Šiandien vis daugiau įmonių, planuodamos savo išlaidas, atsižvelgia į faktorius, kurie anksčiau neatrodė aktualūs, pvz., papildomas patalpų saugumo užtikrinimas. Sargas, kuris anksčiau įleisdavo arba išleisdavo darbuotojus ar lankytojus, atsakydavo už jų saugumą avarinių situacijų metu, dabar keičiamas į niekada nepavargstančią ir neužmiegančią mechaninę ir elektromechaninę įrangą.

Durų kontrolės ir valdymo įranga- pakankamai siaura sritis.

Kiekviename visuomeninės paskirties pastate, o neretai ir privačiame name stengiamasi įrengti durų valdymo elementus, apriboti patekimą į kai kurias patalpas, nukreipti žmonių srautus tam tikra kryptimi. Visuomeninės paskirties įstaigose visada yra durys, kurios blokuojamos,kad nepatektų nepageidaujami lankytojai, t.y., arba suteikiama galimybė įeiti, arba ne.

Durys valdomos arba blokuojamos spyna arba elektromechanine įranga. Spyna duris užrakina, tačiau tai nėra komfortabilu, nes naudotojas sugaišta laiką ieškodamas rakto, rakindamas duris ir t.t. Vis populiaresnis  tampa elektromechaninis būdas, leidžiantis blokuoti duris tiek elektrinių, tiek mechaninių priemonių pagalba. Tai patikima ir patogu, nes ir dingus elektros srovei durų valdymo galimybė išlieka. Durims blokuoti gali būti naudojamos elektromechaninės sklendės arba elektromechaninės spynos. Pasaulyje paplitę keli elektromechaninės įrangos naudojimo principai, pvz. Skandinavų šalys daugiau orientuojasi į elektromechaninių spynų naudojimą durų valdymui, Vidurio Europos šalys, taip pat ir Lietuva, labiau linkę durų valdymo sistemose naudoti elektromechanines sklendes, užtikrinančias galimybę lanksčiau reaguoti į kliento poreikius.

Visiškai skiriasi įėjimo kontrolės, avarinių, bei priešgaisrinių durų valdymas.

Įėjimo kontrolės paskirtis - apriboti arba nukreipti srautus tam tikromis kryptimis. Tai kiekvienais metais vis plačiau diegiamos durų valdymo sistemos. Pas mus tokių durų nėra daug, tačiau jų poreikis auga.

Avarinių ir priešgaisrinių durų valdymas - Lietuvoje dar mažai kam žinoma ir menkai paplitusi įranga. Tačiau Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, poreikiai šiai įrangai didės.

Pagal Europos normatyvus, visuose visuomeninės paskirties pastatuose turi būti avarinės ir priešgaisrinės durys bei tas duris valdanti įranga. Pvz.,  įsilaužimo metu kyla gaisras ir įsibrovėlis sudega. Pagal Europos normas jūs būsite traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad nebuvo įrengtos avarinės durys. Avarinės durys paprastai yra užrakintos, tačiau per valdymo įrangą ar įvykus avarijai turi būti galimybė laisvai išeiti iš patalpos. Vienas iš būdų - esant srovei, valdoma elektromechaniniais ir specialiais valdymo pultais. Srovei dingus, išėjimas pro tokias duris visada laisvas.

Bet kuri didesnė įstaiga turi turėti avarinių ir priešgaisrinių durų valdymo sistemas. Tokios sistemos valdomos pasitelkiant elektromechanines sklendes ar elektromechanines spynas.

Priešgaisrinės durys visada turi būti atrakintos ir būtinai atidarytos. Įvykus gaisrui, jų funkcija - lokalizuoti gaisro židinį ir perduoti informaciją apie gaisrą į centrinius valdymo įrenginius arba gaisro signalinę sistemą. Priešgaisrinių durų valdymas yra tartum atvirkščias avarinių durų valdymui. Leidimai montuoti vienose duryse mišrią sistemą, t. y. priešgaisrines duris laikyti uždaras.

Šiandien elektromechaninių sklendžių mūsų rinkoje yra labai daug ir įvairių.

Visų firmų gaminių veikimo principas yra tas pats. Skiriasi medžiagų naudojimas pobūdis. Kai kurie gamintojai naudoja elektroforezės metalo apdirbimo būdą, užtikrinantį detalių ir mazgų ilgaamžiškumą. Geriau pirkti brangesnes sklendes, už kurių tam tikrą tarnavimo laiką gamykla garantuoja. Elektromechaninių spynų ir sklendžių poreikis kiekvienais metais kyla. Atsiranda užraktų, kurie iš esmės skiriasi nuo buvusių. Kyla reikalavimai ir ypatingos paskirties gaminiams, skirtiems ligoninėms, laboratorijoms, atominėms elektrinėms ir t.t. Yra specialios elektromechaninės sklendės, kurios atitinka ypatingai griežtus reikalavimus, pvz.: atsidaro ir užsidaro esant apkrovai daugiau kaip 1,5 t,  nereaguojančios į atmosferos pokyčius.

Už suteiktą informaciją dėkojame Marijonui Kmitui