Lietuvos žemės gelmių vertybės – skaičiais ir faktais

2012-09-28 09:04   Peržiūros : 1068   Spausdinti


Žemės gelmėse slypi naudingosios iškasenos, požeminis gėlas ir mineralinis vanduo. Be šių plačiai žinomų naudingųjų reiškinių yra ir kitų savybių svarbių kasdieniam gyvenimui. Tai - geologinės aplinkos kokybė (švara ar užterštumas), nepalankūs procesai,  ekologinis saugumas.

Dažnai girdime, kad Lietuva neturi naftos ir mineralinių išteklių, todėl ir yra neturtinga. Tačiau, tai ne bėda, o netgi tam tikra Lietuvos geologinė privilegija. Lietuvos žemės gelmės slypi tai kas yra svarbiausia. Be to, nesant rūdų kasybos ir metalurgijos pramonės, Lietuvos žemė yra neužteršta sunkiaisiais metalais o ir požeminis vanduo yra labai švarus...  

Žemės gelmių ištekliai - naudingosios iškasenos

Naudingosios iškasenos ir visų pirma statybinės medžiagos, yra ypatingai svarbios ekonominės plėtros požiūriu. Šiuo metu Lietuvoje įvairiu lygiu yra ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių 9 rūšys (klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, kreidos mergelis, durpės, sapropelis ir nafta) eksploatuojamos.

Daugiausia tai statybinių medžiagų pramonei ar kelių tiesimui skirtos naudingosios iškasenos, kurios pagal sunaudojamą kiekį ir ekonominę vertę yra vienos svarbiausių.

Atskirų rūšių naudingieji ištekliai šalies teritorijoje pasiskirstę nevienodai. Akmens druskos yra Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Vienintelis išžvalgytas anhidrito telkinys - Kauno rajone. Visi surasti dolomito telkiniai išsidėstę šiaurinėje šalies dalyje, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Durpių telkinių yra visoje šalies teritorijoje, o daugiausia - Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse. Geležies rūdos telkinys yra Varėnos rajone. Gėlavandenės klinties (klinties tufo, ežerų klinties, mergelio) išteklių daugiausia randama Alytaus ir Vilniaus apskrityse. Gipso išteklių yra Kauno rajone esančiame anhidrito telkinyje ir Pasvalio rajone. Glaukonitinio priesmėlio rasta Alytaus ir Vilniaus apskrityse. Visi ištirti klinties ištekliai yra šiaurinėje Lietuvos dalyje - Šiaulių apskrities teritorijoje. Kreidos mergelio išteklių turtingos Alytaus ir Marijampolės apskritys. Molio randama beveik visoje šalyje, išskyrus Klaipėdos apskritį. Daugiausia jo išteklių išžvalgyta Šiaulių, Marijampolės, Kauno ir Utenos apskrityse. Naftos išteklių turtingiausia yra Klaipėdos apskritis, nedaug jos rasta Marijampolės, Telšių ir Tauragės apskrityse. Vienintelis išžvalgytas opokos telkinys yra Tauragės apskrityje. Sapropelio aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje, o išžvalgyti yra Šiaulių, Alytaus, Tauragės ir Telšių apskričių ištekliai. Plačiausiai paplitęs žvyras ir smėlis, o daugiausia išžvalgytų jų išteklių yra Vilniaus, Kauno, Utenos, Alytaus, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. 

Vien tik detaliai išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens vertė 2012 metų pradžioje sudarė apie 64 mlrd. Lt. Tai būtų apie pusę viso nacionalinio Lietuvos Respublikos turto. Pažymėtina, kad naudingųjų iškasenų telkiniai užima tik 4,3 proc. Lietuvos teritorijos, todėl jų plotai jokiu būdu neturi būti užstatyti ar panaudoti kitoms reikmėms, kurios apribotų galimybę anksčiau ar vėliau naudingųjų iškasenų telkinius naudoti. Rekultivavus karjerus,jie apsodinami mišku ar paverčiami vandens telkiniais, praturtinančiais kraštovaizdį, taigi žemė nedingsta.  

