Šildymo sistemų autonomizavimas - efektyvus energijos taupymo sprendimas

2011-08-09 13:48   Peržiūros : 2579   Spausdinti


Dėl kylančių energetinių išteklių kainų ir mažėjant gamtinių išteklių būtina juos taupyti. Energija taupoma mažinant šildymui reikalingas išlaidas, tobulinant pastatų šiltinimą, kuriant efektyviau energiją panaudojančias sistemas ir diegiant atsinaujinančius energijos šaltinius. Daugiausia energijos Lietuvoje sunaudojama patalpoms šildyti. Pagerinus pastatų termoizoliacines savybes ir optimizavus įrangą būtų galima sutaupyti apie 25 proc. energijos.

Pastatų atnaujinimas

Pastaruoju metu eskaluojama pastatų atnaujinimo tema daugiausia susijusi su pastatų termoizoliacinių savybių gerinimu. Pagal Vyriausybės parengtą kompensavimo programą bus kompensuojamos tik šiltinimo medžiagos. Taip vienpusiškai suvokiant energijos taupymą gali kilti problemų, kurios taupymo efektą padarytų minimalų. Gerai apšiltinus pastatą padaugėja vėdinimo problemų, nes šiluma prarandama dėl suintensyvėjusios oro kaitos. Taigi reikėtų ieškoti sprendimų, kaip būtų galima grąžinti prarandamą šilumą. Be to, beveik neaptariamas atsijungimo nuo bendrų šildymo tinklų ir vietos centrinio šildymo sistemos įrengimo klausimas.

Beje, šiuolaikiniai šildymo katilai gali tilpti į šilumos apskaitos punktą, o įsirengus individualią katilinę nereikėtų mokėti daugybei tarpininkų, keliančių šildymo kainas. Taigi taupant energiją galima sutaupyti ir daug lėšų.

Energijos šaltiniai

Projektuojant ir individualių, ir didesnių objektų šildymo sistemas, reikėtų įvertinti ne tik tai, kokie energijos šaltiniai pigiausi dabar, bet ir tai, kaip gali kisti jų kainos, ir kokie energijos šaltiniai dominuos ateityje. Mokslininkų nuomone, ateityje daugiausia šilumos turėtų būti gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių biomasės pagrindu. Numatoma, kad Europoje 2020 metais iš tokių šaltinių bus pagaminama iki 25 proc. šilumos. Jau dabar apie 70 proc. atsinaujinančios energijos gaunama iš biomasės (medynų, augalų, atliekų). Šiuo būdu gali būti gaminamas skystasis, kietasis biokuras ir biodujos.

Vien tik Vokietijoje pagaminama apie 40 proc. Europos biodujų. Ten pastatyta apie 5 300 biodujų jėgainių, o vienam gyventojui pagaminama 40 kartų daugiau energijos nei Lietuvoje. Biodujos gali būti iš karto panaudojamos elektros ir šilumos energijai gaminti kogeneracinėse jėgainėse arba gali būti tiekiamos vamzdynais. Jos keičia ir gamtines dujas - kad būtų galima jas deginti, užtenka pakeisti katilų degiklį.

Saulės bei geoterminei energijai taip pat reiktų skirti daugiau dėmesio. Daugiabučius renovuojant ant stogo galima pastatyti saulės kolektorius ar fotoelementus, kurie kauptų energiją vandens šildymui ir apšvietimui.

Žemės sklypas - puiki vieta įrengti individualaus namo geoterminio šildymo sistemą.

Suvartojamos energijos kiekis

Norint apskaičiuoti pastato energijos taupymą, reikia įvertinti esamą ir būsimą situaciją. Sužinoti, ar sunaudojate per daug energijos, galima pasinaudojus „Viessmann" skaičiuokle. Tiesa, skaičiavimai nebus labai tikslūs, nes reikės nurodyti, kiek kW sunaudojama apšildyti 1 kv. m patalpų. Susirūpinti reikėtų, jei per metus 1 kv. m sunaudojate daugiau negu 150 kW. Įvertinę, kiek galite sutaupyti pasinaudoję energijos taupymo sprendimais, galite apskaičiuoti galimą finansinį efektą.

Pavyzdžiui, namas per metus šildymui sunaudoja 320 000 kWh, jo bendras plotas 2 200 kv. m, taigi 1 kv. m šildymui panaudota 144 kWh. 2011 m. už 1 kWh buvo mokama 0,23 lito, taigi bendrija sumokėjo 73 600 litų. Šiltam vandeniui paruošti sunaudota 36 000 kWh, sumokėta 11 520 Lt. Jei pavyktų sutaupyti 25 proc. energijos šildymui, tai sutaupyta suma sudarytų 18 400 Lt. Vienas 63 kv. m butas sutaupytų 521 Lt. Žinoma, niekas negali garantuoti, kad mažėjant energijos sunaudojimui nebus didinamos kainos. Juk karšto vandens padavimo sistemų aptarnavimas liks toks pat, atlyginimai prižiūrinčiam personalui turėtų augti, atitinkamai augs kWh kaina.

