kad vermikomposto cheminė sudėtis, maistinių medžiagų prieinamumas augalams, humuso kiekis ir organinių medžiagų kokybė - nevienoda. Teigiama, kad cheminę vermikomposto sudėtį ir ypatybes lemia ne tik sliekų veikla, bet ir atliekų sudėtis. Žinant kompostuojamų organinių atliekų sudėtį, galima pagaminti trąšas, turinčias skirtingus kiekius maistinių medžiagų. Vermikomposto cheminė sudėtis gali keistis atsižvelgiant ir į substratų paruošimo vermikompostuoti technologijos. Maistinių medžiagų kiekį vermikomposte lemia ir paros temperatūros pokyčiai, drėgmė.

Per sliekų žarnyną praėjusiose atliekose pagausėja kalcio, magnio, fosforo, mikroelementų ir fermentų. Mineralinės druskos įgauna lengvai augalų įsisavinamą formą. Toks biohumusas turi baktericidinių ypatybių, jo sudėtyje yra biostimuliatorių ir fermentų. Tyrimais nustatyta vermikomposto ypatybė surišti dirvožemyje ir organinėse atliekose esančius radionuklidus ir sumažinti nitratų bei sunkiųjų metalų patekimą į augalus. Sliekų biohumuse sunkiųjų metalų rasta chelatinio tipo junginiuose, kurių augalai beveik neįsisavina. Nustatyta, kad komposte, gamintame naudojant sliekus, du kartus sumažėjo švino ir kadmio, 1,1-1,8 karto - radionuklidų.

Vermikompostas - homogeniškas ir gerai sulaiko drėgmę. N. M. Gorodnijaus duomenimis, jis gali sulaikyti iki 70 proc. vandens, išsiskiria mechaniniu atsparumu ir neturi piktžolių sėklų. Biohumusas didina žemės ūkio augalų imunitetą, gerina augimą ir vystymąsi, mažina užsikrėtimą ligomis ir kenkėjais.

Palyginti su kitais kompostais, vermikomposte yra dešimtimis kartų daugiau augalų lengvai įsisavinamų maistinių medžiagų. Nustatyta, kad vermikompostuojant padaugėja augalų įsisavinamų fosforo ir azoto junginių, hidrolizuojamų azoto aminorūgščių, taip pat nitratinio ir nitritinio azoto. Kai kurie tyrinėtojai pateikia duomenų, kad vermikomposte padaugėja azoto, nes sliekų kaprolituose atsiranda daugiau azotą fiksuojančių bakterijų. Nustatyta, kad sliekų kaprolituose azoto kiekis padidėja 45 proc. ir daugiau, palyginti su pradiniu substratu.

Ištirta, kad patręšti vermikompostu žemės ūkio augalai geriau auga ne tik dėl padidėjusio maistinių medžiagų kiekio, bet dėl didelio humusingų medžiagų ir mikroorganizmų skaičiaus.

Vermikompostas tinka visiems įvairiuose dirvožemiuose augantiems augalams. Tačiau geriausiai juo tręšti lauko ir šiltnamio daržoves, gėles, vaiskrūmius, dekoratyvius augalus.

Tręšiama įvairiais vermikomposto kiekiais, atsižvelgiant į maistinių medžiagų kiekį trąšose, auginamus žemės ūkio augalus, organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. L. A. Varfolomijevas nurodo, kad biohumuso normos yra 5-10 kartų mažesnės, palyginti su kitų organinių trąšų. Vieni mokslininkai optimalia laiko 3-4 t/ha frakcionuoto biohumuso ir 4-5 t/ha nefrakcionuoto biohumuso (vermikomposto) normą. Antri maksimalų efektą gauna tręšdami 2-3 t/ha biohumuso. Treti teigia, kad hektarui daržovių patręšti gana ir 1-2 tonų frakcionuoto biohumuso. Tręšiant lokaliai biohumuso normos - gerokai mažesnės. Rekomenduojama tręšti 100-300 g/m2 frakcionuoto ir 250-500 g/m2 nefrakcionuoto vermikomposto normomis. Taigi 30-60 t mėšlo gali pakeisti 2-4 t/ha biohumuso tręšiant pakrikai ir 250-300 kg/ha - lokaliai. V. S. Gromova ir M. V. Palijus teigia, kad biohumusas - geresnės kokybės nei mėšlas, nes biohumusą išvežti galima bet kokiu oru, laukai neužteršiami piktžolių sėklomis, patiriama mažesnių azoto nuostolių.