Išsivysčiusiose šalyse kiekvienam gyventojui kasmet tenka apie 20 t iškasamų įvairių rūšių naudingųjų iškasenų. Lietuvoje prieš du dešimtmečius šis kiekis siekė 10-12 t, o pastaruoju metu - apie 4 t vietinių naudingųjų iškasenų.

Lietuvos išžvalgyti žemės gelmių ištekliai
2012 metų pradžioje

 

Detaliai ir parengtiniai išžvalgyti ištekliai

Iš jų detaliai išžvalgyti ištekliai

Kiekis

Kiekis

Kiekis

Sąlyginė vieneto kaina,
mln. Lt

Sąlyginė vertė,
mln. Lt

Kiekis

Sąlyginė vieneto kaina,
mln. Lt

Sąlyginė vertė,
mln. Lt

2010

2011

2010

2011

1. Nafta, mln. t

3,8

3,7

2,423

1586

3842,9

2,34

2053

4804,02

2. Durpės, mln. kub. m.

3341,91

3337,79

1286,91

7,46

9600,3

1284,78

7,46

9584,46

3. Klintys, mln. kub. m.

557,16

554,10

194,26

34,5

6702,0

193,65

34,5

6680,93

4. Dolomitas, mln. kub. m

249,59

253,09

109,09

13

1418,2

112,54

13

1463,02

5. Opoka, mln. kub. m.

19,39

19,39

19,39

19

370,7

19,39

19

370,7

6. Anhidritas, mln. kub. m.

80,69

80,69

80,69

30,4

2453,0

80,69

30,4

2453,0

7. Kreidos mergelis, mln. kub. m.

9,41

9,41

7,22

22

157,1

8,06

22

177,32

8. Molis, mln. kub. m

236,3

235,70

145,61

 

1400,5

145,0

 

1414,8

8.1. Molis devono

1,41

1,41

1,41

20

28,4

1,4

20

28,0

8.2. Molis triaso

59,59

59,59

43,7

13

568,1

47,6

13

618,8

8.3. Kitas molis

176,32

174,70

100,5

8

804,0

96,0

8

768,0

9. Žvyras, mln. kub. m

1312,2

1332,0

618,7

6

3712,2

642,56

6

3855,36

10. Smėlis, mln. kub. m

521,0

526,38

239,1

 

1463,9

245,94

 

1496,6

10.1. Smėlis moliui liesinti

40,0

40,59

15,8

7

110,6

15,7

7

109,9

10.2. Smėlis stiklui gaminti

4,08

4,04

4,08

40

163,2

4,04

40

161,6

10.3. Smėlis silikatiniams dirbiniams

197,1

257,89

94,1

6

564,6

94,1

6

564,6

10.4. Kitas smėlis

279,8

223,86

125,1

5

625,5

132,1

5

660,5

11. Požeminis vanduo, mln. kub. m per parą3

1,91

1,91

1,91

 

30828,5

1,91

 

30828,5

     11.1. gėlas vanduo, mln. kub. m per parą

1,90

1,90

1,90

1,2

20805,0

1,90

1,2

20805,0

     11.2. mineralinis vanduo, mln. kub. m per parą

0,01

0,01

0,01

108

10023,5

0,01

108

10023,5

12. Sapropelis, mln. kub. m

20,51

20,55

4,61

17

78,4

4,61

17

78,4

13. Gipsas, mln. kub. m.

27,99

17,82

16,82

25

420,5

16,82

25

420,5

14. Gėlavandenė klintis, mln. kub. m

1,6

1,6

0,6

18

10,8

0,6

18

10,8

15. Gintaras, t

112,0

112,0

-

-

-

-

-

-

16. Glaukonitinis priesmėlis, mln. kub. m

7,4

7,4

-

-

-

-

-

-

17. Akmens druska, mln. kub. m.

258,29

258,29

-

-

-

-

-

-

18. Geležies rūda, Fe>20% ,mln. kub.m.

61,69

61,69

-

-

-

-

-

-

18.1. Fe>40%,  mln. kub. m.

34,57

34,57

-

-

-

-

-

-

Žemės gelmių ištekliai, iš viso

X

 

X

X

59972,6

 

X

 

X

63610,28

                   

