Sezoniniai darbai sode: gegužė

2013-05-01 14:36   Peržiūros : 12991   Spausdinti

---

Gegužė - atsinaujinimo laikas. Atrodo, dar neseniai medžiai ir krūmai buvo paskendę sniege, stovėjo pliki, belapiai, o jau darbai sode pačiame įkarštyje... Baigiami darbai, nespėti atlikti balandį (medžių formavimas ir genėjimąs, sodinimas ir persodinimąs, dirvos paruošimas bei mulčiavimas aplink kamienus ir tarp medžių, skiepijimas).

Gegužė permaininga, todėl pirmosiomis karštomis dienomis neskubėkite sodinti kelis mėnesius augintų gėlių daigų, nes šalnos akimirksniu gali sugadinti įdėtas pastangas. Geriau apsidrausti ir dar palaikyti sodinukus ant palangės, negu "reanimuoti" sušalusius, tuo labiau, kad ankstyvo derliaus tokiu atveju vis tiek neverta laukti. Būtina palaipsniui pratinti sodinukus prie naujų sąlygų, pastatant juos balkone, terasoje (tik ne skersvėjyje). Užgrūdinti augalai patirs mažiau streso persodinant ir greičiau prigis.

Daugiametės gėlės

Daugiametės gėlės tręšiamos kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, sausu oru reguliariai laistomos. 1 kv. m. tręšiamas 20 g amonio salietra, 30 g superfosfato ir 20 g kalio druskos. Mėnesio pradžioje galima padalinti senus flioksų kelmus, pentinius (dar vadinamus delfiniumais (Delphinium), saulainę rudeninę (Helenium autumnale). Flioksai dauginami auginiais.

Pirmąjį gegužės dešimtadienį sodiname kardelius (Gladiolus).

Jurginai sodinimui (gegužės pabaigoje - birželio pradžioje) ruošiami mėnesio gale. Sklypas, kuriame augs jurginai, turi būti lygus (galimas pietinis arba pietryčių nuolydis), gerai apsaugotas nuo vėjų. Nėra prasmės sodinti šias gėles daubose, kur užsistovi šaltas oras, neretos vėlyvos šalnos. Šešėlyje jurginams taip pat ne vieta: jie prastai žydi ir neaugina sodinimui tinkamų gumbų. Nepakelia gruntinių vandenų artumo. Gegužės gale galima sodinti nepaaugintus gumbus su aiškiai matomomis akutėmis, o paaugintus ir įsišaknijusius auginius - apie gegužės 5-10 d., kai jau nebebus šalnų. Sodinimui iškasamos duobutės ir į jas įstatomi kuolai (jurginai - aukštos gėlės, jas reikia paremti, pririšti). Atstumai tarp augalų turi būti 60 cm - 1 m, o tarp eilių - ne mažiau 1 m. Auginiai sodinami po du į vieną duobutę, 8-10 cm gylyje (iki apatinių lapų). Sodindami gumbus sekite, kad šaknų kaklelis būtų 5-8 cm gylyje. Pasodinus dirba kruopščiai suspaudžiama rankomis, pririškite augalus prie atramų ir gerai paliekite. Augant juos reikės dar pora kartų perrišti.

Vienmetės gėlės

Galima sodinti į lysves šilumą mėgstančias gėles: nasturtas, sukučius (Ipomoea), gludus (Coreopsis).

Našlaitės

Gludai

Sodinami sodinukai: leukonijos, astrai , kvapieji žirneliai. Ruošiama dirva dvimečių sodinimui: našlaitės, saulutėms, neužmirštuolėms.

Rožės

Mėnesio gale rožės tręšiamos antrą kartą, skystomis organinėmis trąšomis.

Jei numatoma rožių kolekciją papildyti akiavimo būdu (užkišimu po žieve ar priglaudimu) liepos gale - rugpjūtį, būtina įsigyti erškėtrožės sėjinukų ir pasodinti.

Voratinklinių erkių atsiradimo ant rožių galima išvengti apipurškiant akaricidu (chemikalas erkėms naikinti).

