Per pastarąjį dešimtmetį plačiai išpopuliarėjusiose tuščiavidurėse sieninėse pertvarose iš gipskartonio irgi instaliuojami jungikliai ir rozetės elektros įtaisų dėžutės, specialiai sukonstruotos tvirtinimui prie gipskartonio plokštės. 

Sieninė pertvara iš gipskartonio, kurioje įmontuota dėžutė būsimam elektros lizdui. Autoriaus nuotr.

Šios dėžutės sukonstruotos montavimui tuščiavidurėse sienose. Autoriaus nuotr.

Prieš pasirenkant tinkamą vietą dėžutės montavimui, būtinai reikia pasitarti su kvalifikuotais elektrotechnikos specialistais, pateikiant jiems sudarytą esamos elektros instaliacijos planą, kuriame pažymėti ir planuojami pakeitimai. Jei brėžinį sunku sudaryti patiems, šią užduotį gali atlikti kvalifikuotas projektuotojas. Būsto brėžinyje turi būti nurodyti ir pažymėti numeriais visų elektros grandinių saugikliai bei imtuvai, kuriems tenka saugikliai. Atitinkamais simboliais žymimi jungikliai, kištukiniai lizdai, buitiniai elektros prietaisai, šviestuvai. Reikia nurodyti santechninius ir dujinius iprietaisus, baldus ir papildomus laidus.

Patalpos elektros instaliacijos projektą turi įvertinti kvalifikuoti specialistai. Autoriaus nuotr.

Renkantis vietą būsimam elektros lizdui ar jungikliui, reikia žinoti, kad jų įtaisymo aukštis priklauso nuo patalpos paskirties, prietaisų įjungimo patogumo, interjero. Visuotinai paplitęs elektros lizdų aukštis - apie 50-80 cm nuo grindų. Bet per pastarąjį laikotarpį gyvenamose patalpose, kur nėra drėgmės, ir biuruose tapo madinga elektros lizdus įrenginėti ganėtinai žemai, apie 20-30 cm nuo grindų aukštyje, kad nereikėtų talpinti elektros lizdų eilės matomiausioje sienos vietoje ir gadinti interjero vaizdo. Jungikliai įrengiami 1,5 m, vaikų kambariuose (saugumo sumetimais) - 1,8 cm aukštyje. Elektros įtaisai neturi būti užtverti durimis. Neleistina instaliuoti jų per arti įžemintų metalinių įrenginių - vandentiekio ir dujų vamzdžių, centrinio šildymo radiatorių, dujinių ir elektrinių viryklių, plautuvių. Tokiais atvejais leistinas atstumas - nuo 50 cm.

Instaliuoti elektros įtaisus, montuoti jų dėžutes, tiesti laidus tuščiavidurės gipskartonio sienos ertmėje (ypač jeigu ji pritvirtinta dar tik iš dalies ir yra lengvas priėjimas prie jos vidinės pusės bei dar neatlikti apdailos darbai) yra lengviau, nei pilnavidurėje sienoje iš betono ar mūro. Pavyzdžiui, gipskartonio plokštėje angos dėžutei pjovimas nereikalauja tokių pastangų ir įrankių, kaip gręžiant tokią pat angą betone. Dėžutės pritvirtinimui prie gipskartonio plokštės pakanka vien atsuktuvo vietoj alebastro mišinio, kuriuo dėžutė fiksuojama pilnavidurėje sienoje.

Pamatavus liniuote reikiamus atstumus, pasirinktoje vietoje ant sienos pieštuku reikia pažymėti dėžutės kontūrus ir centrą. Jeigu planuojama įmontuoti kelias dėžutes vieną šalia kitos, normomis nustatytas saugus atstumas tarp jų centrų turi būti 7,1 cm.

Dėžučių kontūrų žymėjimas. Autoriaus nuotr.

Normomis nustatytas saugus atstumas tarp gretimų dėžučių centrų - 7,1 cm. Autoriaus nuotr.

