Nuo metų pradžios Lietuvos skirstomųjų tinklų bendrovės kas mėnesį praranda po kelias dešimtis klientų - jie apsisprendžia pirkti elektrą iš nepriklausomų tiekėjų. Nors prekyba elektros biržoje aktyvėja, ją stabdo elektros kaina, kurios prognozuoti niekas nedrįsta.

Per keturis šių metų mėnesius vartotojai įsitikino, kad elektros jiems nepritrūks. O kol nėra didelio skirtumo tarp visuomeninių ir nepriklausomų elektros tiekėjų parduodamos elektros kainos, didžioji dalis elektros vartotojų naudojasi įstatymo suteiktu pereinamuoju laikotarpiu ir neskuba nerti į elektros rinką.

Ligi šiol iš visų elektros vartotojų, kurie iki šių metų vidurio turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, tai padarė maždaug trečdalis. Kaip LŽ informavo AB Rytų skirstomieji tinklai (RST), nuo metų pradžios iki gegužės pabaigos nepriklausomus tiekėjus bus pasirinkę apie 22 proc. klientų, t. y. maždaug 180 įmonių, valdančių apie 1050 įvairių objektų. Nepriklausomus tiekėjus pasirinkusių klientų sąrašas labai įvairus: tai ir prekybos, ir degalinių tinklai, ir pramonės, gamybos bei telekomunikacijų įmonės, ir kitos.

Bendrovės "VST" duomenimis, nuo gegužės 1 dienos nepriklausomą elektros tiekėją yra pasirinkę daugiau kaip 130 klientų, t. y. 17,7 proc. objektų. Jiems iki liepos 1-osios turi būti parinkti nepriklausomi tiekėjai.

Manoma, jog pagrindinės priežastys, neleidžiančios susirasti nepriklausomo tiekėjo, yra nelabai stabili įmonių finansinė padėtis ir iš to kylanti jų nemokumo už elektros energiją rizika.

Iš viso nepriklausomi tiekėjai nuo gegužės 1 dienos elektros energiją tieks beveik 2 tūkst. objektų. Daugiau kaip 9 tūkst. kitų objektų elektros energiją pirks iš skirstomųjų tinklų.

Laiko dar yra

LŽ primena, kad didieji elektros energijos vartotojai jau nuo metų pradžios turėjo pasirinkti nepriklausomą tiekėją, bet jiems buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis - iki liepos 1 dienos. Tiekėją pasirinkę vartotojai įpareigoti prieš mėnesį įspėti skirstomuosius tinklus apie nutraukiamą su jais sutartį. Taigi vėliausiai prašymus dėl savo apsisprendimo klientai gali pateikti skirstomiesiems tinklams iki 2010 metų gegužės 31 dienos.

Tačiau skirstomųjų tinklų bendrovės kol kas nejaučia, kad gaunamų prašymų srautas būtų padidėjęs, ir tikisi jų paskutinėmis termino dienomis. Tai rodo, jog elektros vartotojai nėra pasirengę pirkti elektros iš kitų tiekėjų arba jiems ekonomiškai neapsimoka to daryti anksčiau. Todėl visiškai tikėtina, kad dalis vartotojų, nepasirinkusių tiekėjo iki liepos 1 dienos, naudosis išimtine galimybe dar tris mėnesius, t. y. iki spalio 1 dienos, pirkti elektrą kaip ligi šiol. Teigiama, jog 400 kW ir didesnės galios vartotojams, nepasirinkusiems tiekėjo iki spalio 1 dienos, RST ir "VST" gali nutraukti elektros tiekimą, taikyti jiems atsakomybę ir net faktinę nežinomą kainą.

Iki gruodžio 31-osios skirstomieji tinklai tieks elektrą 100 kW ir didesnės galios vartotojams, iki 2011 metų gruodžio 31 dienos - 30 kW ir didesnės galios vartotojams, iki 2012 metų gruodžio 31 dienos - mažesnės nei 30 kW galios vartotojams. Vien buitiniams vartotojams skirstomieji tinklai tieks elektrą nuo 2013 metų sausio 1 dienos.

Kaina - ant pasiūlos svarstyklių

Elektros biržos "Baltpool", organizuojančios elektros energijos prekybą Lietuvoje, duomenimis, vidutinė elektros pirkimo ir pardavimo sutarčių vertė per dieną siekia 2,5 mln. litų, o vidutinė kaina - 13,72 cento už kilovatvalandę (kWh). Teigiama, jog šiuo metu 43 proc. viso poreikio elektros įsigyjama per dvišalius kontraktus, o likusį kiekis - 57 proc. - per elektros biržą.

"Elektros kainos buvo linkusios mažėti. Pastaruoju metu tam turėjo įtakos mūsų kaimynų elektros energijos perteklius. Latvijos hidroelektrinės gamina labai daug elektros ir turi didelį interesą ją parduoti, o tai kartu mažina ir elektros kainą", - antradienį per Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdį kalbėjo "Baltpool" Aptarnavimo skyriaus vadovas Valdas Jurkevičius.

Pasak jo, balandžio 1-ąją pradėjus veikti elektros biržai Estijoje, iš Lietuvos elektros rinkos pasitraukė kai kurie jos dalyviai, bet po kelių savaičių, įvertinę didesnį Lietuvos elektros biržos likvidumą, vėl sugrįžo. "Baltpool" atstovo žodžiais, Lietuvos biržoje elektros energijos kaina šiuo metu yra vidutiniškai 3 centais mažesnė negu Skandinavijoje. Tačiau jis nedrįso prognozuoti, ar Lietuvoje elektros kaina ir toliau mažės.

Manoma, kad vasarą elektra biržoje turėtų pabrangti, nes pasibaigus šildymo sezonui lieka tik du vietiniai elektros gamybos šaltiniai - Lietuvos elektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Šiuo laikotarpiu jos dirba maksimalia apkrova.

Anot V.Jurkevičiaus, pirmąjį šių metų ketvirtį vietos gamintojai biržoje pardavė 26 proc. elektros. 11 proc. iš visos parduotos elektros per sausį, vasarį ir kovą buvo skirta ne Lietuvos poreikiams.

Jolita ŽVIRBLYTĖ