6 MW galios biokuro katilinė Prancūzijoje
Naujos biokuro katilinės apžvalga Prancūzijoje daugiau
Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra Olandijoje ir Flandrijoje: konkurencija tarp žaliosios šilumos, elektros ir biodujų
2013-04-09 11:12 Peržiūros : 52 SpausdintiOlandijos ir Flandrijos energetikos sektoriuje (ypač šildymo) matomas sujudimas. Populiariausiu buvusiam individualiam dujiniam šildymui baltą pirštinę meta centralizuotas šildymas, iki šiol užėmęs vos 3 % rinkos. Permainas lėmė palengva senkantis Groningen dujų telkinys, susirūpinimas klimato kaita, būtinybė sparčiai didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir pasikeitusi žaliosios energetikos rėmimo tvarka, kurioje dėl paramos konkuruoja "žalioji megavatvalandė" energijos, nepriklausomai nuo to, ar tai šiluma, elektra ar biodujos.
Iki 2008-ųjų Olandijoje ir Flandrijoje (Belgijos dalis) nebuvo organizacijos, kuri užsiimtų centralizuoto šilumos (ir vėsinimo) tiekimo populiarinimu - tiek tarp gyventojų, tiek valstybiniu lygiu. Tai nereiškia, kad šiose šalyse išvis neegzistavo centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos. Tačiau šia šildymo technologija naudotasi retai - CŠT rinkos dalis Olandijoje siekė vos 3 %, Flandrijoje dar mažiau. Dominuojančią poziciją rinkoje ilgus metus, nuo pat Groningen dujų telkinio suradimo, užėmė individualus šildymas gamtinėmis dujomis, o centralizuotos sistemos buvo laikomos pasenusia ir nemadinga technologija, nors dujų atsargos telkinyje nepaliaujamai seko.
Situacija pradėjo keistis, kai 2008 metais trisdešimt kompanijų sukūrė Warmtenetwerk asociaciją, kuri ėmėsi centralizuoto šilumos tiekimo klausimų. 2012 metais asociaciją jau sudarė 175 organizacijos, atstovaujančios skirtingus sektorius. Asociacijos valdybą sudaro 6 asmenys, atstovaujantys savivaldybes, centralizuoto šilumos tiekimo įmones, statybų bendroves, iš komunalinių atliekų energiją išgaunančias įmones, įrangos tiekėjus ir inžinerijos konsultantus. Asociacija, kurios pagrindinis tikslas - skleisti informaciją apie CŠT galimybes šiose šalyse, palengva išjudino ledus, požiūris į centralizuotą šilumos tiekimą pradėjo keistis.
20/20/20 problemos*
* Europos Sąjunga yra užsibrėžusi iki 2020 metų 20 proc. sumažinti energijos vartojimą, 20 proc. sumažinti CO2 emisijas ir 20 proc. energijos pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Olandų ir Belgų vyriausybės turi rimtų problemų su atsinaujinančios energetikos vystymu. Haga ir Briuselis Europai įsipareigojo iki 2020 metų naudoti atitinkamai 14 % ir 13 % energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių. Visgi šiuo metu šie rodikliai siekia vos 4 % Olandijoje ir 3 % Belgijoje. Abejose valstybėse koncentruotasi į žaliosios elektros gamybą, pamirštant, kad daugiausiai energijos sunaudojama būtent šildymo sektoriuje.
2010 metais nepriklausoma konsultacijų kompanija „CE Deft" Warmtenetwerk asociacijos užsakymu atliko tyrimą, kurio išvadose įvardijama galimybė iki dešimtmečio pabaigos penktadaliu sumažinti energijos sunaudojimą šildymo sektoriuje. Taip pat šilumos gamybai naudoti 20 proc. atsinaujinančiųjų išteklių. Tiesa, anot konsultantų, tokia transformacija reikalautų valstybės paramos.
Postūmis žaliajai energetikai įvyko 2012 metais, kai Olandijos Ekonomikos reikalų ir žemės ūkio ministerija pakoregavo prieš tai vykdytą žaliosios energetikos politiką - ministras Maxime Verhagen pažadėjo subsidijas žaliajai šilumai. Buvo sudarytos sąlygos konkuruoti skirtingoms atsinaujinančios energijos rūšims - žaliajai šilumai su žaliąja elektra bei biodujomis. Subsidijos skiriamos projektui su mažiausiais kaštais pagamintai energijos megavatvalandei (MWh). Pagal naująjį modelį iki tol remta žalioji elektros energija turi varžytis dėl subsidijų su žaliąja šiluma bei biodujomis. Pasirinkdama tokią schemą vyriausybė gali išlaikyti subsidijavimo biudžeto mastą, tuo pačiu mažiausiomis sąnaudomis didindama atsinaujinančios energijos kiekį bendrame energijos balanse.