Dauguma vermikomposte (biohumuse) esančių naudingų mikroorganizmų nuo tiesioginių saulės spindulių žūva. Kad vermikomposto veiksmingumas nesumažėtų, jį reikia kuo skubiau įterpti, sumaišyti su žeme. Biohumusą reikėtų laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje, stebėti, kad neišdžiūtų.

Bandymai rodo, kad biohumusas žieminių kviečių derlių padidina 15-20 proc., kukurūzų - 30-40 proc., cukrinių runkelių - 25-30 proc., daržovių - 25-30 proc., bulvių - 45-50 procentų. Patręšus žieminius kviečius 2-6 t/ha biohumuso norma, gautas grūdų derlius - 12-22 proc. didesnis. Ta pati norma kukurūzų derlių padidino nuo 14 iki 24 procentų. V. A. Kasatikovo ir kitų mokslininkų tyrimais nustatyta - naudojant biohumusą sėjomainai, bulvių derlius padidėjo 21-38 proc., kviečių - 20-43 proc., o avižų - 20-45 procentais.

Dauguma Rusijos, Ukrainos, Lenkijos ir kitų šalių mokslininkų teigia, kad efektyviausia biohumusą naudoti daržininkystės srityje. A Gordejevos tyrimų duomenimis, augalus tręšiant lokaliai vienam augalui nustatytos optimaliausios biohumuso normos: kopūstams - 400 g, agurkams ir pomidorams - 150 gramų. G. V. Juhimčiukas ir T. J. Tkačiukas tyrė, kaip biohumusas veikia agurkų ir pomidorų daigų augimą ir vystymąsi, esant uždaram gruntui. Optimaliausiomis pomidorų ir agurkų daigams autoriai laiko 5 ir 7 kg/m2 biohumuso normas. Ukrainoje buvo tiriama biohumuso normų ir įterpimo būdų įtaka kopūstų derliui ir kokybei. Keturios biohumuso normos - 3, 6, 9 ir 12 t/ha - įterptos kultivuojant. Nustatyta, kad optimaliausia buvo 9 t/ha biohumuso norma. Kopūstus patręšus lokaliai į duobutes, efektyviausia buvo 100 g augalui biohumuso norma. Derlius padidėjo 5 t/ha. V. E. Lazarčiko ir D. S. Orlovo vykdytuose bandymuose biohumusas ridikėlių, krapų, salotų ir bulvių derlių padidino 35-40 procentų. Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyje velėniniame glėjiškame nujaurėjusiame dirvožemyje auginamas morkas patręšus 4 kg/m2 nefrakcionuotu biohumusu buvo gautas 17 proc. didesnis derlius. Palyginti su netręštomis morkomis, biohumusu tręštose morkose angliavandenių ir karoteno nustatyta šiek tiek mažiau.

Įvairių šalių mokslininkai pateikia tyrimų rezultatus, įrodančius biohumuso teigiamą įtaką ne tik daržovių derliui, bet ir jo kokybei. Daug mokslinių publikacijų ypač atkreipiamas dėmesys, kad biohumusas turi teigiamos įtakos žemės ūkio produkcijos kokybei: labai sumažėja nitratų, susikaupia mažiau sunkiųjų metalų, padidėja proteinų ir baltymų kiekis. Teigiama, kad organinės trąšos - viena priemonių, sumažinančių nitratinių azoto junginių kaupimąsi dirvoje ir žemės ūkio produkcijoje.

