Naudingųjų iškasenų išteklių gavyba Lietuvoje 2011 metais

2012-09-27 15:37   Peržiūros : 124   Spausdinti


Naudingosios iškasenos - tai gamtinės mineralinės medžiagos, esančios žemės gelmėse, kurias galima naudoti materialinėje gamyboje ar kitoms reikmėms. Pagal vertę ir gavybos bei naudojimo kiekį svarbiausios pasaulyje naudingosios iškasenos yra statybos pramonei ir kelių tiesimui skirta skalda, statybos ir apdailos akmuo, žvyras ir smėlis, energetinių resursų žaliava (nafta, akmens anglis, durpės), geležies rūda, klintis cemento pramonei ir žemės ūkiui, molis, akmens druska ir kt. Daugėjant gyventojų skaičiui pasaulyje, kad būtų išlaikytas pasiektas gyvenimo lygis, labai padidėjo pasaulyje išgaunamų žemės gelmių išteklių kiekis - per paskutinį šimtmetį jų išgauta daugiau nei per visą ankstesnį žmonijos gyvavimo laikotarpį.

Lietuvoje turime nemažai, net 17 rūšių pasaulyje naudojamų įvairiu detalumo lygiu ištirtų naudingųjų iškasenų, iš kurių 2007 metais 9 rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai (naftos, klinties, dolomito, kreidos mergelio, smėlio, žvyro, molio, durpių, sapropelio) buvo eksploatuojami. Kasybos įmonės mokėdamos mokesčius už žemės gelmių išteklių (kietųjų naudingųjų iškasenų ir naftos) naudojimą, kasmet papildo valstybės biudžetą keliomis dešimtimis milijonų litų.

Lietuvos Respublikos Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijoje visi naudingųjų iškasenų ištekliai klasifikuojami pagal 3 kriterijus: geologinį ištyrimą, naudojimo galimybių ištyrimą ir ekonominę vertę. Kadangi išteklių ekonominė vertė ir naudojimo galimybės dažniausiai priklauso nuo technologijų išsivystymo, šalies ekonominės būklės bei pokyčių rinkoje ir yra kintami dydžiai, tai šioje informacijoje ištekliai pateikiami tik pagal geologinį ištirtumą.

Detaliai išžvalgyti ištekliai - tai telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekio, kokybės, technologinių savybių, hidrogeologinių, kasybos ir kitų slūgsojimo sąlygų ištyrimo detalumas yra pakankamas naudojimo projektui sudaryti.

Parengtiniai išžvalgyti ištekliai - tai telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekio, kokybės, technologinių savybių, hidrogeologinių, kasybos ir kitų sąlygų ištyrimas yra pakankamas pirminiam poveikio aplinkai vertinimui atlikti ir ekonominei išteklių vertei nustatyti.

Prognoziniai ištekliai - tai perspektyvių teritorijų arba plotų tikėtini naudingųjų iškasenų ištekliai. Jie skirstomi į aptiktus ir spėjamus.

Aptikti prognoziniai ištekliai - tai ribotuose plotuose aptikta naudingoji iškasena, kurios kiekis ir kokybė yra nustatyti pagal paieškinius požymius (geologinius ir negeologinius) ir bent vieno tiesioginio ir (arba) distancinio geologinio tyrimo duomenis.

Spėjami prognoziniai ištekliai - tai potencialiai galėjęs susidaryti tam tikro geologinio pramoninio tipo naudingosios iškasenos kiekis. Jų buvimas grindžiamas paleogeografiniu, stratigrafiniu, facijiniu-litologiniu, tektoniniu, petrografiniu, geomorfologiniu ir kitais kriterijais, o kiekis ir kokybė - tikėtinais parametrais, gautais analogijos su detaliau ištirtais tokios pačios geologinės sandaros plotais, kuriuose jau yra pramoninių išteklių, būdu.

Parengtiniai išžvalgytų, o ypač prognozinių naudingųjų iškasenų išteklių kiekio ir kokybės patikimumas yra mažesnis, o jų slūgsojimo ir kasybos sąlygos dažnai sudėtingesnės, nes pirmiausiai detaliau buvo tiriama geresnės kokybės bei palankesnėse kasybos sąlygose esantys ištekliai. Realų naudingųjų iškasenų išteklių potencialą sudaro detaliai ir parengtiniai išžvalgyti ištekliai, o prognoziniai - tai rezervas ateičiai.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą naudoti (eksploatuoti) galima tik detaliai išžvalgytus ir Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka aprobuotus išteklius. Parengtiniai išžvalgyti ir prognoziniai ištekliai prieš naudojimą turi būti išžvalgyti detaliai.

Nors Lietuvos naudingųjų iškasenų telkiniai dažnai turi skirtingą geologinę sandarą ir aptinkami įvairiose gamtinėse sąlygose, jų kasybos poveikis aplinkai, kaip rodo praktika, nekelia grėsmės geosistemų stabilumui, istoriniu požiūriu yra trumpalaikis ir gali būti kompensuojamas rekultivacija. Daugelio turimų naudingųjų iškasenų stygiaus nejusime dar ne vieną dešimtmetį, tačiau labai svarbu ne tik juos taupiai naudoti, kad liktų ir ateinančioms kartoms, bet ir skatinti, kad dabartinei visuomenei mūsų žemės gelmių turtai duotų kuo daugiau naudos - statinių, pajamų, darbo vietų ir kitokiu pavidalu.