Naujosios rėmimo schemos, pavadinimu SDE+, pirmasis konkursas įvyko 2013 pradžioje. Jame dominavo žalioji šiluma - 90 proc. paraiškų paramai gauti pateikta šilumos sektoriaus projektams - kogeneracijai ir šilumos katilams, naudojantiems biomasę ir komunalines atliekas, taip pat giliajai geotermijai.
Flandrijos regiono ekonomikos reikalų ministrė Freya Van den Bossche taip pat pristatė rėmimo schemą šilumai iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminti - ir čia buvo suprasta, kad žaliajai elektros energijai reikia daugiau paramos, nei kad šilumai iš atsinaujinančių išteklių gaminti.
Šilumos gamyba iš komunalinių atliekų ir gilioji geotermija
Tarp SDE+ paraiškų 31 projektas - gilioji geotermija. Ši technologija regione žengia pirmuosius žingsnius, dėl to maža patirties - keleto metų veikimo patirtį turi vos vienas šiltnamių kompleksas Bleiswijk miestelyje. Geotermiją naudoti pradeda šiltnamiai prie Hagos.
Pirmasis geotermijos projektas, skirtas būstams centralizuotai šildyti, yra Hagoje. Ši technologija populiari tarp gyventojų ir politikų, kadangi tokia šiluma yra atsinaujinanti, o geotermijos potencialas Olandijoje - didelis.
Priešingai nei Švedijoje ar Danijoje, kur energiją iš atliekų išgaunančių jėgainių efektyvumas siekia 80 procentų, Olandijoje ir Flandrijoje tokių jėgainių efektyvumas yra ženkliai mažesnis. Čia iki šiol dominavęs koncentravimasis tik į elektros energijos gamybą neleisdavo naudingai panaudoti susidarančios atliekinės šilumos. Subsidijavimo situacijai pasikeitus šios bendrovės siekia užsiimti dalį šildymo rinkos parduodamos šią šilumą - taip didėja jėgainių efektyvumas.
Pavyzdžiui, Amsterdame komunalinių atliekų tvarkymo bendrovė AEB, gaminanti elektros energiją ir šilumą, bendradarbiauja su Vattenfall NUON. Jų valdomi šilumos tinklai kasmet plečiasi, prisijungdami keletą tūkstančių naujų būstų ir biurų per metus. Amsterdamo miestas palaiko tokią plėtrą.
Atliekų tvarkymo kompanija HVC taip pat investuoja į CŠT tinklus Alkmaar ir Dordrecht miestuose. Šilumos tinklų plėtra reikalinga norint naudingai panaudoti atliekų deginimo procese pagaminamą šilumą.
Ambicingas projektas įgyvendinamas Roterdame. 2012 metų pradžioje 100 mln. eurų konkursą laimėjo Visser & Smit Hanab kompanija, kuri suprojektuos, nuties ir prižiūrės 26 kilometrų ilgio šilumos transportavimo trasą. Šia trasa šiluma, pagaminta komunalines atliekas deginančioje kogeneracinėje elektrinėje Rozenburg mieste, bus perduodama į Roterdamo centrą. Skaičiuojama, kad šis projektas leis sumažinti CO2 emisijas 70 - 80 tūkst. tonų kasmet.
Šiandieninė situacija centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje Olandijoje ir Flandrijoje, lyginant su 2008-aisiais, yra kur kas palankesnė. Pasikeitusi tvarka atsinaujinančios energijos naudojimui skatinti, kurioje greta kitų energijos rūšių skirtos subsidijos ir žaliąjai šilumai, suteikė didelį postūmį naujiems CŠT projektams vystyti. Visgi galutiniam rezultatui pamatyti prireiks laiko, o 2020-ieji gali tapti puikiu atskaitos tašku prisiimtiems įsipareigojimams ir pasiektiems rezultatams palyginti.
Straipsnis parašytas remiantis "Promotion of DH in the Netherlands and Flanders" publikacija
Autorius: Benediktas Raulušonis
Lietuvos energetikos konsultantų asociacija
Kategorijos: Energetika
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
