Palaidojimų po Mindaugo apartamentais nerado

Buvusių Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių ribos nesikeičia, nes žmonių palaidojimų neaptikta. Tokią išvadą pateikė tyrimus atlikę archeologai.

Tyrimus Kultūros paveldo departamento užsakymu vykdė Lietuvos archeologai, prižiūrimi žydų rabinų.

Archeologinių tyrimų metu Šnipiškėse ties Vilniaus koncertų ir sporto rūmais žmonių kapų, kapų duobių kontūrų ar su kapų įranga susijusių r
 
 
adinių neaptikta, o surasti kaulų fragmentai negali būti traktuojami kaip palaidojimai, nes aptikti ne anatominėje padėtyje. Šią Kultūros paveldo departamentui pateiktą tyrimus atlikusių archeologų išvadą trečiadienio rytą išplatino Kultūros ministerija.

„Todėl buvusių Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių ribos išlieka tokios, kokias nustatė Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba", - rašoma pranešime.

Liepos mėnesį tiriant veją, esančią į pietus nuo Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, 20-30 centimetrų gylyje rastas XX a. antroje pusėje suformuotas supiltinis žemės sluoksnis, kuriame aptikta buitinės ir ūkinės paskirties daiktų dalių bei pavienių žmonių ir gyvūnų kaulų fragmentų, gulinčių ne anatominėje padėtyje. Šiais radiniais vadovaudamiesi archeologinius tyrimus prižiūrintys Europos rabinų konferencijos ir Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto atstovai pareikalavo kasinėjimus nutraukti motyvuodami tuo, jog tai yra įrodymas čia buvus senąsias žydų kapines.

Toks žingsnis užkirto kelią archeologams patikrinti geofizinių tyrimų metu nustatytas anomalijas ir neleido patvirtinti šiais metais pateiktų bendrovės „Geotec" geofizinių tyrimų duomenų. Nutraukus tyrimus taip pat nebuvo patikslintos Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos ribos.

„Susidarė kebli situacija - rabinai nesutinka dėl tolesnių tyrimų motyvuodami, jog pagal judėjų papročius žmonių kaulų fragmentai taip pat yra palaikai ir negalima jų liesti. Tačiau mes neturime įrodymų, jog tai yra žydų kaulų fragmentai, nes pagal juos neįmanoma nustatyti nei mirusių žmonių religinės, nei kultūrinės ar tautinės priklausomybės. Be to, neatlikus reikiamų archeologinių tyrimų, kurie apima mažiausiai 1,5 metro gylio kultūrinį sluoksnį, negali būti patvirtinti ir geofizinių tyrimų duomenys", - teigia Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.

Archeologų teigimu, atsižvelgiant į grunte kartu su kaulų fragmentais (24 vienetai priskirtini žmonėms, iš jų 10 - vaikams, 16 - gyvūnams, 6 - neidentifikuoti), aptiktus radinius, į jų chaotišką padėtį ir grunto sudėtį, į tai, kad neaptikta jokių požymių, kad čia buvo kapai, galima spręsti, kad šis grunto sluoksnis buvo atvežtas iš kitų vietų formuojant krantinę.

Gerokai už Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos ribų, kurias Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nustatė remdamasi turimais kartografiniais šaltiniais, esančiame plote archeologiniai tyrimai buvo atliekami šio departamento užsakymu vykdant Lietuvos Vyriausybės pavedimą.

 
ELTA