Vertinė išraiška pateikiama tik detaliai išžvalgytoms naudingosioms iškasenoms
Kietųjų naudingųjų iškasenų vertė apskaičiuota mokesčio už valstybinius gamtos išteklius skaičiavimo principu. Skaičiavime priimama, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymu (2006-05-25 Nr. X-616) nustatytas mokesčio už žemės gelmių išteklius tarifas sudaro vidutiniškai 5% vieneto vertės.
Naftos vieneto vidutinė kaina atitinka 2011 m. IV ketv. kainos lygį.
Požeminio vandens ištekliai įvertinti 25 metams. Skaičiavimą atliko  Vytautas Januška, Lietuvos geologijos tarnyba

Naudingųjų iškasenų, ypač smėlio ir žvyro, gavyba ypač sparčiai augo nuo 2001 metų iki 2008. Jei būtų išlikę šio laikotarpio statybos pramonės ir infrastruktūros darbų augimo tempai, tai išžvalgytų smėlio bei žvyro išteklių greitai būtų pradėję stigti. Todėl reikėtų naujų smėlio ir žvyro telkinių, tačiau jų suradimą ir gavybą labai komplikuoja aiškėjanti laisvos žemės kasybai stoka.

Žemės gelmių išteklių gavyba 2010-2011 m. (2012-03-10 duomenimis)

Eil. Nr.

Naudingosios iškasenos

rūšis

Mato

vnt.

Išgautas išteklių kiekis 2010m.

Išgautas išteklių kiekis 2011m.

 

 

Nemetalinės naudingosios iškasenos:

1.

Anhidritas

tūkst. m3

-

-

 

 

2.

Dolomitas

tūkst. m3

1150

1447

 

 

3.

Klintys

tūkst. m3

454

572

 

 

4.

Kreidos mergelis

tūkst. m3

-

-

 

 

5.

Molis: devono

tūkst. m3

4

3

 

 

triaso

tūkst. m3

139

157

 

 

kitas

tūkst. m3

60

90

 

 

6.

Opoka

tūkst. m3

-

-

 

 

7.

Sapropelis

tūkst. m3

-

-

 

 

8.

Smėlis moliui liesinti

tūkst. m3

7

6

 

 

9.

Smėlis stiklui gaminti

tūkst. m3

35

40

 

 

10.

Smėlis silikatiniams dirbiniams

tūkst. m3

102

276

 

 

11.

Kitas smėlis

tūkst. m3

1251

1255

 

 

12.

žvyras

 

6100

6590

 

 

13.

Durpės: mažaskaidės

tūkst. m3

917

1247

 

 

              kitos

tūkst. m3

757

890

 

 

14.

Gintaras

kilogramai

-

-

 

 

15.

Nafta

tūkst. t

111,5

107,7

 

 

Vanduo:

1.

Gėlas požeminis vanduo

tūkst. m3

139 795 000

148 555 000

 

 

2.

Mineralinis požeminis vanduo

tūkst. m3

130 500

137 600

 

 

2011 m. duomenys rodo, kad šalyje vėl didėja naudingųjų išteklių gavyba. Daugiausia išgaunama žvyro, dolomito, durpių, klinčių. 2011 metais  išgauta 6590 tūkst. kubinių metrų žvyro - 400 tūkst. kub. m daugiau negu 2010 m., 1447 tūkst. kub. m dolomito (297 tūkst. kub. m daugiau), 1247 tūkst. kub. m mažaskaidžių durpių (330 tūkst. kub. m daugiau), 890 tūkst. kub. m kitų durpių (133 tūkst. kub. m daugiau), 572 tūkst. kub. m klinčių (118 tūkst. kub. m daugiau).

Leidimai naudoti naudinguosius išteklius 2012  m. pradžioje buvo išduoti 279 šalies įmonėms. Penkios įmonės turi leidimus naudoti ir žvalgyti naftos telkinius. 

