Per metus Vokietijos gyventojai energetikos koncernams permokėjo daugiau kaip 1 mlrd. eurų dėl nepagrįstai aukštos elektros energijos kainos.

Vokiečiai už elektrą moka bene daugiausia Europos Sąjungoje (ES) - juos lenkia tik danai. Jei ES kilovatvalandė vidutiniškai kainuoja 0,165 euro, tai vokiečiai už ją moka 0,229 euro (danai - 0,255 euro). Tuo tarpu bulgarai už elektrą moka perpus mažiau nei ES vidurkis - tik 0,008 euro. Vokiečiai piktinasi, kad jų šalyje elektra brangsta net tuomet, kai Europoje jos kainos mažėja. Pavyzdžiui, 2008 metais Kipre elektra atpigo 20 proc., o Italijoje - 10 proc., o Vokietijoje ji pabrango 4,5 procento. Vokiečiams lieka guostis bent tuo, kad tuo pačiu metu Lenkijoje elektros kaina pakilo 18 proc., o Liuksemburge - 17 procentų.

Tačiau Vokietijos energetikos koncernai ir toliau verčia šalies gyventojus už elektros energiją mokėti nepagrįstai brangiai. Žaliųjų partijos užsakymu atlikus naują tyrimą paaiškėjo, kad 2008 metais elektros energijos kaina Leipcigo energetikos biržoje buvo smukusi 30-40 proc., tačiau vartotojams ji nebuvo sumažinta. Ekspertų teigimu, elektros energijos koncernai galėjo kilovatvalandės kainą sumažinti mažiausiai 0,8 euro cento, bet tai nebuvo padaryta. Žinant, kad per tuos metus Vokietijos gyventojai sunaudojo 131 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, nesunku apskaičiuoti, kad koncernai susižėrė 1 mlrd. eurų. Negana to, energetikų apetitas neslopsta. Pavyzdžiui, koncernas RWE pranešė, jog nuo rugpjūčio 1 dienos didina kilovatvalandės kainą, nors nėra jokių priežasčių tai daryti.

Vokietijos Žaliųjų partija šio tyrimo rezultatus jau pateikė Bundestagui. Ji ragina riboti energetikų apetitą, pirmiausia sudarant konkurenciją Vokietijos energetikos rinkoje, kurios šiuo metu nėra. Negalėdami rinktis šalies gyventojai yra priversti mokėti tiek, kiek prašo energetikai.

Užtat vokiečiai gali džiaugtis mažėjančia dujų kaina. Pernai Europoje dujų kaina vidutiniškai sumažėjo 16 proc., o Vokietijoje - daugiau kaip penktadaliu (22,5 procento).