Alternatyvi energetika Lietuvoje

2010-04-20 17:15   Peržiūros : 3356   Spausdinti
Vejo jegaine


Šiuo metu iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje išgaunama maždaug 3,3 proc. elektros energijos. Tai visų pirma - elektros energija, generuojama Kauno HE (100 MW), visos likusios elektrinės kartu sudaro tik 17,5 MW. Daugiausia - smulkios hidroelektrinės (61 hidroelektrinė, kurių bendra galia sudaro tik 15,7 MW).

Tačiau hidroelektrinės daro didelę ir dažnai nepataisomą žalą gamtai ir kraštovaizdžiui, todėl jų pakaitalas įprastiniams energijos šaltiniams - jokia išeitis. Alternatyvų naftai yra, tačiau moderniems įrenginiams reikia labai daug investicijų, tad kol kas Lietuvoje pirmenybė teikiama laiko patikrintiems civilizacijos išradimams.

Saulės energija

Saules energijaLietuvoje apie 150 km2 (0,3 prc. bendro ploto) užima namų stogai, kurie be žalos aplinkai gali būti panaudoti saulės jėgainėms įrengti. Vykdant mokslo programą "Saulės ir kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai žemės ūkiui", Lietuvoje papildomai įrengti 6 saulės spindėjimo trukmės registravimo postai, ir dabar jų iš viso yra 15. Tačiau kol kas ši energijos šaka yra įdomi tik kaip mokslinių eksperimentų objektas.

Saulės energija šiluminiams tikslams gali būti naudojama, įrengiant saulės kolektorius vandeniui šildyti, žemės ūkio produkcijai džiovinti ir įrengiant patalpų šildymo sistemas. Lietuvoje yra sumontuota keletas vandens šildymo saulės kolektoriais sistemų, kurių bendras plotas sudaro apie 100 m2. Tačiau dabartinėmis sąlygomis, nesant valstybinių programų, skatinančių plėtoti šią energijos rūšį, naudoti saulės kolektorius vandeniui šildyti daugeliu atvejų yra nuostolinga.

Biodujos

Biologinių dujų gamybai naudojamų organinių medžiagų ištekliai nuolat kaupiasi ir atsinaujina žemės ūkio sektoriuje. Svarbiausieji iš jų - gyvulių mėšlas bei maisto perdirbimo įmonių organinės atliekos. Tačiau rentabilus jo perdirbimas biodujoms gauti įmanomas tik stambiuose gamybos objektuose. Mažėjant žemės ūkio produktų paklausai šalyje, pagal tiesioginę paskirtį nebenaudojama apie 0,5 mln. ha žemės naudmenų. Dalyje šių plotų galėtų būti auginamos energetinės kultūros.

Naudojant jų žaliąją masę anaerobiniam perdirbimui, vasaros laikotarpiu padidėtų fermose įrengtų bioreaktorių energetinis potencialas, gautosios biodujos galėtų būti naudojamos šienui ir grūdams džiovinti, o perdirbta biomasė - dirvoms tręšti. Šiuo metu šalyje veikia trys bendros 2,1 MW biodujų jėgainės: 1,5 MW galios jėgainė perdirbanti "Semos" spirito gamybos atliekas Panevėžyje, 0,3 MW galios jėgainė, perdirbanti Utenos miesto valymo įrengimų nuotekas ir 0,3 MW galios jėgainė, naudojanti kiaulių mėšlą "Vyčios" žemės ūkio bendrovėje Kauno rajone.

Biodujos

"Biodujų generatorius įsirengėme gavę Danijos vyriausybės finansavimą. Ši šalis projektui, kainavusiam 2,8 mln. Lt, skyrė 88 proc. lėšų. Jau maždaug 5 metus šiais generatoriais pasigaminame visą savo bendrovei aptarnauti reikalingą energiją. Paprasčiau tariant mes gaminame energiją iš kiaulių mėšlo, kurį renkame iš savo kiaulidžių, o aplinkai nedarome jokios žalos. Vakaruose tokios jėgainės ypač populiarios nedideliuose gyvulininkystės kompleksuose",- sako Liudas Staras, UAB "Vyčia" direktoriaus pavaduotojas.

Pasak p. Staro, tokių jėgainių galėtų Lietuvoje būti įrengta ir daugiau, problema yra brangi įranga, tad be užsienio fondų pagalbos įsirengti tokias jėgaines yra gana sudėtinga.