Klinties karjeras 
Klinties kasyba Karpėnų karjere Akmenės raj. Naudotojas AB „Kalcitas"

Dolomito karjeras 
Sprogdinimas Petrašiūnų dolomito karjere. Naudotojas AB „Dolomitas" 

Požeminis vanduo - Lietuvos privilegija

Lietuvos žemės gelmės yra sukaupusios didelius geros kokybės požeminio vandens išteklius. Lietuva - vienintelė Europos šalis, kur centralizuotai vandentiekai naudojamas tik požeminis vanduo. Požeminis vandens kokybė beveik visuomet yra geresnė nei bet kokio paviršinio vandens. Taip yra todėl, kad požeminis vanduo yra žymiai geriau apsaugotas nuo mikrobiologinės ir cheminės taršos. Net ir tuomet, kada dėl požeminio vandens kokybės jis nėra visai tinkamas naudoti kaip geriamas, jį paruošti gėrimui yra žymiai paprasčiau ir ekonomiškiau. 

 

Lietuvos požeminio vandens išžvalgyti ištekliai: 2,2 mln. m3/d, o sunaudojama pastaraisiais metais tik 350-390 tūkst. m3/d . 2011 m - 407 tūkst. m3/d. Grafiką sudarė A.Šimkovič (LGT) 

Lietuvoje išžvalgyti ištekliai siekia 2,2 mln. m3/d t.y. tokį kiekį požeminio vandens galima siurbti per parą ir šis kiekis natūraliai žemės gelmėse pastoviai atsistatys. Net 1989 metais, kai požeminio vandens suvartojimas buvo pasiekęs aukščiausią lygį, Lietuvos didžiuosiuose miestuose buvo naudojama 50-75 proc. išžvalgytų išteklių (vos ne iki 1 mln. m³/d). Požeminio vandens išteklių užteks ir ateityje. Bendras prognozuojamas paros geriamo vandens poreikis 2025 metais sudarys 564 997 m3/d ir tai bus tik 26 proc. dabartinių išžvalgytų išteklių.

Dideli požeminio vandens ištekliai sudaro labai palankias prielaidas ekonomikos plėtrai, investicijoms.

Požeminio vandens kokybė yra gera, tačiau vanduo gali būti natūraliai prisotintas kai kurių druskų ar mikroelementų, kurių koncentracijos viršija geriamajam vandeniui nustatytas vertes. Tokio vandens prietaka (vadinamosios intruzijos) susidaro kai kurių vandenviečių intensyvios eksploatacijos metu. Dėl mineralizuoto vandens prietakos padidėja gėlo vandens mineralizacija, kietumas, išauga natrio chlorido arba / ir sulfatų koncentracija, vandenyje gali formuotis kiti nepageidaujami junginiai (sieros vandenilis). Pažymėtina fluoridų anomalija Šiaurės Vakarų Lietuvoje (Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Plungės, Telšių ir Kelmės raj.).

Gruntinis vanduo dažniausiai yra teršiamas azoto junginiais - amoniu (NH4), nitritais (NO2) ir nitratais (NO3).

Didesni nitratų kiekiai gruntiniame vandenyje siejami su išsklaidyta ir sutelktąja (koncentruota) tarša. Išsklaidytos taršos sąlygomis besiformuojančiame gruntiniame vandenyje, apie 30 proc. stebėtų gręžinių nitratų koncentracija yra didesnė už gamtinio fono ribines reikšmes ir dažnai kelis kartus viršija foninę (~6 mg/l) reikšmę.

Turimi duomenys įpareigoja rūpintis požeminio vandens kokybe, diegti taršos prevencijos priemones.

2011 metais mineralinis vanduo buvo išgaunamas 16 vandens telkinių. Viso Žemės gelmių registre yra  29 mineralinio vandens telkiniai. 

Ar tvirta Lietuvos žemė?

Lietuvoje žemės gelmės ir paviršius pasižymi dideliu stabilumu, lyginant su tektoniškai aktyviais regionais. Pasaulio banko vertinimu pagal galimus ekonominius nuostolius dėl gamtinių nelaimių Lietuva tarp Europos ir Centrinės Azijos šalių užima žemiausią vietą. Tai reiškia, kad galimi potencialūs ekonominiai nuostoliai dėl gamtinių nelaimių yra mažiausi, tačiau būtina pažymėti, kad tai buvo įvertinta prieš 2004 metų žemės drebėjimą Kaliningrado srityje.