Papildomai sutaupyti būtų galima, jei namas įsirengtų savarankišką šilumos gavimo sistemą. Tokiu būdu būtų atsisakyta įvairių tarpininkų ir energijos transportavimo nuostolių, labai didinančių energijos kainas.

Kiek kainuoja 1 kWh pagaminimas, galima paskaičiuoti žinant, kiek kWh pagamina tam tikra kuro rūšis:

Katilas

Kuras

Tūrio vnt.

Pagaminama kWh

Kaina 2011 pradžia

2011 vidurys

1kWh kaina

11 pradžia/11 pabaiga

Dujų kondensacinis katilas Vitodens 100-W

Gamtinės dujos

1m3

10

1,45

1,75

0,15/0,175

Dujų kondensacinis katilas Vitodens 100-W

Suskystintos dujos (be akcizo šildymui)

1 kg

13,7

2,6

2,6

0,19/0,19

Kieto kuro katilas Vitoligno 100-S

Beržinės malkos

1 kg

3,4

0,2

0.22

0,06/0.07

Vitoflame 200 Vek1

Skystas kuras (be akcizo šildymui)

1 l

11

2.7 (2.2 spalis 10)

2.85

0,24/0.26

 

Granulės

1 kg

5

0,5

0.55

0,10/0.11

 

Smulkinta mediena

1 kg

2.4

0,2

0.22

0.08/0.1

Pavyzdžiui, dabartiniame šilumos mazge pastačius dujų kondensacinį katilą, šildymui reikalingą energijos kiekį būtų galima nusipirkti apytiksliai už 36 000 Lt, iš miesto tinklų - už 52 800 Lt. Papildoma autonominė šildymo įranga sutaupytų 16 800 Lt, o geriamojo vandens ruošimui - 6 000 Lt. Jei pastato nerenovuosite, pastačius naują įrangą mokėti reikėtų 31 600 Lt mažiau, skaičiuojant, kad bus sutaupyta 25 600 Lt pigiau gaminant šilumos energiją ir 6 000 Lt sutaupius geriamojo vandens šildymui. Renovavus šildymo sistemą ir įdiegus autonomines sistemas, butas turėtų daugiau naudos, negu atnaujinant namo apšiltinimą. Šildymo sistemos modernizavimas kainuoja mažiau negu pastato šiltinimas.

Šildymo sistemos daugiabučiams namams

Energijos sistemų specialistai siūlo įrengti kompleksines šildymo sistemas. Į bendrą patalpų šildymo ir karšto vandens gaminimo sistemą gali būti montuojamas kieto, skysto kuro ar dujų katilas su saulės ar geoterminio šildymo įrenginiais. Pagrindinį energijos kiekį gamintų katilai, papildomai energiją padėtų taupyti saulės kolektoriai ar geoterminio šildymo įranga.

Dabar renovuojamiems ar autonomines sistemas norintiems įrengti daugiabučiams optimalus variantas didmiesčio sąlygomis būtų dujinis šildytuvas, stogą išnaudojant saulės kolektoriams vandeniui pašildyti, o šilumą rekuperatoriais grąžinant atgal į sistemą.

„Viessmann" tokiai sistemai gali pasiūlyti:

Žemos temperatūros skysto kuro/ dujų trijų eigų šildymo katilas Vitoplex 200

Nominali šilumos galia: 90-1950 kW. Norminis šildymo skystuoju kuru naudingumo koeficientas - 88 % (Hs) / 94 % (Hi). Jis neplatus (iki 350 kW), lengvai įnešamas pro standartines 80 cm duris, lengvesnis už pirmtakus. Tai - trijų eigų katilas, su mažos apkrovos degimo kamera, užtikrinančia ekologišką degimo procesą ir mažą azoto oksido emisiją. Dėl storų katilo sienelių nebūtinas minimalus šildomo vandens pratekėjimo per katilą kiekis. Šildymokatiluose nuo 90 iki 560 kW įrengta paleidimo sistema „Therm-Control" padidina eksploatacijos saugumą ir pailgina eksploatacijos laikotarpį. Be to, galima atsisakyti grįžtamosios temperatūros didinimo. Tokiu būdu sutrumpinamas montavimo laikas, išvengiama papildomų išlaidų. Pritaikytas visokiausiems poreikiams, veikia pagal įvairias reguliavimo strategijas, dėl standartizuotos LON sistemos galima sujungti į pastato valdymo sistemą. Nuotolinė kontrolė internetu „TeleControl" su „Vitocom" ir „Vitodata". Galima įdiegti į „Vitocontrol" valdymo spintą.