Fotoelektra

Pasaulio saulės programoje (World Solar programme 1996-2005) fotoelektra laikoma perspektyviausia atsinaujinančios energijos rūšimi. 1997 m. parengtoje Europos Sąjungos "Baltojoje knygoje" (Energy for the Future: Renewable Sources of Energy) numatyta, kad fotoelektros jėgainių galingumas Europos Sąjungoje iki 2010 m. turi padidėti 100 kartų. Šiuo metu Lietuvoje fotoelektrinių jėgainių nėra. Kažkada buvusi pajėgi ir moderni mikroelektronikos bazė Lietuvoje neišsilaikė. UAB "Saulės energija" Lietuvoje 1994-1998 m. realizavo apie 3kW bendros galios fotoelektrinių modulių, tačiau jie naudojami tik turizme arba specialiai elektroninei aparatūrai maitinti.

Turistams bei kariuomenės reikmėms gaminamos nešiojamos sulankstomos 10-36 W jėgainės. Didesnės galios jėgainių kaina dažniausiai viršija elektros tinklo atvedimo kainą ir statistiniam vartotojui tampa nuostolinga. Tačiau ateityje Lietuva yra pajėgi gaminti šiuo metu plačiausiai pasaulyje naudojamus (iki 85%) monokristalinio silicio saulės elementus, pagaminančius iki 1-2 MW energijos per metus. Šio kiekio užtektų ne tik Lietuvos reikmėms, bet ir eksportui, panaudojant Lietuvoje gaminamus saulės elementus.

Biodegalai

Lietuva gana aktyviai pradėta domėtis biodegalų gamyba. Pagal ES direktyvą Lietuva nuo 2005 m. privalės ne mažiau kaip 2 proc. visų sunaudojamų degalų pakeisti biokuru. Tai sudarys virš 20.000 t biodegalų, iš jų - 14.000 t biodyzelino ir 7.000 t bioetanolio.

Biodyzelinas ir bioetanolis gainami iš rapsų ir grūdų, todėl, norint, kad rinkoje biodegalų kainos būtų prieinamos vartotojui, šių degalų gamybą reikėtų subsidijuoti. Skaičiavimai rodo, kad 1 t biodyzelino reikėtų skirti 450 Lt subsidiją, o 1 t bioetanolio - apie 200 Lt. Bendra subsidijų suma biodegalams 2004 m. sudarė 3,75 mln. Lt, ateinančiais metais bus 2,1 karto didesnė - 7,8 mln. Lt.

Tačiau, Lietuvos Aplinkos ministerijos prognozėmis, žemės ūkio plėtrai tai bus naudinga, nes tai sukurs naujas darbo vietas kaime bei mieste, padidins žemdirbių pajamas, sumažins grūdų ir rapsų perteklinę produkciją. Šilutėje jau gaminamas bioetanolis, Mažeikiuose - biodyzelinas. Rapsai, naudojami kuro gamyboje, auginami 37,4 tūkst. ha plote, tačiau "Rapsų auginimo plėtojimo ir gyventojų aprūpinimo aliejumi programoje" nurodoma, kad Lietuvoje, nepažeidžiant agrotechnikos, rapsus galima auginti 180.000 - 240.000 ha plote.

Medienos ir augalų masė

Augalinė biomasė (mediena, šiaudai, energetiniai augalai) yra vienas iš svarbiausių atsinaujinančios energijos šaltinių Lietuvoje ir sudaro vyraujančią vietinio kuro dalį. Medienos kuro metinį potencialą sudaro apie 3 mln. m³ medienos. Medienos kurui gali būti naudojama menkavertė malkinė mediena, medienos perdirbimo pramonės atliekos ir miško kirtimo atliekos. Vidutiniškai šalies miškuose kasmet iškertama apie 5 mln. m³ medienos, iš jos apie 700.000 m³ sudaro malkinė mediena. Medienos kuro ištekliai gali būti papildyti auginant energetinius želdinius - greitai augančių medžių ir krūmų plantacijas. Išsamūs augalinės biomasės tyrimai atliekami Lietuvos miškų institute. Pirmoji pramoninė energetinių želdinių plantacija numatoma įveisti Kauno rajone, išeksploatuotame Ežerėlio durpyne, kur ketinama kasmet pasodinti po 20-30 ha želdinių.

Lietuvos žemdirbystės ir Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institutuose tiriamos įvairių augalų - kanapių, barkūnų, topinambų, saulėgrąžų, nendrių panaudojimo energijos gamybai galimybes. Tačiau dėl gamybos brangumo šių augalų energija kol kas lieka tik mokslininkų laboratorijose.

Ar bus grūdų iš šiaudų?