Pagal kontūrus išpjaunama anga dėžutei. Iš visų įrankių, tinkančių šiai operacijai, mažas rankinis pjūklelis gali pasirodyti patraukliausias dėl savo paprastumo ir nedidelės kainos, bet darbas juo, pjaunant apvalią angą, gali pareikalauti daugiau pastangų ir tikslumo. Ypač pjaunat dvi ir daugiau angų, darbas pjūkleliu gali užsitęsti ir tapti nepatogus. Norint išvengti vargo su rankiniu pjūkleliu, šį darbą žymiai paprasčiau ir greičiau atlikti gręžtuvu su apvalia freza. Ši grąžtinė freza smulkiais danteliais įdedama kaip antgalis į gręžtuvo laikiklį. Galima įsigyti rinkinį su įvairių diametrų frezomis. Populiariausias - 6,8 mm diametras - atitinka įtaisomos dėžutės skersmenį. Tokiu įrankiu angą kokybiškai galima išpjauti per kelias sekundes.

Rinkinys su įvairių diametrų frezomis. Autoriaus nuotr.

Norint išvengti vargo su rankiniu pjūkleliu, angą galima išpjauti gręžtuvu su apvalia freza per keletą sekundžių. Autoriaus nuotr.

Anga dėžutei išpjauta. Autoriaus nuotr.

Į išpjautą angą įstatoma dėžutė. Autoriaus nuotr.

Atsuktuvu užsukami išoriniai dėžutės sraigteliai. Autoriaus nuotr.

Į išpjautą angą įstatoma dėžutė. Prie gipskartonio plokštės ji pritvirtinama atsuktuvu, užsukant jos išorinių sienelių pusėje esančius sraigtelius su prisukamais laikikliais. Kai užsukami išoriniai sraigteliai, laikikliai juda jų sriegiais ir įsiremia į atvirkščią gipskartonio ar medinės plokštės paviršių, šitaip laikydami dėžutę. Iš priekinės pusės dėžutę laiko 1,5 mm pločio rėmelio kraštelis. Šis iškilus kraštelis padeda išvengti dėžutės paslinkimo gilyn į sienos tuščią ertmę.

Srieginiai laikikliai įsiremia į atvirkščią gipskartonio plokštės paviršių, laikydami dėžutę. Autoriaus nuotr.

Iš priekinės pusės dėžutę laiko iškilus 1,5 mm pločio rėmelio kraštelis. Autoriaus nuotr.

Gerą patarimą, kaip sustiprinti dėžutės pritvirtinimą, davė išradingi namų meistrai, kuriems jau teko savarankiškai montuoti dėžutes. Gipskartonio plokštė yra trapi ir plona medžiaga, todėl dažnai ir smarkiai traukiant šakutę iš rozetės, neprilaikant jos, gipso kartono kraštai aplink angą ir dėžutę gali įlūžti, ir vieną dieną dėžutė su įtaisu gali būti išrauta ir išlaužta iš plokštės. Išvada - gipskartonio plokštės ruožą aplink dėžutę, iš tos pusės, kur įsiremia jos laikikliai, reikia pastorinti. Tam galima panaudoti 1-2 nedideles to paties gipskartonio atpjovas, išpjovus jose atitinkančias dėžutės skersmenį angas. Tokiu būdu dėžutė įstatoma į 2-3 gipso kartono sluoksnius, kurie jau neįlūš. Šias atpjovas galima priklijuoti prie gipskartonio plokštės atvirkščios pusės, į jas ir įsirems dėžutės laikikliai.  

Papildoma gipskartonio atraiža po laikikliais sustiprina prisuktos dėžutės fiksaciją ir padeda išvengti netyčinio dėžutės išlaužimo iš sienos. Autoriaus nuotr.

Tačiau šiuo būdu galima pasinaudoti tik tuo atveju, kai gipskartonio plokštė dar nepritvirtinta prie montažinių profilių arba tuščiavidurė siena dar nebaigta montuoti, ir yra laisvas priėjimas prie angos dėžutei iš abiejų pusių.

Jeigu gipskartonio siena jau yra sumontuota, ir prieiti prie angos iš atvirkščios pusės neįmanoma, šią užduotį galima atlikti pasinaudojus siauromis gipskartonio atpjovomis. Jų plotis turi būti toks, kad galėtų laisvai pralįsti pro išpjautą angą dėžutei. Pakaks dviejų tokių atpjovų po kiekvienu dėžutės laikikliu. Viena atpjovos pusė padengiama klijais (pageidautina universaliais momentiniais), iš patalpos atpjova prakišama į sienos vidinę ertmę pro angą ir priklijuojama prie sienos atvirkščios pusės šalia angos, ten, kur numatomas dėžutės laikiklių įsirėmimas.