2004 metais rugsėjo 21 d. žemės drebėjimas Kaliningrado srityje buvo netikėtai didelės galios - 4,4-5,0 magnitudžių stiprumo. Pagal makroseisminės analizės duomenis stipriausias žemės drebėjimas sukėlė 6 balų intensyvumo žemės paviršiaus virpesius seisminių įvykių epicentruose Kaliningrade. Drebėjimų sukelti virpesiai buvo juntami ir didelėje Lietuvos teritorijos dalyje. Klaipėdoje grunto virpesių intensyvumas siekė 4-5 balus, Kaune ir Vilniuje apie 3 balus. Žemės drebėjimo sukelti ekonominiai nuostoliai vien tik Kaliningrado mieste buvo įvertinti apie 10 mln. skaičiuojant litais

Kaip parodė žemės drebėjimai Kaliningrado srityje, Lietuvos ir kaimyninių kraštų žemės gelmių tektoninės ir seisminės sąlygos ištirtos nepakankamai. Todėl reikia toliau vykdyti ir plėsti seisminius stebėjimus. Pažymėtina, kad panašių lūžių, kaip Šiaurės Priegliaus lūžis, kuris sukėlė Kalinigrado žemės drebėjimą, esama ir Lietuvos teritorijoje - tai visų pirma Telšių lūžis (zona), kuris kerta Lietuvą nuo Baltijos jūros pakrantės (kiek piečiau Palangos) iki Pasvalio ir užsibaigia Latvijos teritorijoje.

Be galimų seisminių virpesių Lietuvoje vyksta ir kiti geologiniai procesai: karstas, šlaitų deformacijos ir nuošliaužos, sufoziniai proveržiai. Pastarasis reiškinys per pastaruosius metus vis dažniau pasireiškia (pvz. Aukštadvaryje).

Geologinių procesų prognozei, valdymui ir prevencijai yra kaupiami stebėjimų duomenys, rengiami rizikos žemėlapiai.

 Ar švari Lietuvos žemė?

Geologinė aplinka gali būti užteršta ar teršiama. Lietuvos geologijos tarnyba nuo 1999 metų kaupia potencialių taršos židinių duomenų bazę ir joje dabar yra apie 12 000 objektų . Tai taršos sankaupų vietos, taršios pramonės objektai, naftos produktų sandėliavimo ar išpylimų vietos, pesticidų sandėliai, gyvulių, kritusių nuo juodligės palaidojimo vietos ir kt. Daugelis šių židinių - tai praeityje užterštos vietos (istorinės taršos), kurios dabar naudojamos visai kitiems tikslams. Kiti židiniai - tai dabartiniu metu veikiantys pramonės objektai, kuriuose galimas poveikis aplinkai stebimas ir kontroliuojamas. 

Didžiausia tarša būdinga objektams, paveldėjusiems „istorinę" taršą, kuriuose yra į požemį patekusių naftos produktų židiniai. Ypač užteršti yra geležinkelio objektai, naftos produktų saugyklos, buvę Rusijos kariškių objektai ir kt.

Duomenų bazėje sukaupta informacija apie taršos židinius - tai pagrindas aplinkos tvarkymui ir taršos prevencijai. Didžiausi taršos židiniai yra tiriami ir tvarkomi, todėl aplinkos tarša yra šalinama ir aplinkos kokybė gerėja.

Reikia pripažinti, kad Lietuvoje, laimei, neturime tokių pramonės taršos pasekmių, kaip kad Japonijoje. Neturime ir natūralių gamtinių toksinių cheminių anomalijų (pvz. arseno

Geologai tiria ir dirvožemių geocheminė sudėtį, ypač jų užterštumą sunkiaisiais metalais. Miestų geocheminio kartografavimo duomenys daugelyje vietų rodo didelę geocheminę taršą. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto suminės taršos žemėlapyje matyti, kad pavojingai užterštas yra Naujamiesčio ir Senamiesčio dirvožemis, o buvusių ir veikiančių įmonių teritorijos užterštos itin pavojingai. 1989-1992 metais detaliai buvo ištirtas Šiaulių miesto ir tuometinių jo gamyklų dirvožemis bei miestą drenuojančios Kulpės upės ir Talšos ežero dugno nuosėdos. Rastos teršiančių sunkiųjų metalų anomalijos, atspindinčios tuometės gamybos pobūdį (specifinis Šiaulių miesto teršalas buvo ir tebėra chromas) ir leidžiančios nustatyti gamyklų poveikio zonas. 