Ukrainos mokslininkų bandymų duomenimis, paprikų vaisiuose nitratų sumažėjo 27,0-34,5 proc., tręšiant 50-150 g augalui biohumuso norma.

Biohumuso lokalaus ir pakriko tręšimo įtakos paprikų, svogūnų ir agurkų derliui tyrimai buvo atlikti Tiraspolio žemės ūkio tyrimų institute. Buvo tiriamos 1-5 t/ha biohumuso normos. Didžiausi derliaus priedai buvo gauti tręšiant lokaliai 3-5 t/ha biohumuso. Tręšiant pakrikai paprikų derliaus priedas sudarė 9-19 proc., agurkų 13-24 proc., o svogūnų - 34-36 procentus. Tuo pačiu metu patręšus lokaliai - atitinkamai 16-30 proc., 15-25 proc., 34-46 procentai. Palyginus rezultatus, tręšiant 20 t/ha mėšlo, derliaus priedai gauti tik lokaliai tręšiant paprikas ir svogūnus, o agurkų derliaus priedo negauta. Palyginus rezultatus, kai buvo tręšta 100 kg/ha amonio salietros, esminis derliaus priedas nustatytas svogūnus tręšiant biohumusu pakrikai (jis buvo 14 proc.) ir lokaliai (12-24 proc.). Nustatyta, kad agurkų produktyvumui tręšimo būdas esminės įtakos neturėjo.

Teigiami rezultatai gaunami biohumusu tręšiant ir uždaro grunto daržoves. Nustatyta, kad į šiltnamio gruntą pridėjus 5 proc. jo masės 2-3 mm frakcijos biohumuso, - agurkų ir pomidorų derlius padidėjo 10-30 procentų. Agurkų ir pomidorų vaisiuose rasta 8-23 proc. daugiau vitamino C, o nitratų sumažėjo 19-60 proc., ypač pirmoje vegetacijos periodo pusėje. Kiti tyrėjai nustatė, kad uždaro grunto agurkams optimali buvo 10 kg/m2, o pomidorams - 7 kg/m2 biohumuso norma.

Vaismedžiai biohumusu tręšiami sodinant. Į paruoštą sodinti duobę beriama 1,5-2 kg stambios frakcijos vermikomposto. Vegetacijos metu vienam vaismedžiui rekomenduojama įterpti 10-12 kg biohumuso. Dekoratyvūs augalai tręšiami kas mėnesį po 150-200 g augalui arba išberiama po 0,5 kg augalui kartą per metus. Miško medelynuose naudojant vermikompostą galima išauginti stipresnius ir atsparesnius sodmenis, sutrumpinti sodmenų išauginimo laiką ir efektyviau išnaudoti medelynų žemėnaudas.

UAB agrofirma „Sėklos"

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2
Prekės ir paslaugos gėlininkams, ūkininkams, sodininkams, aplinkotvarkos įmonėms, gėlių salonams ir sodo prekių parduotuvėms.
Žirmūnų g. 66, Vilnius
Telefonas: +370-5-2737026, +370-5-2777483, Mobilus: +370-699-43839 , El. paštas: info@horticom.lt
1 2
Kompanijų produktai
Durpių substratai

Durpių substratas

Paprikos Gourmet sėklos ir substratas

Paprikų sėklos, substratas prieskoniams, jų daiginimui

JUODŽEMIS

Geros kokybės juodžemis, smėlis ir kiti karjerų gaminiai

Dirvožemis daržovėms 15.0 LTL
Dirvožemis daržovėms

Daržovių daigų daiginimui, prieskoninių augalų auginimui,...

Komposto dėžė 120x120x70 cm 17.0 EUR
Komposto dėžė

Tai puiki ir praktiška, lengvai surenkama medinė konstruk...

Mulčias

Mulčias