Įsivaizduojate save, gyvenantį name, kurį šildo vienintelis radiatorius ir šildymui (su karšto vandens ruošimu) per metus išleidžiate kokį 1000 litų? Tokį pirmąjį energiją taupantį namą Lietuvoje ruošiamasi statyti jau šiemet.

Pasyviojo namo principas: apšiltintos sienos ir specialūs langai

Po šešerių metų vadinamojo pasyviojo namo standartas turėtų tapti bendras visose ES šalyse. Lietuvos politikai sukruto peržiūrėti įstatymus ir pradėti ruoštis. Ar spėsime, kai vien idėja mūsuose sklando kelerius metus?

Šildo žmogus ir žvakė

Terminas "pasyvusis namas" Lietuvoje dar mažai girdėtas. Tačiau tokie namai statomi Austrijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse. Pasyviojo namo principas - pastate žiemą ir vasarą išlaikyti jaukumą, sunaudojant kuo mažiau šilumos energijos.

"Tokiame name šilumos šaltinis yra ne tik šildymo sistema, bet įvertinama ir buitinės technikos, viryklės, kompiuterio, elektros lempučių, žmonių, net degančių žvakių skleidžiama šiluma", - pasyviojo namo idėją nusakė Rytis Kripas, vilniečių bendrovės "Veikmės projektai" direktorius ir architektas, pirmojo Lietuvoje tokio namo projekto vadovas.

Jis palygino: projektuojant paprastą namą skaičiuojama, kiek šilumos išeis per namo sienas ir pagal galimus nuostolius apskaičiuojama, kiek šilumos turi pagaminti šildymo sistema.

Pasyviajame name, įskaičiavus visus esančius energijos šaltinius, maksimaliai padidinamas ir namo sandarumas.

Vilniaus priemiestyje, Gulbinuose, planuojamo statyti vienbučio dviejų aukštų gyvenamojo namo sienos bus iš 25 centimetrų storio keraminių plytų mūro, apšiltinto 30 - 35 centimetrų storio akmens vata.

Laukujės durys bei langai - dvigubai šiltesni, nei dabar gaminami Lietuvoje, tad šiuos specialius gaminius teks atsivežti.

Yra ir kitų projektinių sprendimų. Pastatas ir patalpos jame orientuotos taip, kad gyvenamieji kambariai pro langus žiemą gautų kuo daugiau saulės energijos, o pagalbinės patalpos su minimaliais langais planuojamos prie šiaurinės pastato sienos.

Kad ypač sandariame name būtų šilta, bet ne tvanku, reikalinga nuolat veikianti ventiliacijos rekuperacinė sistema, kuri tiektų šviežią orą, nedidindama šilumos nuostolių.

Šildymo sąnaudos - minimalios

Ir sandariame name reikia nors vieno šildymo šaltinio - kompensuoti susidariusiems, nors ir minimaliems, šildymo nuostoliams.

"Bet šildymui gali užtekti ir vieno radiatoriaus, gyvatuko ar minimaliai šildomų grindų pasirinktoje patalpoje", - sakė architektas.

Tačiau ir įrengiant šildymo šaltinį, laikomasi pasyviajam namui taikomų standartų: energijos suvartojimas pastatui šildyti ir vėdinti neturi viršyti 15 kilovatvalandžių vienam kvadratiniam metrui per metus, o su karšto vandens ruošimu - 50 kilovatvalandžių. Šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis namas suvartoja vidutiniškai 100 kilovatvalandžių vienam kvadratiniam metrui šildyti.

Apskaičiuota, kad 214 kvadratinių metrų namui šildyti per metus prireiks ne daugiau kaip 2250 kilovatvalandžių energijos ir šildymo išlaidos sudarytų apie 1000 litų (taip skaičiuota iki brangstant elektros energijai).

Statybos dar laukia

Pasyviojo namo idėja Lietuvoje sklando kelerius metus. 2008 pavasarį į statybų bendrovę "Veikmė" kreipėsi grupė statybų sektoriuje dirbančių įmonių su pasiūlymu įgyvendinti šį projektą. Prisijungta, tačiau R. Kripas viską pasiūlė pradėti teisingai iš pradžių - nuo projektavimo.

