Naktinį dangų virš Europos fiksuojantys satelitai užgriebia daugybę mirguliuojančių šviesų žemyne. Vienintelė "juoda skylė" - Slovėnija, nutarusi pažaboti šviesos keliamą taršą.

Prieš trejus metus du milijonus gyventojų turinti Slovėnija tapo pirmąja valstybe, priėmusia įstatymą, kuriuo siekiama suvaldyti didėjantį apšvietimo lygį. Panašias taisykles yra patvirtinę ir 13 Italijos regionų, tik kažin ar jos taikomos praktiškai. Už "tamsų dangų" agitavęs 48 metų slovėnų astronomas Andrejus Moharas ir šiandien patenkintas sprendimu. Jį džiugina net ekonominė krizė: "Džiaugiuosi, nes trūksta pinigų apšvietimui."

Dėl Žemės išlinkio ryški šviesa gali pakilti į atmosferą ir apšviesti dangų 200 kilometrų aukštyje. Tad Slovėnijos įstatyme numatyta: visos šviesos lauke turi būti pritemdytos. Paprastesnės, bet taip pat apribotos, taisyklės galioja istoriniams pastatams. Mažiau žibintų šviečia ir keliuose: europiečiams įprastą spiginančių lempų grandinę keičia vien boluojantis kelio kaspinas ir keletas žibintų pakraštyje. Ryškiau spindi tik pakelėse stovintys reklaminiai skydai. Kai kurie jų teisės aktų nustatytą apšvietimo normą viršija 100 kartų. Tačiau retas valdžios pareigūnas bando bausti šiuos pažeidėjus. Anot jų, 12 tūkst. eurų bauda turėtų būti skiriama ne smulkiesiems verslininkams, bet "rimtiems" teršėjams.

Pasak mokslininkų, šviesos tarša daro neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Amerikietis Russelas Reiteris iš Teksaso universiteto tvirtina, jog intensyvi šviesa gamina kancerogenus, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija tokių teiginių nepripažįsta. Manoma, pavojus kyla dėl to, kad miegančiam žmogui pro užmerktus vokus besiskverbianti šviesa slopina melatonino gamybą - antioksidanto, apsaugančio nuo vėžio. Haifos universiteto mokslininkas Abrahamas Haimas sutinka, kad negalima užsimerkti prieš šviesos taršos keliamą pavojų. Anot jo tyrimų, tarp moterų, gyvenančių gerai apšviestuose rajonuose, krūties vėžio atvejų pasitaiko 37 proc. daugiau nei tarp tų, kurios gyvena blogiau apšviestose vietose.

Slovėnai neprieštarauja tokiam įstatymui. Jie nerimauja vien dėl to, kad negali gražiau apšviesti tarp turistų populiarios sostinės Liublianos. Per trejus metus suvaržymai panaikinti tik futbolo stadionams, bet, kaip aiškina įstatymo sergėtojai, kitų nuolaidų daryti nevalia, nes būtų sunkiau kontroliuoti padėtį.