Renkamės šildymo katilą

• 

Šiandien Lietuvos rinkai pasiūlyta daugybė įvairiausių katilų, pagamintų tiek užsienyje, tiek ir mūsų krašte. Kokį katilą rinktis? Kaip nesuklysti ir nesumokėti per daug? Geriausia katilo parinkimą būtų patikėti specialistui, kuris projektuos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą. Jis užtikrins optimaliausią sistemos elementų suderinamumą, parinks katilą, tinkamą eksploatuoti toje patalpoje, kurioje jis stovės, ir paaiškins, kaip gauti visus reikiamus dokumentus. Tiesa, paskutinį sprendimą visgi teks priimti patiems.

Į ką reiktų atkreipti dėmesį renkantis katilą? Visų pirma reiktų pagalvoti, kuri kuro rūšis jūsų rajone bus prieinamiausia ir perspektyviausia. Reiktų nepamiršti, kad skystą kurą arba dujas naudojantys šiuolaikiniai katilai visą šildymo sezoną veiks automatiniu režimu ir jums nereikės gaišti laiko jų priežiūrai, išskyrus profilaktinius darbus, kuriuos, beje, gali atlikti ir serviso tarnybos. Jei katilas bus kieto kuro, periodiškai teks įkrauti kuro.

Apsisprendus dėl kuro tipo, laikas išsirinkti katilo konstrukciją.

Katilas gali būti:

• Vieno kontūro - skirtas šilumos nešiklio, skirto tik šildymo sistemai arba tik karštam vandeniui, šildyti.
• Dviejų kontūrų - tinkančio ir šildymo sistemos ir vandens šildymui

Toliau vertinami tokie dalykai kaip katilo galingumas, kurį nustatyti turi projektuotojas, reikiami sistemos šilumos nešiklio parametrai, būtina katilo išskiriamos šilimos reguliavimo kokybė priklausomai nuo išorės temperatūros, medžiagos, iš kurių pagamintas katilas, jo svoris, matmenys ir kaina.

Renkantis katilo kuro tipą, tikslinga pasikonsultuoti su rajono administracija ir išsiaiškinti, kokios kuro rūšys naudojamos tuo metu konkrečiame rajone, kaip sprendžiamas kuro tiekimo klausimas ir kokios artimiausių kelių metų perspektyvos (ar planuojama atvesti dujas ir pan.).

Geriausiai, jei katilas skirtas kūrenti vieno tipo kuru. Tokiu atveju katilo konstrukcija ir jo pakura optimaliausiai tiks konkrečiai kuro rūšiai ir katilas veiks didžiausiu NVK (naudingo veikimo koeficientas).

Ilgą laiką idealiausia kuro rūšimi buvo dujos - ekonomiškiausias kuras, tačiau nuolat kylant jų kainai, vienareikšmiai teigti nebegalima. Dujose yra mažiau sieros junginių, todėl dujos dega efektyviau, kitaip sakant, sudeginus sąlyginį dujų vienetą gauname daugiau naudingos šilumos patalpų ir vandens šildymui, o degimo produktuose yra mažiau atmosferą teršiančių dalelyčių. Katilų taip neveikia korozija, kaip naudojant kitas kuro rūšis, juose susikaupia mažiau suodžių. Dujinius katilus lengviau valyti (suodis) ir daryti tai reikia rečiau. Tokie katilai ilgaamžiškesni, nebūtina kaupti kuro atsargų, todėl nereikia papildomos patalpos kuro sandėliavimui. Naudojant dujas kvapas atsiranda tik avarijos atveju.

Dujos pasiekia toli gražu ne visus rajonus, todėl, jei artimiausiu metu rajone, kuriame stovi jūsų namas, dujos neplanuojamos, galima sumontuoti skystą kurą naudojantį katilą. Tokiu atveju reiks papildomos erdvės metalinėms arba plastmasinėms dyzelinio kuro talpoms, nuo 4 iki 10 t., priklausomai nuo namo dydžio ir jo šiluminės izoliacijos. Kuro atsargos suteikia tam tikra tikrumo jausmą, tačiau kuro saugojimas ilgiau negu metus gali sukelti jo cheminį ir fizinį „senėjimą". Be to, kad ir kokios sandarios būtų saugojimo talpos, namuose bus juntamas nors ir silpnas, bet specifinis kvapas.

