Kaip pasirinkti šilumos izoliacines medžiagas?

• 

Pastaraisiais metais ieškantieji medžiagų namui statyti ar būstui remontuoti susiduria su išties gausiu jų asortimentu. Spręsti vien pagal kainą negali. Kartais ir brangi prekė nuvilia savo kokybe. NP skaitytojams į pagalbą atėjo Lietuvos valstybinės kokybės inspekcijos specialistai. Nuo šio numerio pradedame spausdinti jų patarimus statybinių medžiagų vartotojams. Šilumos izoliacinių medžiagų šiandien tikrai didelė pasiūla. Tai akmens ir stiklo vatos gaminiai, putų polistirolo plokštės, įvairios kamštinės medžiagos ir kt.

Perkant apšiltinančias medžiagas reiktų žinoti jų izoliacines savybes, naudojimo intervalą tam tikroje temperatūroje, atsparumą vandeniui, chemikalams, atsparumą mikroorganizmų poveikiui (pelėsiams ir pan.), akustines, ekologines, priešgaisrines savybes, taip pat atkreipti dėmesį, ar gaminiai lengvai montuojami, pjaustomi, stabilių matmenų. Renkantis produktą reiktų atsižvelgti į tai, kur ir kokiu tikslu jis bus naudojamas. Po to atidžiai perskaityti ženklinimo rekvizitus, pateiktus ant produkto pakuotės. Neženklintų produktų patarčiau nepirkti. Priminsiu vartotojams, kad ant produkto pakuotės valstybine kalba turi būti nurodyti šie ženklinimo rekvizitai: prekės pavadinimas, gamintojo pavadinimas ir jo adresas, importuotojo pavadinimas ar prekių ženklas ir adresas (importuotoms prekėms), prekės kilmės šalis, jeigu ji nesutampa su gamintojo adresu, šilumos izoliacinės medžiagos paskirtis ir naudojimo ypatumai, partijos numeris, būdingos charakteristikos.

Pagal izoliacines savybes apšiltinimo medžiagos statybos techniniame reglamente yra sugrupuotos į šilumos laidumo klases (STR 2.01.03:1999). Pvz., jeigu ant pakuotės nurodyta šilumos laidumo klasė 0,042, o kitos izoliacinės medžiagos - 0,033, renkantis apšiltinimo medžiagą, svarbu žinoti, kad kuo žemesnė šilumos laidumo klasė, tuo geriau medžiaga izoliuoja. Nesertifikuotiems produktams šilumos laidumo klasė ženklinimo etiketėje turi būti nurodyta iš STR 2. 01. 03:1999 6 lentelės. Pavyzdžiui, akmens ir stiklo vatos gaminiams, kurių tankis 20-40 kg/m3, šilumos laidumo klasė ženklinime turi būti 0,08. Jei pastato konstrukcijoje apšiltinimui nepalikta daug vietos, pirkėjas gali rinktis plonesnę medžiagą, kurios šilumos laidumo klasė 0,033. Rezultatas bus tas pats kaip ir pasirinkus storesnę medžiagą, kurios šilumos laidumo klasė 0,042.

Akmens vatos gaminiai yra pranašesni tuo, kad juos galima naudoti iki 900°C temperatūroje. Stiklo vatos gaminių naudojimo intervalas iki 680°C, o putų polistirolo - tik iki 60°C. Taigi nepatartina putų polistirolo arba putų poliuretano plokštėmis sandarinti saunų kabinas, nes nuo šilumos plokštės deformuojasi. Reiktų vengti putų polistirolo kon takto su organiniais tirpikliais ir medžiagomis, kurių sudėtyje yra šie tirpikliai: benzinas, toluolas, acetonas. Mineralinės vatos gaminiai chemikalams yra atsparūs.

Perkantieji termoizoliacines medžiagas turėtų apžiūrėti pluoštinių medžiagų pluošto struktūrą. Pluošto struktūra nulemia medžiagos stabilumą. Deformuota medžiaga praranda savo izoliacines savybes. Nuo medžiagos struktūros priklauso jos atsparumas mechaniniam spaudimui.

Labai svarbi medžiagos savybė yra atsparumas vandeniui. Gaminant akmens vatą naudojami ją impregnuojantys tepalai, todėl, nors ir būdama poringa, ji vandenį atstumia. Ar akmens vata įgeria vandenį, pirkėjas gali pasitikrinti panardinęs jos gabalą į indą su vandeniu. Akmens vata turi plūduriuoti. Jeigu nuskendo, tai rodo, kad ji gaminant nebuvo impregnuota tepalu ir tai yra brokas.

Svarbu įvertinti apšiltinimo medžiagų priešgaisrines savybes. Priešgaisriniu požiūriu jos tradiciškai skirstomos į nedegias, sunkiai degias ir degias. Pačios saugiausios yra nedegiosios medžiagos, kurių nedegumas patvirtinamas LST ISO 1182 nurodytu metodu ir įvertinamas pagal LST 1441 nurodytus kriterijus. Nedegių medžiagų grupei priskiriami įvairaus tankio akmens ir stiklo vatos gaminiai.

Ekologiniu požiūriu tinkamiausia termoizoliacija yra kamštinės medžiagos.
Pirkėjui patarčiau įsigijus prekes saugoti pirkimo čekį.

VANDA KERULIENĖ
Lietuvos valstybinės kokybės inspekcijos
vyriausioji valstybinė inspektorė