Miltligės išvengti padeda vario sulfatas.

Krūmai ir medžiai

Mėnesio pradžioje tęsiasi medžių ir krūmų sodinimas (baigti reikėtų iki mėnesio pabaigos). Atėjo laikas skiepyti alyvas skiepūgliais. Pašalinamos sausos dekoratyvinių krūmų šakelės. Retinami jazmino krūmai.

Jei rudenį nepatręšta forforinėmis ir kalio trąšomis, ne vėlu tai atlikti per pirmąsias dešimt gegužės dienų.

Išpjaustomos vėžio žaizdos, pažeisti audiniai išvalomi 1-2 mm iki sveikos medienos. Žaizdos aptepamos sodo tepalu arba tepalu vaismedžiams nuo vėžio.

Išgenimi vaismedžiai, praretinant vainikus, išpjaustomos džiūstančios ir žievės ligų pažeistos šakos. Taip pat tikslinga išgenėti šakas, kurios gausiai apniktos erkių blakučių, amarų, skydamarių, rožinių lapsukių, žiemsprindžių, voratinklinių kandžių kiaušinių ar obelinių stiklasparnių ir kriaušinių medgręžių pažeistos šakos.

Šiltos dienos pagreitino ne tik medžių vystymąsi, bet ir viso sodo kenkėjų aktyvumą. Patys agresyviausi, įsikūrę mūsų soduose, yra slyvinis vaisėdis (Grapholita funebrana) ir obuolinis pjūklelis.

• Suaugę slyviniai vaisėdžiai atsiranda prieš slyvų žydėjimą. Kai krenta žiedlapiai, apdorokite slyvą 0,2 proc. karbofoso tirpalu. Suaugusius vaisėdžius darganotu oru galima nupurtyti (iki žydėjimo).
• Kol pumpurai ramybės būklėje, kad sunaikintumėte nepabudusius rauplių, dėmėtligės, moniliozės, degulių, šviesmargės ir kitų ligų sukėlėjus, kad išvengtumėte kokomikozės ir šratligės, vaismedžius ir uogakrūmius būtina nupurkšti 5-7 proc. karbamido, ypač jei to nepadarėte rudenį, ar 1 proc. vario sulfato tirpalu. Purkškite taip, kad susivilgytų visos šakos ir žemė po medžiais bei krūmais.
• Brinkstant pumpurams (žaliojo kūgelio fazė), kol dar neįsisenėjo ligos, obelis profilaktiškai nuo rauplių rekomenduojama nupurkšti 3 proc. bordo ar 0,5 proc. champion tirpalu. 0,1 proc. efektorius sumažina grybinių ligų plitimą, juo nupurkštų kriaušių neapniks rūdligė, rauplės, degligė (purškiama keletą kartų kas dešimt dienų).
• Žiedpumpurių parausvėjimo fazėje obelis nuo rauplių ir miltligės rekomenduojama nupurkšti fungicidu atemiu, o prieš žydėjimą choru.
• Visi minėti preparatai efektyvūs, tačiau jei į paruoštą skiedinį įmaišysite insekcidų - fastako, decio, kinmikso, vienu metu augalus apginsite nuo ligų ir nuo kenkėjų (bordo mišinio su insekticidais maišyti negalima).
• Apsisaugant purškiama žydėjimo pabaigoje, kai būna 80 prieš nukritusių žiedlapių. Jeigu atliekamas užuomazgų retinimas, kartu pašalinamos ir lervų apgraužtos užuomazgos.
• Jeigu praleistas apsauginių priemonių prieš obelų ir kriaušių rauples laikas pumpurų skleidimosi fazėje, tai žiedpumpurių skleidimosi fazėje rekomenduojama medžių kamienus apdoroti 1 proc. boro tirpalu.

Verta: Prieš vaismedžių žydėjimą, ryte arba vakare, kai vabzdžiai neaktyvūs, vaismedžius arba jų šakas purtyti, prieš tai po medžiais patiesus polietileno plėvelę. Purtoma 3-4 kartus kas 3-5 dienos. Tokiu būdu nupurtomi žiedgraužių, lapinukų, cigarsukių vabalai. Nupurtyti kenkėjai sunaikinami.