Įvairių šaltinių teigimu Lietuvoje kasmet susidaro apie 4 mln. t šiaudų, iš kurių nesunaudotų lieka nuo 0,5mln. iki 1,5mln. t. Juos panaudojus kurui, būtų galima gauti nuo 300 iki 900 MW šiluminę galią. Dabar šio pigiausio kuro energetiniams reikalams sunaudojama gal tik 1,5 - 2 % galimų išteklių. Ūkininkai po derliaus nuėmimo dažniausiai šią energiją paleidžia vėjais. Šiuo metu Lietuvoje veikia tik keliolika šiaudais kūrenamų katilinių ir yra keletas įmonių, gaminančių specialiai šiaudams kūrenti skirtus katilus. Jų konstrukcija paprasta ir skirta žmonių gyvenamiesiems pastatams apšildyti. Šiaudų kaina paprastai yra kur kas mažesnė nei įprastų kuro rūšių, tačiau šiaudų deginimui pritaikytos technologijos yra brangesnės, kas ir lemia šio kuro nepopuliarumo priežastį.

Vėjo energetika

Vejo jegaineŪkio ministerija planuoja, kad iš vėjo energijos 2010 m. bus generuojama daugiau, nei 289 GWh elektros energijos, o išvertus į žmonių kalbą, tai reikštų beveik tiek pat, kiek dabar pagaminama hidroelektrinėse. Esant šalyje vidutinei elektros energijos savikainai 8,3 ct/kWh, vėjo energijos supirkimo kaina nustatyta 22 ct/kWh. 2010 m. sąnaudos, įsisavinant šią energijos rūšį, padidėtų apie 53 mln. Lt kasmet, o elektros vidutinė kaina padidėtų 0,5 ct už kilovatvalandę. Todėl labai abejotina, ar toks spartus vėjo energetikos augimas bus įmanomas.

"Kol kas tokia alternatyva neatrodo labai patraukli. Suprantama, vėjo jėgainių pagaminamą energiją valstybė gali 1 KW nupirkti už 22 ct, tuo tarpu Ignalinos atominės jėgainės pagaminamą 1 KW valstybė teoriškai perka už 5,5 ct. Be abejo, anksčiau ar vėliau tokia padėtis keisis, nes Lietuva, tapusi ES nare, įsipareigojo skirti dėmesio alternatyviems energetikos ištekliams",- sako Aleksandras Paulauskas, Lietuvos vėjo energetikų asociacijos direktorius.

Nors pavieniai verslininkai ir inžinieriai entuziastai pažaboti vėją bando jau senai, pirmoji Lietuvoje nauja pramoninė vėjo elektrinė Vydmantų kaime (Kretingos r.) oficialiai buvo atidaryta tik šių metų pavasarį. Gaudyti vėją sunkiai sekasi todėl, kad šios energijos įsisavinimas susijęs su didelėmis investicijomis, todėl prieš pradedant eksploataciją, būtini kruopštūs moksliniai ir ekonominiai tyrimai.

"Norint sau įsirengti vėjo jėgainę, reikia žinoti, kad 1 KW pagaminti reikės investuoti maždaug 1.000 EUR. Be to, visa Lietuva yra padalinta į šešias zonas, o norint statyti savo jėgainę reikia dalyvauti specialiuose konkursuose. Varžytis nereikia tik įsirengiant 250 KW galingumo jėgainę. Kita vertus, labai sunkina situaciją esama biurokratinė tvarka, pagal kurią prieš dalyvaujant konkurse, reikia gauti visų sklypo kaimynų parašus. Tokiais atvejais prasideda biurokratiniai žaidimai. Vienas kaimynas pareiškia, kad vėjo generatorius skleis radiaciją, todėl išprotės karvės. Kitas teigia, kad dėl to visi kurmiai iš kaimyno sklypo atsikraustys pas jį. O dar kitas - teigia, kad vėjo turbina atbaido paukščius",- sako p.Paulauskas.

Kita vertus, žmonės yra teisūs - iki 80 m aukščio iškylantys pastatai atrodo gana grėsmingai ir visiškai neromantiškai, kaip daugelis tikisi. Žinoma, tenka pripažinti ir tai, kad keliolikos kilometrų spinduliu matomi vėjo "malūnai" galimybę plėsti kaimo turizmą sumažina iki minimumo.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama. 

