Vėjo pagaminama energija nors ir neapsaugotų nuo elektros kainų šuolio, tačiau padėtų jį sušvelninti. Nepaisant to, vėjo jėgainės vis dar sunkiai skinasi kelią per gyventojų nepasitenkinimą ir biurokratijos brūzgynus.

Pasak bendrovės "Renerga" (buvusi "Achemos hidrostotys") direktoriaus Algio Jakučionio, esant palankiam valstybės požiūriui, mūsų šalyje būtų galima įrengti apie 1000 MW galios vėjo jėgainių.

"Vėjas nekainuoja, jo kaina nekils, taigi vėjo pagaminamos elektros energijos pardavimo kaina galėtų stabilizuotis ties 30 ct/kWh ir daugiau nekilti. Deginamo kuro energijos kaina, prognozuojama, pakils iki 60 ct/kWh. Dalis pigesnės energijos šiek tiek numuštų augančias kainas", - sakė jis.

Anot A. Jakučionio, "Renerga" planuoja Kretingos rajone Benaičių kaime esančio savo vėjo jėgainių parko plėtrą, tačiau nepaisant to, jog žodžiais visi pasisako už "žaliąją" energetiką, bendrovė jau metus yra įstrigusi biurokratijos pinklėse.

"Niekam praktiškai nerūpi visa ši sumaištis mūsų įstatymuose. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą iki šių metų sausio 1 dienos turėjo būti parengti visų rajonų bendrieji planai. Jeigu nesuspėta, tada negalima rengti jokių detaliųjų planų, stoja visos investicijos. Kretingos rajonas bendrąjį planą ketina pasitvirtinti rugsėjį, tik tuomet galės startuoti mūsų detalusis planas, tada projektas ir visa kita. Procesas labai užtrunka. Kai jau turi statybos leidimą, visi statybos vargai yra juokas palyginti su biurokratija", - sakė A. Jakučionis.

Jo teigimu, vėjo energetikos plėtrai anaiptol nepadeda ir dabar reikalingas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kurio anksčiau nereikėję.

"Kolegos baigė detalųjį planą ir užstrigo. Gydytojai nežino, kaip nustatyti psichoemocinį poveikį. Ties tokiais klausimais kai užkliūvam, nežinom, ką daryti. O Danija, pavyzdžiui, yra trečdaliu mažesnė nei Lietuva, gyventojų dukart daugiau, atominės elektrinės neturi, o tūkstančių ten esančių vėjo elektrinių galingumas - 2500 MW, kaip mūsų atominės. Ir nieko gyventojams neatsitiko", - sakė A. Jakučionis.

"Renerga" turi leidimą plėtrai, pagal kurį galėtų pastatyti dar 17 vėjo jėgainių po 2 MW.

"Turime įsigiję žemes, bet dar nežinia, kaip pavyks sutarti su gyventojais", - sakė A. Jakučionis.

Anot Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centro projektų valdytojo Vladimiro Trutnevio, žmonės baiminasi visko, kas nauja, nors objektyvių priežasčių priešintis vėjo jėgainių atsiradimui nėra.

"Sąlygos visiems tyrimams sudarytos, bet jie neįdomūs - kiek kartų buvo matuotas triukšmas, higienos normų jis neviršijo. Vydmantuose dirba 15 elektrinių po 2 MW. Triukšmas gyvenvietėje buvo matuotas, kai jų išvis dar nebuvo, paskui - kai jau buvo pastatytos, bet dar neveikė, ir tada, kai dirbo. Jokio skirtumo nebuvo.

Vertinant poveikį visuomenės sveikatai tiriamas ir elektromagnetinis spinduliavimas - jo net nerandama. Nuo paprastos elektros linijos nutekėjimas yra didesnis", - sakė V. Trutnevis.

Žmonės skundžiasi ir tuo, jog elektrinės meta šešėlius, taip pat skleidžia nepagrįstus gandus, jog atsiradus jėgainėms iš gyvenvietės paspruko graužikai.

Manoma, jog priešintis vėjo jėgainėms žmonės kurstomi ir tų, kurie turi interesų dėl brangios pajūrio žemės.

Kol kas nedaug žadančios hidroenergetikos perspektyvos. Pagal 2004 metais priimtą Vandens įstatymo pataisą draudžiama statyti užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse.

Lietuvos hidroenergetikų asociacijos atstovo profesoriaus Petro Punio pastebėjimu, dėl šios pataisos mūsų šalies upės, kurios nepažeidžiant iš esmės jų ekologinės būklės realiai galėtų patenkinti 10-15 proc. šalies elektros energijos poreikių, dabar patenkina tik apie 4 proc. O perspektyvai naujoms mažoms hidroelektrinėms lieka tik apie 1 proc.

Skaičiai

Planuojama, jog šiemet Lietuvoje vėjo jėgainių galia sieks apie 70 MW, 2010 metais - apie 120 MW. Leidimų plėtrai išduota jėgainėms, kurių bendra galia - apie 200 MW. Padaugėjo prašymų išduoti leidimus mažų, iki 250 kW galios, vėjo jėgainių plėtrai.

Kretingos rajone šiuo metu statomos 7 jėgainės, projektuojama dar 15. Šiuo metu rajone veikia 25 vėjo jėgainės, kurių bendra galia - 47,6 MW.

Viena 1,8 MW galios vėjo jėgainė sumažina anglies dvideginio emisiją 4 000 tonų per metus.

Giedrė Norvilaitė

"Vakarų ekspresas"