Talpas galima iškelti už namo ribų ir užkasti į žemę, tačiau šį darbą reiktų patikėti katilą montuojantiems specialistams, nes tai daroma tik tokiu atveju, jei leidžia hidrogeologinės sąlygos. Jei gruntiniai vandenys bus arti paviršiaus, pavasarį jie gali išplauti pustuštes talpas. Į gruntą įkastų talpų sandarumą reikia kasmet tikrinti ir gauti patvirtinimą. Kitais aspektais skystą kurą naudojančių katilų eksploatacija mažai kuo skiriasi nuo dujas naudojančių katilų eksploatacijos. Šiuolaikiniai skysto kuro katilai, kur prieš sudegdamas kuras yra pašildomas, savo efektyvumu mažai kuo nusileidžia dujiniams. Skystas kuras garuoja ir sudega jau garų ir oro mišinys. Tokį katilą tikslinga turėti tik tada, jei gauti skysto kuro nėra problemiška. Kitu atveju lieka kieto kuro katilai, kurių kūrenimui naudojamos malkos, pjuvenų briketai ar akmens anglis. Tiesa, šiuo atveju degimo efektyvumas bus mažesnis ir į atmosferą išsiskirs daugiau kenksmingų dalelyčių, negu naudojant dujinius ar skysto kuro katilus. Be to, reikės papildomo ploto kuro laikymui ir teks gaišti laiką papildant katilą kuru.

Jei sužinojote, kad tame rajone, kur stovi namas, po kelių metų numatoma įvesti dujas, galite įsirengti kombinuotą katilą. Aišku, toks katilas kainuos daugiau negu vienai kuro rūšiai skirtasis, jis bus didesnis, reiks papildomos erdvės kuro laikymui, sumažės katilo efektyvumas. Ypač tai pasakytina dėl katilų, kurie pritaikyti naudoti visų trijų rūšių kurą, todėl optimalesnis sprendimas būtų įsigyti skystą kurą ir dujas naudojantį katilą, nes šiuolaikiniuose katiluose beveik vienodai galima deginti abi šias kuro rūšis. Jie moduliuoja apvalią liepsną, kuri primena horizontalų fakelą, todėl skystam kurui ir dujoms skirti katilai turi cilindrinę degimo kamerą, kurią sudaro sienelės iš kanalų (pagamintų iš ketaus ar dviejų metalų), sugeriančios ugnies išskiriamą ir su jomis susiliejančių degančių dujų konvekcinę šilumą ir perduodančios ją sienelėmis tekančiam skystam šilumos nešikliui. Priekinėje nuimamoje sienelėje arba durelėse yra anga su tvirtinimo elementu, ant kurio, priklausomai nuo poreikio, montuojamas skysto kuro arba dujinis degiklis, atitinkantis katilo galingumą. Degiklio montavimas nėra sudėtingas. Jis įstatomas į ertmę, nustatomas degimo kameros gylis, o tada pritvirtinamas. Dujų arba mazuto linija prijungiama prie degiklio. Į armatūrinį degiklio bloką reikia įstatyti dvi šakutes. Tada patikrinti dujinės armatūros sandarumą ir pašalinti orą iš dujotakio ar skysto kuro linijos. Elektros laidai prijungiami per šakučių lizdus. Degiklio įjungimas, ypač, pirmasis, turi būti vykdomas specialisto, nes tuo metu degiklis reguliuojamas, kad atitiktų leistinas į atmosferą išmetamų teršalų normas.

Pereinant prie kitos kuro rūšies, degiklis išmontuojamas ir montuojamas kitam kurui skirtas degiklis. Pastato šiluminė apkrova priklauso nuo lauko oro temperatūros, nors apskaičiuota arba jai artima apkrova katilas veiks ganėtinai trumpą laiką. Visą kitą laiką katilas veiks maždaug puse apskaičiuotos apkrovos. Būtų logiška padidėjus išorės temperatūrai sumažinti katilo galingumą, dėl to sumažėtų ir kuro sąnaudos. Sumažinus kuro sąnaudas gali pasikeisti kuro degimo sąlygos, pakisti fakelo aukštis degimo kameroje, ir, kaip pasekmė, sumažėti katilo NVK. Dėl šito savo konstrukcija skysto kuro ir dujiniai degikliai gali būti vienpakopiai, dvipakopiai, apskaičiuoti mažesnio kuro kiekio deginimui, ir moduliuojantys. Moduliuojantys degikliai leidžia nenuosekliai, keičiant kuro ir oro santykį, pakeisti galingumą priklausomai nuo šilumos poreikio. Tai užtikrina pastovų katilo NVK ir minimalią kenksmingų dalelyčių koncentraciją išsiskiriančiuose dūmuose esant nuolatinei šiluminei apkrovai.