Nors kai kurie Lietuvos miestų rajonai, ypač buvę pramoniniai yra stipriai užteršti sunkiaisiais metalais, tačiau kaip rodo Lietuvos ir Europos geocheminių atlasų duomenys, Lietuvos tiek viršutinis dirvožemio sluoksnis, tiek ir podirvis, lyginant su Vakarų Europos šalimis, yra charakterizuojamas nuo trijų iki šešių kartų mažesniais sunkiųjų metalų kiekiais. Todėl Lietuva pagal sunkiųjų metalų kiekius dirvožemyje yra priskirtina prie švariausių Europos šalių, kurioms priklauso Baltijos ir Skandinavijos valstybės. Taigi, šis faktas turėtų kuo plačiau būti panaudotas Lietuvos ekologiniam įvaizdžiui formuoti, plėtoti ekologinę žemdirbystę ir didinti turizmo patrauklumą. Tuo tarpu informacija apie Lietuvos geocheminę švarą yra nepakankamai skleidžiama ir naudojama.

 
Europos geocheminis atlasas parodo Lietuvos ir gretimų kraštų išskirtinumą  

Lietuvos žemės gelmės talpina gausius požeminio vandens, statybinių medžiagų išteklius reikalingus kasdienei žmogaus veiklai. Ekogeologiniu  požiūriu Lietuva yra palyginti labai švari ir saugi.  

Žemės gelmėse daugumos slypinčių pavojų ir jų žalingų pasekmių galima išvengti tik sistemingai stebint ir tiriant žemės gelmes, laiku ir tinkamai panaudojant duomenis visuomenės reikmėms. 

Dr. Jonas Satkūnas
Lietuvos geologijos tarnyba 

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6
Geologinių darbų įmonė Vilniaus apskrityje. Karjerų projektavimas. Kietųjų naudingųjų iškasenų paieška ir žvalgyba: žvyro, smėlio,dolomito, klinčių, molio. Inžineriniai, geologiniai tyrimai.
Kaukų g. 37, Vilnius
Mobilus: +370-686-19335, El. paštas: gelmiu.tyrimai@gmail.com
Smėlio ir žvyro karjeras, Kurklių karjeras Anykščių raj. Skalda, žvyras, smėlis - gamyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba. Smėlio gamyba keliams, skiediniams, gerbūvio elementams. Karjeras.Žvirgždo skalda, žvirgždas, smėlis, žvirgždo skalda
Kurklių km. Kurklių seniūnija, Anykščių r.
Telefonas: +370-381-49419, +370-381-49249 , Mobilus: +370-616-05689, El. paštas: info@karjeras.lt
Kantvainių smėlio žvyro karjeras Klaipėdos rajone
Taikos pr. 4A-43, Klaipėda
Telefonas: +370-46-341915, Mobilus: +370-621-73604, El. paštas: prekyba@orgstatyba.lt
1 2 3 4 5 6
Kompanijų produktai
Smėlis, žvyras, žvirgždas, žvyro skalda

Smėlio karjeras, žvyro karjeras. Smėlio žvirgždo mišinys,...

Gruntas (smėlingas)
Smėlis, žvyras, žvirgždas ir jų mišiniai

Betono užpildas, mineralinės medžiagos, akmenys, akmens s...

Žvirgždas Vilniuje

parduodame žvirgždą ( frakcija 4-16), atvežame

Smėlis mūrijimui Vilniuje

parduodame ir atvežame smėlį, žvyrą bei kitas karjerų išk...

Žvyras Vilniuje

Atvežame žvyrą, smėlį bei kitus birius produktus itin pal...

Birių krovinių pervežimas: smėlio, žvyro, juodžemio, skaldos

Smėlio, žvyro, juodžemio, skaldos pervežimai, statybinio ...

Žvirgždo skalda, žvirgždas, smėlis
Žvirgždo skalda, žvirgždas, smėlis

Prekyba skalda, žvirgždo skaldos

Plautas sijotas žvirgždas
Plautas sijotas žvirgždas

Prekyba sijotu žvirgždu Alytuje

Plautas sijotas smėlis
Plautas sijotas smėlis

Plauto sijoto smėlio gamyba ir prekyba Alytaus rajone