Lietuvos geologijos tarnyba tvarko Žemės gelmių registrą, disponuoja visa informacija apie naudingųjų iškasenų išteklius ir įstatymų nustatyta tvarka ją teikia visiems pageidaujantiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Be to, apibendrina duomenis apie naudingąsias iškasenas, sudaro valstybinius naudingųjų iškasenų žemėlapius M 1:200 000 ir M 1:50 000, atlieka naudingųjų iškasenų naudojimo analizę.

Žemiau pateikti suvestiniai duomenys apie Lietuvos naudingąsias iškasenas, gavybą ir išteklių kiekį pagal jų geologinį ištirtumą.

 


LIETUVOS RESPUBLIKOS NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ
IŠTEKLIŲ GAVYBA 2011 METAIS

Eil. nr.

Naudingosios iškasenos rūšis

Mato vnt.

Išgautas išteklių kiekis 2010 m.

 

Išgautas išteklių kiekis 2011 m.

Nemetalinės naudingosios iškasenos

1

Anhidritas

tūkst. m3

-

-

2

Dolomitas

tūkst. m3

1150

1447

3

Klintys

tūkst. m3

454

572

4

Kreidos mergelis

tūkst. m3

-

-

5

Molis: devono

tūkst. m3

4

3

           triaso

tūkst. m3

139

157

           kitas

tūkst. m3

60

90

 6

Opoka 

tūkst. m3

-

-

7

Sapropelis

tūkst. m

-

-

8

Smėlis moliui liesinti

tūkst. m3

7

7

9

Smėlis stiklui gaminti

tūkst. m3

35

40

10

Smėlis silikatiniams dirbiniams

 tūkst. m3

102

267 

11

Kitas smėlis

tūkst. m3

1251

1366

12

Žvyras

tūkst. m3

6100

6585

13

Durpės: mažaskaidės

tūkst. m3

917

1247

              kitos

tūkst. m3

757

890

14 Gintaras

kilogramai

-

-

15 Nafta tūkst. t
111,5 107,7
Vanduo:
1 Gėlas požeminis vanduo tūkst. m3 139 795 000 148 555 000
2 Mineralinis požeminis vanduo tūkst. m3 13 500 137 600

 

www.lgt.lt

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6
Geologinių darbų įmonė Vilniaus apskrityje. Karjerų projektavimas. Kietųjų naudingųjų iškasenų paieška ir žvalgyba: žvyro, smėlio,dolomito, klinčių, molio. Inžineriniai, geologiniai tyrimai.
Kaukų g. 37, Vilnius
Mobilus: +370-686-19335, El. paštas: gelmiu.tyrimai@gmail.com
Smėlio ir žvyro karjeras, Kurklių karjeras Anykščių raj. Skalda, žvyras, smėlis - gamyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba. Smėlio gamyba keliams, skiediniams, gerbūvio elementams. Karjeras.Žvirgždo skalda, žvirgždas, smėlis, žvirgždo skalda
Kurklių km. Kurklių seniūnija, Anykščių r.
Telefonas: +370-381-49419, +370-381-49249 , Mobilus: +370-616-05689, El. paštas: info@karjeras.lt
Kantvainių smėlio žvyro karjeras Klaipėdos rajone
Taikos pr. 4A-43, Klaipėda
Telefonas: +370-46-341915, Mobilus: +370-621-73604, El. paštas: prekyba@orgstatyba.lt
1 2 3 4 5 6
Kompanijų produktai
Smėlis, žvyras, žvirgždas, žvyro skalda

Smėlio karjeras, žvyro karjeras. Smėlio žvirgždo mišinys,...

Gruntas (smėlingas)
Smėlis, žvyras, žvirgždas ir jų mišiniai

Betono užpildas, mineralinės medžiagos, akmenys, akmens s...

Žvirgždas Vilniuje

parduodame žvirgždą ( frakcija 4-16), atvežame

Smėlis mūrijimui Vilniuje

parduodame ir atvežame smėlį, žvyrą bei kitas karjerų išk...

Žvyras Vilniuje

Atvežame žvyrą, smėlį bei kitus birius produktus itin pal...

Birių krovinių pervežimas: smėlio, žvyro, juodžemio, skaldos

Smėlio, žvyro, juodžemio, skaldos pervežimai, statybinio ...

Žvirgždo skalda, žvirgždas, smėlis
Žvirgždo skalda, žvirgždas, smėlis

Prekyba skalda, žvirgždo skaldos

Plautas sijotas žvirgždas
Plautas sijotas žvirgždas

Prekyba sijotu žvirgždu Alytuje

Plautas sijotas smėlis
Plautas sijotas smėlis

Plauto sijoto smėlio gamyba ir prekyba Alytaus rajone