Pastaruoju metu pasaulinėje rinkoje pasirodė kombinuoti degikliai skystam kurui ir dujoms. Tokiu atveju katile montuojamas vienas degiklis, prie kurio jungiami dujų ir skysto kuro kanalai. Nebereikia keisti degiklio, o jis tik perjungiamas iš vieno režimo iš kitą. Aišku, toks degiklis yra sudėtingesnis ir brangesnis negu du atskiri degikliai, todėl tokių degiklių mūsų rinkoje dar nėra daug.

Į skysto kuro degiklius kurą paduoda siurblys, o vėliau purkštukas jį išpurškia. Ši lašelių uždanga susimaišo su oru, kurio reikiamą degimui kiekį į degimo zoną atvaro ventiliatorius. Uždegant oro ir kuro mišinį padega uždegimo įrenginys, o toliau degimo procesas vyksta savarankiškai. Šiuo metu ugnies fakelas bus geltonos spalvos. Norint, kad liepsna būtų žydra, kurą reikia iš anksto pašildyti. Tuo metu kuro lašeliai išgaruoja, virsdami garais, ir susimaišę su oru su degiau efektyviau. Dūmuose esančių kenksmingų dalelyčių koncentracija atitiks net pačius griežčiausius reikalavimus. Kartais tokio skysto kuro degiklius vadina žydrosios liepsnos degikliais. Nepaisant to, kad šiandien jie brangesni už tradicinius, įvertinus tai, kad efektyvaus degimo ir ekologinės normos griežtės, moduliuojančių degiklių su išankstiniu pašildymu laukia puiki ateitis.

Tokie dujiniai degikliai kombinuotiems katilams turi ventiliatorinį įpūtimą, jie atsparesni dujų slėgio svyravimams dujų tiekimo sistemoje, negu atmosferiniai dujinių katilų degikliai, ir veikia sumažėjus dujų slėgiui dujotakyje iki 70-80 mm. Siekiant taupyti energiją ir gerinti degimo efektyvumą užkuriant katilą degikliai komplektuojami su oro sklende su servoprievadu, kuris neleidžia atvėsti degimo kamerai tuo metu, kai degiklis neveikia. Tolygiai atsiverianti uždegant katilą, sklendė užkerta kelią pulsacijai ir skatina katilą tolygiai pasiekti darbinius parametrus.

Kadangi deginant skystą kurą susidaro daugiau sieros junginių, kurie gali kondensuotis ant katilo sienų sienelių, ypač esant mažai vandens temperatūrai, šilumą sugeriantys kombinuotų katilų paviršiai skystą kurą ir dujas naudojantiems katilams gaminami iš ketaus, kurį mažiau negu plieną veikia korozija. Dėl to katilas tampa sunkesnis, todėl visi kombinuoti katilai gaminami tik pastatomi ant grindų. Pastaruoju metu kai kurie gamintojai pradėjo gaminti biometalinius katilus su dvigubomis sienelėmis. Biferalus susietas kaitinimo paviršius iš dviejų metalų - ketaus ir plieno - sudarytas iš plieninio cilindro ir į jį įstatytų ketinių elementų su radialiniais kraštais. Vidinis sluoksnis iš ketaus atsuktas į kaistančias dujas ir apskaičiuotas didesnei temperatūrai, negu į vandenį pasuktas plieninis cilindras. Tokiu būdu užkertamas kelias dujose esančių vandens garų kondensacijai, kondensato nusėdimui ant kaitinimo paviršiaus, taip jis apsaugomas nuo korozijos. „Šaltas startas" tokiam katilui nekenkia, o bendras katilo svoris kiek sumažėja.

Kai kurie kombinuoti katilai turi įmontuotas talpas - karšto vandens akumuliatorius. Tie modeliai, kurie jų neturi, gali būti prijungiami prie atskirų bakų-akumuliatorių, kurie įrengiami greta katilų arba, taupant erdvę, po jais. Didelių bakų-akumuliatorių naudojimas užtikrins patogesnį karšto vandens tiekimą, bet gali sumažinti šilumą name, nes didelio bako-akumuliatoriaus pašildymui naudojant nedidelį galingumą reiks daugiau laiko ir visą šį laiką katilas bus atjungtas nuo šildymo. Tokiu atveju gali tekti daryti techninį ekonominį pagrindimą: arba rinktis katilo galingumą priklausomai nuo faktinių karšto vandens poreikių, bet naudoti katilus su moduliuotais degikliais, kurie užtikrina aukštą NVK esant mažam apkrovimui, arba naudoti atskirą karšto vandens baką-akumuliatorių su autonominiu dujinio arba skysto kuro degiklio pašildymu.

