Mėtos ir mėtų auginimas

• 
• 
• 
• 
• 

Mėta - taip populiariai visos rūšies pavadinimu vadinama pipirmėtė (Mentha piperita L.), yra vienas iš labiausiai vertinamų prieskoninių ir vaistinių augalų, šiems tikslams naudojama jau keletą tūkstančių metų. Kai kuriuose regionuose šis augalas vadinamas pipirine mėta, šaltmėte, mėtra, šalmete, šalmetre.

Labiausiai vertinamas mėtų lapuose esantis mentolis. Mėtos gali būti labai gera pramoninės žemdirbystės kultūra, nes nereiklios augimo sąlygoms, atsparios ligoms, gana ilgai gali augti vienoje vietoje, mėtų lapų poreikis maisto pramonėje vis didėja. Iš 1 ha galima gauti 2 - 2,5 t sausų lapų.

Augalai užauga iki 1 metro, šaknys horizontalios, auga 6-10 centimetrų gylyje, apaugusiomis mažomis kuokštinėmis šaknelėmis. Daugiausia eterinių aliejų yra žieduose -  4-6 %, lapuose - 2-3  %, stiebuose - iki 0.3 %. Pagrindinę eterinio aliejaus dalį sudaro mentolas 30-50 %, mentono yra apie 15-35 %. Daug antioksidantinių sąvybių turinčių fenolinių junginių -  apie 7 %. Šie junginiai  turi priešuždegiminių ir antivirusinių sąvybių.

Pipirinės mėtos labai greitai išplinta.

Mėtų sodinimas

Mėtos nėra reiklios augimo ir aplinkoms sąlygoms. Joms geriausiai tinka neutralios arba silpnai šarminės priesmėlio ir priemolio humusingos, drėgnesnės, tačiau neužpelkėjusios dirvos. Dirva turi būti be daugiamečių augalų šaknų, gerai išpurenta. Parenkama saulėta vieta.
Mėtos puikiai augs po žieminių javų, kaupiamųjų kultūrų, ypač jei jie tręšti mėšlu. Rudenį verta įterpti fosforo ir kalio trašų mėtoms po 80 kg/ha (8 g/kv.m). Pavasarį žemė kultivuojama, išrenkamos likusios šaknys.

Sodinama gegužės pirmoje pusėje. Geriausia mėtas įveisti iš 8 -10 centimetrų ilgio šakninių atžalų. Taip didesnė tikimybė išlaikyti veislines mėtų sąvybes. Atstumai tarp eilių - 60 centimetrų, tarp augalų - 25-28 centimetrai. Hektarui reikės 60-70 tūkstančių daigų.

Mėtų užveisimas sodinant daigus.

Mėtų sėklos labai smulkios, todėl tik įspaudžiamos į žemę, jų neužpilant. Sėklos daigios 2- 3 metus, sudygsta per 15- 20 dienų.
Daigams prigijus patręšiama 80 kg/ha (8 g/kv.m) azoto trąšomis mėtoms. Mėtos 2 - 3 kartus per metus ravimos ir purenami tarpueiliai. Nuėmus derlių purenami tarpueiliai ir patręšiama mineralinėmis trąšomis mėtoms.
Antraisiais metais vėl tręšiama tokiomis pat mineralinių trąšų normomis. Antraisiais ir trečiaisiais metais iš tarpueilių šalinamos mėtų atžalos.

Mėtų paruošimas

Mėtos žydi liepos - rugsėjo mėnesį, tai geriausias laikas joms pjauti. Pirmiaisiais metais pjaunama kai sužydi apie 30 procentų augalų. Antraisiais metais pjaunama žydėjimo pradžioje ir antrą  kartą mėtos pjaunamos prieš rudens šalnas.
Pirmaisiais metais derlius būna mažesnis, pats geriausias gaunamas antraisiais metais. Trečiaisiais metais derlius ima mažėti.
Mėtos džiovinamos gerai vėdinamoje, tamsioje patalpoje paskleistos nestoru sluoksniu. Džiovinimo temperatūra - iki 40 laipsnių. Lapai ir stiebai džiūsta 12-15 dienų.

Mėtų vaistinės savybės

Mėtų arbata vartojama nuo kosulio, dusulio, virškinimo sistemos veiklai sureguliuoti. Mentolio tirpalai naudojami kraujagyslėms išplėsti ir kraujo spaudimui mažinti.

Nuo peršalimo ir infekcinių ligų padės inhaliacija su mėtų eteriais. Į verdantį puodą vandens įberkite 4-5 valgomuosius šaukštus džiovintų mėtų lapų ir kvėpuokite kylančiais garais. Ataušusia arbata vėliau galima skalauti burną.

Nuo pilvo pūtimo, dujų kauopimosi, raugėjimo padės puodelis mėtų antpilo po valgio. 1 šaukštelis sausų lapų užplikomas stikline vandens, palaikoma 10- 15 minučių, nukošiama. Šis nuoviras taip pat padės sutrikus virškinimuis ir pagerins tulžies išsiskyrimą.

Eterinio  aliejaus ir aliejaus mišiniu tepamos pažeistos odos vietos - vabzdžių įkandimai.

Mėtų didesniais nei kulinariniai kiekiai neturėtų vartoti nėščiosios.

Mėtų naudojimas kulinarijoje

Kulinarijoje mėtos naudojamos labai plačiai, be jų sunkiai įsivaizduojami lengvi viduržemio jūros patiekalai. Jos dera su sūriu, salotose, su mėsa ir daržovėmis.

Mėtos plačiai naudojamos ir alkoholinių gėrimų, ledų, saldainių gamyboje.

Mėtų veislės

Mėtų yra daug įvaisių veislių. Geriausiai žinoma ir dažniausiai vaistinėms reikmėms naudojama aštrų kvapą turinti pipirmėtė.  Taip pat aštrų kvapą, tamsiai žalius su violetiniu atspalviu lapus turi vandeninės mėtos  Mentha aquatica) ir šaltmėtės (Mentha spicata) hibridas. Arbatoms labiau tinka švelnesnė obuolinė mėta (Mentha suaveolens).

Obuolinės mėtos švelnesnio skonio.