Iš patalpos prakišta atpjova priklijuojama prie sienos atvirkščios pusės. Autoriaus nuotr.

Po to tokiu pat būdu priklijuojama ir antra atpjova. Kai dėžutė vėliau bus įstatyta ir prisukta, jos laikikliai įsirems į šias dvi atpjovas.

Laikikliai įremti į dvi siauras atpjovas. Sprendimas tam atvejui, kai prie atvirkščios sienos pusės neįmanoma prieiti. Autoriaus nuotr.

Vietoj gipskartonio galima panaudoti ir plokščias siauras metalines atpjovas, pvz., iš aliuminio profilių likučių.

Montuojant dvi ir daugiau atsišakojimo ar blokų dėžutes vieną šalia kitos, saugus atstumas tarp jų centrų turi buti 7,1 cm. Šią normą išlaikyti padeda plastikinė vamzdinė jungė. Šis įstatomas tarpinis laikiklis užtikrina patvarią gretimų dėžučių padėtį tuščiavidurėje sienoje. Be to, jis veikia kaip laidų ir kabelių kanalas. Tačiau jis tinka ne visiems modeliams, kai kuriuose korpusuose jo įstatyti neįmanoma.

Plastikinė vamzdinė jungė-laikiklis, pro kurią galima tiesti laidus. Autoriaus nuotr.

Technologines angas laidams dėžutės korpuse galima atverti dar prieš įtaisant ją į sieną.

Laidų įdėjimui dėžučių korpuse atidaromos angos. Autoriaus nuotr.

Arba išpjauti peiliu iš jau įmontuotos į sieną dėžutės pagal įpjautus gamykloje kontūrus. Pro šias angas iš tuščiavidurės sienos ertmės į dėžutės vidų įtraukiami apvilkti daugiagysliai laidai, laidų vamzdžiai.

Daugiagyslis apvilktas laidas įdedamas į dėžutę iš sienos ertmės. Autoriaus nuotr.

Apsisaugojimo nuo perkaitimo sumetimais, leistinas laidų ir gnybtų kiekis pažymėtas skaičiumi dėžutės dugne arba užpakalinėje jos pusėje. Dažniausiai dėžučių angų skersmuo sutampa su daugiagyslių laidų skersmeniu, tokioje angoje įkištas laidas laikosi patikimai.

Laidai dėžutės viduje būsimam elektros įtaisui. Autoriaus nuotr.

Jeigu anga didesnė už laido skersmenį, jis tampa pernelyg laisvas, ir gali įslysti atgal į vidinę sienos ertmę. Todėl į dėžutės vidų turi būti įtraukta kuo daugiau daugiagyslių laidų apvalkalo ar laidų vamzdžio korpuso. Tai padės išvengti laido praradimo sienos ertmėje.

Žvilgsnis į rezultatą. Įmontuota dėžutė. Autoriaus nuotr.

Kokie įrankiai, medžiagos ir priemonės gali būti reikalingi, savarankiškai įtaisant dėžutę elektros lizdui ar jungikliui gipso kartoninėje sienoje?

Pieštukas - dėžučių kontūrų ir lygių žymėjimui ant sienos.

Liniuotė arba gulsčiukas montavimo aukščių ir atstumų matavimui.

Gręžtuvas su apvalia freza angos dėžutei pjovimui. (Jeigu dėžutė stačiakampė, šį darbą galima atlikti siaurapjūkliu arba mažu rankiniu pjūklu).

Atsuktuvas - dėžutės pritvirtinimui.

Peilis gali būti reikalingas dėžutėje paruoštų technologinių angų laidams išpjovimui.

1-2 gipso kartono plokščių atraižos patikimesniam dėžutės pritvirtinimui iš atvirkštinės sienos pusės.

Galimi įrankiai, medžiagos savarankiškam dėžutės įtaisymui gipskartonio sienoje:

1. dėžutė,
2. pieštukas,
3. liniuotė arba gulsčiukas,
4. gręžtuvas su apvalia freza,
5. siaurapjūklis,
6. rankinis pjūklelis,
7. atsuktuvas,
8. peilis,
9. gipskartonio atraižai.

Autoriaus nuotr.

Parengė Piotr Šičiov

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.