Dujiniai šildymo katilai. Reguliatorius (1) Reguliatoriai Vitotronic 150, 200 ir 300 sudaro puikiai visiems poreikiams pritaikytą reguliatorių programą - nuo paprasto šildymo įrenginio iki sudėtingos šildymo sistemos. Degiklis (2) Dar gamykloje visų Viessmann degiklių vardinė šiluminė galia šiltuoju būdu patikrinama naudojantis kompiuterine programa ir pritaikoma prie katilo našumo. Tūrinis vandens šildytuvas (3) Gausi Vitocell programa siūlo ekonomišką ir patogų karšto geriamojo vandens tiekimą kiekvieno poreikiams ir reikalavimams. Nuotolinis valdymas (4)Visiems Viessmann reguliatoriams yra pritaikytos nuotolinio valdymo sistemos Vitotrol. Naudodamiesi jomis, savo šildymo sistemą galėsite patogiai valdyti neišeidami iš gyvenamųjų patalpų. Papildomi priedai (5, 6, 7) Pilnai sukomplektuoti kompaktiniai skirstytuvai (5) su saugos įtaisais ir šilumos izoliacija. Šildymo apytakos rato skirstytuvas Divicon (6) tiekiamas pilnai surinktas, todėl jį galima greitai įrengti. Praplėtimo įrenginio maišytuvo variklis (7) šildymo apytakos ratui su maišytuvu prie Vitotronic 200 montuojamas tiesiai prie Divicon šildymo apytakos rato skirstytuvo

Nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio saulė tiekia tiek energijos, kad jos beveik visiškai užtenka karštam vandeniui paruošti. Per metus tai leidžia sutaupyti 50-60 proc. šildymui skiriamų lėšų. Vandeniui pašildyti ir papildomai sutaupyti energijos siūlomas saulės kolektorius „Vitosol 100-F", skaičiuojant apie 4 kv. m šeimai.


Plokščiasis saulės kolektorius Vitosol 100-F

Gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistema su grįžtamąja šiluma „Vitovent 300". Galima sugražinti apie 90 proc. su oru išeinančios šilumos. Apie 150 kv. m gyvenamajam plotui galima sutaupyti apie 3 000 kWh per metus.

Namų šildymas, rajoninės katilinės

Kaimo vietovėse, miesteliuose, atskiriems miesto rajonams, dideliems pastatams ar individualiems namams, ten kur nėra problemų su kieto kuro sandėliavimu, geriausiai naudoti pigiausią ir ekologiškiausią kuro rūšį - medieną. Pastatams, prie kurių yra neužstatytas žemės sklypas, papildomai verta išnaudoti žemės šilumą įrengiant geoterminio šildymo sistemą. Be to, karšto vandens paruošimui ir papildomam šildymui galima panaudoti saulės kolektorius.


Vitoligno 100-S. Medžio dujų generacijos katilas iki 50 cm ilgio malkoms

Individualiems namams pritaikytas medžio dujų generacijos katilas Vitoligno 100-S (iki 50 cm ilgio malkoms). Nominali šiluminė galia: nuo 25 kW iki 80 kW. Didelė jo pakura skaldytai medienai garantuoja ilgą degimo trukmę, o kartu ir didelius intervalus tarp pakrovimų. Dėl didelių pakrovimo kameros durų katilą Vitoligno 100-S patogu pakrauti iš priekio. Pašalinant deguonį, skaldyta mediena pakuroje tik įkaitinama. Atsirandančios medienos dujos išsiurbiančiuoju ventiliatoriumi siurbiamos į silicio karbido degimo kamerą ir ten, paduodant aukštos temperatūros antrinį orą, pilnai sudeginamos. Naudingumo koeficientas siekia daugiau nei 85 procentus.


Grunto ir vandens šilumos siurblys Vitocal 200 - G. Šiluminė galia: nuo 6,1 iki 9,7 kW.

Pagal išorės temperatūrą šilumos siurblio reguliatoriumi galima valdyti du šildymo apytakos ratus ir naudotis natūralaus vėsinimo funkcija „natural cooling". Ši šildymo sistema vasarą taip pat gali vėsinti patalpas.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama


 
 
Temą atitinkančios įmonės

Vilnius


1 2 3 4
Vartotojų lėšomis įrengtų bendrai naudojamų elektros energetikos objektų išpirkimas

Klausimas: Ką daryti, jeigu elektros tinklai techniškai neinventorizuoti (neatlikti kadastriniai matavimai)?