Gegužę vaismedžiams ateina atsakingas periodas - žydėjimas. Tuo laiku galimos šalnos. Patikrintas apsaugos nuo šalnų būdas - dūminimas, oro temperatūrą pakeliantis 1-2°С. Jis ypač efektyvus atliekant kolektyviai. Iš anksto paruoškite krūvas deginimui. Jas deginkite, kai oro temperatūra nusileidžia iki 0°С ir toliau krenta. Padeda ir gausus laistymas prieš šalnas. Tikintis šalnų, žydinčius agrastų ir serbentų krūmus vakare apdenkite (popieriumi, audiniu, plėvele). Prieš žydėjimą sodas palaistomas (1,5-2 kibirai vandens x n (n - medžio metų skaičius). 8-10 cm storio sluoksniu mulčiuojame aplink medžių kamienus.

Pirmojoje gegužės pusėje baigiame mažos vertės obelų skiepijimas geresnių veislių skiepais. Slyvos ir vyšnios skiepijamos iki pumpurų išsiskleidimo.

Anksti pavasarį reikia išvalyti senus inkilus, padaryti naujų (skirti maždaug po 1 inkilą 2 arams sodo).

Veja

Gegužės pradžioje būtina antrą kartą patręšti augalus azotinėmis trąšomis (pvz., amonio salietra arba karbamidu). Trąšų norma - 2,5-3 kg 100 kv. m. (amonio salietra) arba 1,5-2,0 kg 100 kv. m. (kardamidas). Taip pat atliekama dirvos aeracija (galima šakėmis) ir ataugant žolynui pirmą kartą kerpama. Tai geriausia atlikti, kai žolyno aukštis 10-12 сm. Veja reguliariai laistoma ( 3-5 kartus per mėnesį).

Pirmasis „kultūringos" vejos požymis - joje nėra piktžolių

Herbicidų naudojimas efektyvesnis prieš ankstyvose vystymosi stadijose esančias piktžoles, preparatai aktyviau veikia, kai temperatūra 15-20 laipsnių. Kai piktžolių audiniai grubėja, herbicidų efektyvumas mažėja.  

Daržovės

Galima sodinti šalčiams atsparias morkas, petražoles, pastarnokus, ridikėlius, svogūnus, taip pat vasarinius česnakus ir krienus. taip pat galima pasėti žirnius ir pupeles, kurie nesunkiai pakelia trumpalaikius šalčius. Stenkitės sėti netankiai, taip ne tik sutaupysite sėklų, bet ir išvengsite papildomo darbo - retinimo. Uždengus lysvę plėvele, greičiau pasirodys daigai ir geriau vystysis.

Baltas ievos žydėjimas liaudyje laikomas nepakeičiamu požymiu, kad laikas bulves.

Kiekvienos kultūros augimo vietą pagal galimybes reikia keisti. Į tą pačią vietą agurkai sodinami po 2-3 metų, pomidorai, pipirai (paparikos) ir baklažanai - po 3-4 metų. Svarbu teisingai parinkti pirmtakus: pomidorams ir parikos geriausia augti ten, kur anksčiau augo kopūstai, ankštiniai (išskyrus pupeles), agurkai; baklažanams - svogūnai, morkos, moliūginiai, kopūstai; agurkams - bulvės, pomidorai, svogūnai, ankštiniai.

Norint išvengti pomidorų fitoftorozės, sodinukus prieš sodinant rekomenduojama apdoroti 1 proc. boro tirpalu (100 g vario sulfato, 100 g kalkių ir 10 l vandens), vario oksichloridu (40 g 10 l vandens) arba oksichomu (20 g 10 l vandens). Miltligės profilaktikai agurkams naudojamas fundazolas (10 g 10 l vandens).