Tais pačiais metais pirmąjį namą ir planuota pastatyti. Tačiau jis statyti nepradėtas, o pasirodžiusi informacija apie vykstančias statybas buvo idėjos populiarinimas.

"Nepradėtas statyti, nes užklupo krizė. Be to, kol neatsirado konkretus pirkėjas, kuris investuotų pinigus, statybos taip pat neprasidėjo. Pirkėjo nėra ir dabar, tačiau namą statyti nuspręsta. Statyba greičiausiai prasidės šių metų vasarį kovą", - sakė architektas.

Namas bus brangesnis

Kiek brangs statybos, dar nežinia. Šie namai brangesni ir kitose šalyse, tačiau R. Kripas skaičių nelygina: pabrangimą reikia pritaikyti vietinei rinkai. Yra ir pliusų - nebereikia įrenginėti brangios šildymo sistemos.

Architektas tiki, kad Lietuvoje tokie namai kils - mūsų šaliai, negalinčiai pasigirti energetinių išteklių gausa, tokie sprendimai būtų labai priimtini.

"Švedijoje domėjausi, ar valstybė remia pasyviųjų namų statytojus. Neremia. Švedų pozicija: taupyti verta pačiam žmogui ir jis pats turi investuoti šiek tiek daugiau į ateitį", - R. Kripas sako, kad tokia pozicija iš pradžių jį nustebinusi.

Tačiau Švedijoje skatinama pati idėja, tokie statomi visuomeniniai pastatai. Švedai apskaičiavo, kad įgyvendinus pasyviųjų namų programą, bus galima atsisakyti dalies esamų elektrinių.

Pozicija aiški: skatinti

Darius Jokubauskas, Medinių namų gamintojų asociacijos direktorius, neabejoja: Lietuvoje laikas susirūpinti būsimais naujais standartais. Austrijoje jau nuo 2012 metų bus statomi tik pasyvieji namai.

Jis sutinka, kad šie namai nebus pigūs: neįsisavintos naujos technologijos ir statybos bus apie 30 procentų brangesnės.

"Švedijoje pasyvusis namas brangsnis už įprastąjį 10-15 procentų. Tačiau ir pas mus galima rasti alternatyvų - namas gali būti medinis, pavyzdžiui, karkasinis. Koks skirtumas, kas po apšiltinimo vata bus - blokelis ar karkasas?" - mano D. Jokubauskas.

Tačiau, jo nuomone, valstybės pozicija turi būti vienareikšmė - skatinti pasyviųjų namų idėją. Panašiai to link einama renovuojant daugiaubučius namus, tik tempai per maži. Skatinti reikėtų remiant namų bendrijas ir individualius statytojus ir tai reikėtų įtraukti į Vyriausybės programą.

D. Jokubauskas palygino: 200 kvadratinių metrų pasyvus namas energijos per metus sunaudoja tiek pat, kiek trijų kambarių butas per mėnesį. O brangstant energetiniams resursams, žmogus gi nešals - jis turės kažkaip šildytis. Gal geriau gyventi alternatyviame būste?

Švedų pozicija: taupyti verta pačiam žmogui ir jis pats turi investuoti į ateitį

200 kvadratinių metrų pasyvusis namas energijos per metus sunaudoja tiek pat, kiek trijų kambarių butas per mėnesį

Skaičiai ir faktai

• Pasyvusis namas yra kaip termosas - ilgai išlaiko sukauptą energiją.
• Išjungus šilumos šaltinį, namas ataušta 1 laipsniu per parą (kai lauke 15 laipsnių šalčio).
• Idėja gimė Austrijoje. Čia tokių namų - individualių, daugiabučių, mokyklų, komercinės ir visuomeninės paskirties pastatų - yra daugiausia.
• Iš išorės nesiskiriančių namų sienų charakteristikos tikrai skirsis: įprastų namų sienų šilumos varža siekia 5 m2K/ W, pasyviojo namo sienų varža bus dvigubai didesnė - apie 10 m2K/ W.
• Gyventi tokiame name reiškia būti mažiau priklausomam nuo energijos išteklių kainų.
• Pasyvusis namas taupo daugiau nei 80 procentų energijos.

Angelė MOCKUTĖ