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6 7 ... 17

Meistrų g. 8, Vilnius
Telefonas: +370-5-2375911, El. paštas: obo@obo.lt

Vilkpėdės g. 4, Vilnius
Telefonas: +370-5-2150070 , El. paštas: biuras@slo.lt
Elektros įrengimo darbai.
T. Ševčenkos g. 16, Vilnius
Telefonas: +370-5-2333832 , Mobilus: +370-699-96111 , El. paštas: elinstra@info.lt

Minties g. 1A, Vilnius
Mobilus: +370-685-32888, El. paštas: elman@inbox.lt
Elektros instaliacijos, silpnų srovių montavimo darbai. Varžų matavimai. Žaibosauga. Apsaugos signalizacijos įrengimas. Prekyba elektros instaliacinėmis medžiagomis, šviestuvais. Įrankių nuoma.
Skroblų g. 31, Vilnius
Telefonas: +370-5-2132175, Mobilus: +370-699-36399, El. paštas: info@aurama.lt
Žaliuzės. Šviestuvai. Elektrotechnikos prekės
Vytenio g. 20, Vilnius
Telefonas: +370-5-2160717, El. paštas: office@ardena.lt

Muravos g. 11-7, Kaunas
Mobilus: +370-698-33484

Pavilnionių g. 33, Vilnius
Mobilus: +370-656-07130, El. paštas: info@artelas.lt

Saltoniškių 29, Vilnius
Mobilus: +370-684-88981, +370-684-88682, El. paštas: info@drumsta.lt

Taikos pr. 86, Kaunas
Telefonas: +370-698-26091, El. paštas: Info@elektroLT.lt
1 2 3 4 5 6 7 ... 17
 VEI virsininkas Jurgis Dumbrava Ar tiesa, kad dabar elektros kabeliai turi turėti nurodytą gaisrinės saugos klasę?

Atsako Jurgis Dumbrava, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininkas

daugiau
Vilda Kiršytė, UAB „Knauf" projektų koordinatorė Kaip įrengti garso izoliaciją elektros lizdų vietose?

Atsako Vilda Kiršytė, UAB „Knauf“ projektų koordinatorė

daugiau
Ar efektyvūs specialūs elektros taupymo prietaisai?

Atsako Gediminas Isoda, elektros energetikos specialistas

daugiau
1 2
Kompanijų produktai
Elektros instaliacija, elektros montavimo darbai

Elektros montavimas, elektros instaliacija, elektros lizd...

Giluminis įžeminimas

Giluminiai įžeminimai

LED apšvietimas, elektros jungtys

Lietuvos Vokietijos UAB "Gerhard Petri Vilnius" ieško par...

Elektros lizdų kolona, įmontuota į stalą 137.0 EUR
Teleblokas/ elektros lizdų kolona KTL 115/8

Į stalą įmontuojamų elektros ir kompiuterinių lizdų kolona

Led profilis Kozel
Įleidžiamas ir užtinkuojamas apšvietimas

Integruotas į interjerą apšvietimas - LED profilis KOZEL

Elektros paskirstymo skydai

Sklendžių valdymo skydai, elektros paskirstymo skydai

Automatinės elektros spintos

Elektros automatinio valdymo spintos

Temperatūros jutiklių (daviklių) projektavimas ir gamyba

Projektuojame ir gaminame įvairių konstrukcijų termojutik...

Elektros paskirstymo dėžė
Elektros paskirstymo dėžė 32A, nuoma

Elektros paskirstymo dėžė 32A

Benzininis elektros generatorius
Benzininis elektros generatorius "HONDA EP2500", nuoma

Benzininis elektros generatorius "HONDA EP2500"

Delta rudas jungiklis
Paviršinio bei įleistinio montažo jungikliai

Elektronikos įrenginiai Jūsų namams

Įleistinio bei paviršinio montažo kištukiniai lizdai

Įvairių spalvų kištukiniai lizdai (rozetės)

Vandens gerinimo įrenginių elektros instaliavimo, automatizavimo įrengimas

Vandens gerinimo įrenginių elektros automatizavimas

Latakas
Savireguliuojantys šildymo kabeliai - vamzdynų, latakų ir lietvamzdžių apsauga nuo užšalimo

Vamzdžių apsauga nuo užšalimo. Latakų apsauga nuo užšalim...

Elektros generatoriai

Generatoriai Vilniuje, elektros generatorius, elektros en...

JUNG jungiklių sistema "A Creation"

Jungikliai, rozetės, temperatūros jutikliai, judesio juti...

Varžų matavimai Vilniuje

Varžos matavimas.

Dielektrinių apsaugos priemonių bandymai

Dielektrinių apsaugos priemonių bandymai, apsaugos priemo...

1 2