Uogos

Geriausias laikas žemuogių sodinimui pavasarį - pirmasis gegužės dešimtadienis. Braškes pavasarį geriausia sodinti  nuo balandžio pabaigos iki gegužės pardžios. Daigus geriausia sodinti vėsesniu, lietingu oru, o jei dienos karštos, saulėtos - vakare, pašalinus visus didesnius lapus. Vagas prieš daigų sodinimą reikia palaistyti (arba tuoj pasodinus). Kad negaruotų drėgmė ir geriau prigytų, patarina palaistyti ir apmulčiuoti durpėmis.

Pasodinus braškes, reikia rūpintis, kad neužželtų pikdžolėmis, nes nuo jų braškės užsikrečia kekeriniu puviniu (augdama žolė sulaiko drėgmę). Pikdžolės naikinamos purenant tarpueilius, ravint tarp braškių krūmelių, vartojant herbicidus ar mulčiuojant. Prieš sodinant braškes, žemę reikia patręšti kalio ir fosforo trąšomis. Pavasarį pasodintas braškes reikia patręšti azotu, tręšimą reikia pakartoti birželio viduryje, kai išauga keli nauji lapeliai.

Kai tik dirva pradžius, dera išpurenti uogynus, pašalinti senus sausus lapus, ir, aišku, piktžoles. Naujai pasodintos žemuogės mulčiuojamos durpėmis, o tuose plotuose, kur laukiama derliaus, po krūmeliais paklojama šiaudų, kad uogos negulėtų ant žemės. Nerekomenduojama barstyti šviežios žolės, nes drėgnais periodais toks paklotas padės kauptis pelėsiui. Apmulčiuotos braškės duodą didesnį derlių, uogos būna didesnės, švaresnės.

Uogų žiedai nuo šalnų apsaugomi apdengiant plėvele ar kita apšildančia medžiaga. Avietėms pastatome atraminius kuolus. Pašaliname kai kuriuos jaunus aviečių ūglius, jei krūmas auga per daug tankus.

Braškes laistyti reikia  atsižvelgiant į dirvos drėgmę (patartina laistyti 1 -2 kartus prieš žydėjimą, 2 - 3 kartus augant uogoms ir 1-2 kartus nuėmus derlių).

Braškes ir avietes nuo ligų pirmą kartą purkšti patartina žydėjimo pradžioje, kai būna vos 10 proc. žydinčių žiedų ir oro temperatūra 10-12°C. Tinka 1 proc. bordo tirpalas arba 0,2 proc. euparenas (preparatas nepavojingas bitėms ir kitiems naudingiems vabzdžiams). Butanizacijos fazėje (augalo vystymosi periodas, kai mezgasi žiedpumpuriai) augalai apipurškiami 0,2 proc. karbafoso tirpalu. Nuo miltligės dar nepražydusias braškes galima nupurkšti topazu. Pradėjusias žydėti braškes nuo puvinio apsaugosite keletą kartų kas savaitę nupurškę ronilonu ar rovraliu. Kenkėjus naikina 0,02 proc. fastakas, kinmiksas.

Avietiniai ir žemuoginiai žiedgraužiai pavasarį greičiau aptinka braškes, o vėliau avietes. Tad šiuos augalus patartina sodinti atokiau vienus nuo kitų. Avietyno sveikata gerėja pašalinus silpnesnius, tankiai augančius vienmečius ar pažeistus žievėplaišų ir degulių aviečių stiebus.

Pabaigai

Geriausiai sodą nuo ligų ir kenkėjų saugo tinkamas tręšimas organinėmis bei mineralinėmis trąšomis, išnaikintos piktžolės, saulės spinduliai bei geras vaismedžių vėdinimas (erdvė).

Soduose mažiau plis vėžys ir kitos ligos, jei išpjausite ir sudeginsite sausas, ligų pažeistas šakutes, ūglius, žaizdotas ar nugraužtas kamieno vietas laiku gydysite 1 proc. vario sulfato arba 3 proc. geležies sulfato tirpalu, užtepsite sodo tepalu, emulsiniais dažais ar molio ir šviežio karvių mėšlo mišiniu.

Augalų atsparumą ligoms, kenkėjams didina greta augantys insekticidiniai augalai: serenčiai, česnakai ir kt.

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.