Atliktų tyrimų duomenimis, daugumoje Europos Sąjungai priklausančių valstybių 40 proc. energetikos išteklių (gamtinių dujų, elektros, naftos ir jos gaminių) yra sunaudojama visuomeninės bei gyvenamosios paskirties pastatuose. Asmeniniuose butuose, individualiuose namuose ar biuruose didžiausia dalis energetikos išteklių tenka šildymui.

Individualių namų šildymui šiuo metu daugiausiai naudojamos gamtinės dujos bei elektra. Kad dujos brangsta, įsitikinome jau nuo šių metų pradžios: gyventojai, dujas naudojantys valgiui ruošti, nuo sausio 1 dienos už kubinį metrą dujų turės mokėti 1,62 lito, dujas naudojantieji namams ir vandeniui šildyti už kubinį metrą dujų mokės 1,26 lito. Nekintama mėnesinė kainos dalis pirmajai grupei bus 2,2 lito, antrajai - 14 litų. Buitiniams vartotojams kainos, palyginus su 2007 metais galiojusiomis, didėjo: pirmam pogrupiui 62 proc., antram - 66 procentais.

Spartus elektros brangimas taip pat ne už kalnų. Po dvejų metų šalies gyventojams elektra kainuos ne 33 centus, kaip dabar, o maždaug 78 proc. brangiau - ne mažiau, kaip 59 ct/kWh - tokios prognozės pateikiamos konservatorių parengtame politikos memorandume "Dėl situacijos Lietuvos energetikoje po 2010 metų sausio 1-osios". Tokios prognozės yra pakankamai realistinės, kadangi uždarius Ignalinos atominę elektrinę elektros energijos kaina neišvengiamai augs. Naują atominę jėgainę optimistiškiausiuose planuose numatoma pastatyti iki 2015 metų, tačiau realiai naujos elektrinės būtų galima sulaukti apie 2017-2020 metus.

Kietasis kuras (malkos, akmens anglis, durpių ir pjuvenų briketai) taip pat nuolat brangsta, be to, šis šildymo būdas turi kitų trūkumų, nes kieto kuro gabenimas bei laikymas reikalauja daugiau išteklių, nei šildant kitomis priemonėmis. Palyginti su praėjusiais metais, urėdijų parduodamos malkos pabrango 25-50 procentų. Mažmeninėje prekybos rinkoje kainos augo net taip sparčiai. Per 2006 metus malkos brango dvigubai, o šiemet - apie 30 procentų. Akmens anglis kasmet brangsta maždaug 10 proc. Kainos kyla ne tik, kaip įprasta, dėl sezoniškumo, bet ir dėl brangstančios žaliavos ir kuro bei augančio darbo užmokesčio darbininkams.

Gyventojai neišvengiamai pereis prie energijos taupymo „rėžimo".  Propaguotos energiją saugančios lemputės geriausiu atveju gali sutaupyti iki 3 proc. bendro vidutiniškai sunaudojamo energijos kiekio. Iki masinio „buitinių" alternatyvių energetikos resursų naudojimo (saulės, žemės vandens ar vėjo energija) dar toloka, todėl šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas būsimo pastato konstrukcijoms, statybinėms medžiagoms, jų šiluminei varžai, šildymo katilų pasirinkimui.

Ateityje prognozuojamas pastatų su tam tikrais specifiniais efektyviais šilumos energijos taupymo sprendimais poreikis gali ženkliai išaugti. Žinoma, tokių pastatų kaina atitinkamai gali būti didesnė, tačiau ilguoju laikotarpiu investicijos į tam tikrus alternatyvius energijos taupymo būdus gali išaugti. Rinktis ir ieškoti efektyvių energijos taupymo šaltinių motyvuoja ir siekis sumažinti gamtą žalai, tačiau pagrindinis „variklis" bus gaunamos sąskaitos.

Pokyčiai jaučiami jau dabar, nors kol kas tokie energijos taupymo būdai, kaip saulės, žemės, vandens ar vėjo energijos vartojimas, nėra plačiai paplitę. Beje,  geoterminis šildymas jau po truputį pradedamas taikyti ir populiarėja, tačiau tai dar nėra masinis reiškinys. Toks šildymo būdas daugiausia taikomas, kai nėra pasirinkimo galimybės (pvz., nedujofikuota vietovė). Paskaičiuota, kad šildymas geoterminiu katilu kainuoja apie 30 proc. mažiau nei šildymas elektros energija. 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.