Kaip mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti didelių pastatų apšildymą?

Ar įmanoma žymiai sumažinti šildymo išlaidas, išlaikant aukštą šildymo efektyvumą? Kaip mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti didelių pastatų apšildymą? Kodėl verta atkreipti dėmesį ne tik į pasirenkamą įrenginį, bet ir vėliau naudojamo kuro tipą?

Pataria "Master Climate Solutions" specialistai

Didelių  pastatų apšildymas -  nelengvas uždavinys. Šie objektai dažnai yra aukšti, didelio tūrio, o neretai ir blogai izoliuoti. Įprastinių šildymo sistemų, sudarytų iš katilo ir vandens apytakos radiatorių, panaudojimas reikalauja labai didelių finansinių išlaidų. Problemas kelia ne tik dideli pramonės objektai, tokie kaip gamybinės patalpos, sandėliai, dirbtuvės, bet ir įvairių tipų sporto salės bei ūkiniai pastatai. Tokiose vietose šildymo galios poreikis yra ypač didelis. Dėl dažnos šilto ir šalto oro apytakos labai sunku užtikrinti pastovią temperatūrą. Nuolat varstomos durys ar vartai trikdo šildymo procesą, o išleista šiluma vėl turi būti greitai atstatoma. Taigi, dažnai atrodo, kad šių objektų apšildymas yra susijęs su didelėmis išlaidomis. Verta paieškoti sprendimų, kurie užtikrintų pakankamą našumą bei efektyvumą, tačiau nesunaudotų visų sunkiai uždirbtų pinigų.

Kaip pasirinkti prietaiso galią?

Prieš pasirenkant šildytuvą, būtina apskaičiuoti minimalią būtiną nurodytai patalpai šildymo galią. Būtinos šildymo galios apskaičiavimo formulė

V x ΔT x K = kcal/h

V - patalpos, kuri bus šildoma, tūris (plotis x ilgis x aukštis) q m³
ΔT - būtinas temperatūros prieaugis (°C)
K - šiluminės izoliacijos koeficientas

Legenda

	V = plotis 4 m, ilgis 12 m, aukštis 3 m, patalpos, kuri bus šildoma, tūris = 144 m³
	ΔT = patalpos vidaus temperatūra be šildymo -5°C, norima temperatūra patalpoje +18°C, T = 23ºC
	K = koeficientas, kuris priklauso nuo konstrukcijos ir izoliacijos tipo

Pavyzdys: būtina šildymo galia
144 x 23 x 4 = 13 248 kcal/h
(V x ΔT x K = kcal/h)

1 kW/h = 860 kcal/h
1 kcal/h = 3,97 Btu/h
1 kW/h = 3412 Btu/h
1 Btu/h = 0,252 kcal/h

Daugeliu atvejų puikiu sprendimu yra stacionarūs oro šildytuvai. Jie apšildo net gana dideles patalpas, pūsdami šiltą orą. Nepriklausomai nuo vyraujančių sąlygų, šiltas oras tiekiamas labai greitai ir dideliais kiekiais. Be to, lengvai prieinamų degalų naudojimas yra pirmasis žingsnis, siekiant sumažinti šildymo išlaidas. Be įprasto dyzelinio kuro šildytuvams taip pat gali būti naudojamas (priklausomai nuo modelio) universalus skystas kuras arba gamybos atliekos, tokios kaip popierius ar sausa mediena. Pasirenkant prietaiso modelį, taip pat reikia atsižvelgti į paties objekto dydį. Tik atitinkamos šiluminės galios prietaisas galės atlikti savo užduotį.

Šildytuvai su išoriniu skysto kuro degikliu

Didelio tūrio patalpas galima greitai ir palyginti pigiai apšildyti stacionariu universalaus skysto kuro šildytuvu (pvz., „Master BG 100 PW", žr. 1 nuotrauką). Šis paprastai montuojamas šildytuvas turi išorinį skysto kuro degiklį, pritaikytą dirbti kintamu (įjungimo-išjungimo) režimu. Šio tipo šildytuvams tinka įvairus kuras, todėl galima žymiai sumažinti eksploatacijos sąnaudas ir priderinti prietaisus savo galimybėms.

Šildytuvas tiekia šilumą, pūsdamas šiltą orą. Prietaiso montavimo metu reikia jį prijungti prie kamino bei, reikalui esant, kad patalpa būtų šildoma tolygiai, sumontuoti papildomus ortakius. Degimo metu naudojamas oras yra paimamas tiesiogiai iš šildomo objekto, todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą ventiliaciją, užtikrinančią nuolatinį šviežio oro tiekimą. Taip pat verta apgalvoti prietaiso montavimo vietą: pasirinkti ją taip, kad kuro bakas būtų gana arti prietaiso (ne daugiau nei 4 metrų atstumu). Jei kuro talpa sumontuota didesniu atstumu, reikia papildomai panaudoti kuro siurblį, užtikrinantį efektyviausią prietaiso darbą. Stacionarus šildytuvas BG 100 PW taip pat gali turėti specialų išmetamųjų dujų analizatorių, kuris leidžia kontroliuojant deginti įvairių rūšių skystą kurą, nesijaudinant dėl jo poveikio aplinkai.

Didelės savo galios (102 kW) dėka įrenginys labai greitai apšildo net ir santykinai didelius objektus. Be to, prie jo galima prijungti termostatą, tuomet temperatūra gali būti kontroliuojama automatiškai. Nors įrangos pirkimas gali atrodyti didele investicija, paprastai visos finansinės išlaidos sugrįžta per vieną šildymo sezoną.

Šildytuvas su išgarinančiu degikliu

Mažesnėse patalpose, pvz., automobilių dirbtuvėse, mažuose sandėliuose ar gamybiniuose objektuose, jau daugelį metų sėkmingai naudojami universalaus skysto kuro šildytuvai su vadinamuoju išgarinančiu degikliu. Atkreipkite dėmesį, kad dėl šiuose prietaisuose esančios atviro degimo kameros, jiems reikia mažiausiai 4 metrų kamino. Trūkstant tinkamos instaliacijos, prietaisas gali veikti neefektyviai arba gali būti prastas degimas.

33 kW galingumo šildytuvas (pvz., Master WA 33 B, 2 nuotrauka) gali pakelti patalpos temperatūrą maždaug 7°C per 1,5 valandos (esant standartinius reikalavimus atitinkančiai pastato izoliacijai). Prietaisuose, turinčiuose šio tipo degiklį, paprastai yra įmontuotas kuro bakas, dviejų diapazonų galios kontrolė bei rankinė uždegimo sistema.

Jie idealiai tinka mažesnėms patalpoms. Pagrindiniais šių įrenginių privalumais visų pirma yra žema jų kaina, didelis našumas, pigus kuras ir beveik 100% švari šiluma.

Kieto kuro šildytuvai

Rinkoje taip pat galima rasti kieto kuro šildytuvus. Tai labai efektyvūs prietaisai, kurie vietoj įprasto kuro naudoja visokias gamybos atliekas, medieną, popierių ir kt. Puikiu pavyzdžiu yra Master CT 50P, 3 nuotrauka, (50 kW galia), kuris sėkmingai naudojamas spaustuvėse, ūkinėse patalpose, mažose remonto dirbtuvėse ir visur, kur lengvai prieinamos atliekos.

Šildytuvo įrengimui tereikia prijungti jį prie kamino, o rankinė uždegimo sistema leidžia prietaisą įjungti bet kuriuo metu. Šildytuvo įsigijimui nereikia didelių išlaidų, o dėl skirtingų atliekų panaudojimo deginimui galimybės jo eksploatacija taip yra labai pigi.