Įsirengiant kombinuotus katilus, reikės numatyti atskirą patalpą kurui. Talpos gali būti ir plastmasinės, ir metalinės. Plastmasinės yra pigesnės ir lengvesnės už metalines. Šiuolaikinės talpos turi specialius SMP vožtuvus, kurie apsaugo nuo kuro kvapo prasiskverbimo. Į kuro tiekimo vamzdį, prieš degiklį, būtina įstatyti kuro filtrą. Talpos gali būti sumontuotos pastato išorėje ir būti įkastos į žemę žemiau užšalimo lygio (maždaug 1,5 m). Tiesa, reikia nepamiršti, kad esant žemai temperatūrai kuro klampumas padidėja ir kuro siurblys kuro perpumpavimui eikvos daugiau energijos. Be to, dyzeliniame kure esantis vanduo gali užšalti ir užkimšti kuro tiekimo vamzdį.

Katilai turi atvamzdį, per kurį pasišalina dūmų dujos ir prie kurio turi būti prijungtas dūmtraukis. Dūmtakiai gaminami iš nerūdijančio plieno, o kadangi dūminių dujų temperatūra žema, ant dūmtakio sienelių gali kauptis agresyvus kondensatas. Pastate dūmtakis papildomai neapšiltinamas. Už pastato ribų dūmtakis turėtų būti iš nerūdijančio plieno, dvigubomis sienelėmis, tarp kurių būtų šilumos izoliacija. Jeigu šilumos izoliacija nenumatyta, reikia įrengti kondensato išvedimą į specialų baką, kur jį, prieš išpilant į kanalizaciją, būtų galima neutralizuoti. Dūmtakio skersmenį, jo nutiesimą pastate ir aukštį, priklausomai nuo galingumo ir kuro sudegimo parametrų, turi parinkti specialistas ir paruošti dūmų išvedimo projektą. Nuo dūmtakio priklauso trauka katile, kuri lemia degimo proceso stabilumą. Klaidos tiesiant dūmtakį gali ne tik apsunkinti katilo veikimą, bet ir sukelti avariją, todėl šį klausimą reikia spręsti atsakingai.

Kombinuoti katilai turi įmontuotą automatinį darbo reguliatorių, kurį galima papildyti elektroniniais blokais, tarkim, leidžiančiais programuoti katilo darbą priklausomai nuo šildymo sistemos režimo, automatinį vandens temperatūros reguliavimą priklausomai nuo lauko temperatūros ir pan.

Beje, kombinuoti katilai, skirti skystam kurui ir dujoms, yra patikimesni už dujinius katilus, nes sutrikus dujų tiekimui (taip gali atsitikti per didelius šalčius užšalus dujų kondensatui) šeimininkas sėkmingai gali naudoti kitą kurą.

Vienintelė silpna kombinuotų katilų grandis gali būti nutrūkstantis elektros energijos tiekimas, nes nustotu veikti kuro siurblys, suktis ventiliatorius, neveiktų uždegimo įrenginys ir automatinio reguliavimo įranga, ir katilas automatiškai išsijungtų. Elektros tiekimui atsinaujinus katilas automatiškai bus uždegtas. Jei elektros energija nebus tiekiama parą arba ilgiau, iškyla pavojus „užšaldyti" šildymo sistemą ir patį katilą. Šiuo atveju geriausia išeitis - namuose įsirengti papildomą elektros generatorių, kuris kaip kurą galėtų naudoti tą patį dyzelinį kurą, o jo galia turėtų atitikti reikiamą suminį elektros galingumą arba numatyti rezervinį šildymą naudojant kietą kurą.

Taigi, labai rekomenduotina prieš pasirenkant katilą įvertinti visas išvardytas pastabas, išsiaiškinti realią situaciją su vieno ar kito kuro pristatymo galimybėmis ir tik tada rinktis katilą, kuris, bent jau turėtų, šildyti jus ne vienerius metus.

Parengta pagal užsienio spaudą