Karstinis procesas išlieka intensyvus
2009-01-07 16:31 Peržiūros : 276 SpausdintiLietuvos geologijos tarnyba kartu su Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens sistemų skyriumi atlieka karstinio rajono gipso ištirpinimo (cheminės denudacijos) stebėseną. Nustatyta, kad gipso cheminės denudacijos intensyvumas 2008 m išliko gana didelis - per metus karstiniame rajone b viename kvadratiniame kilometre buvo ištirpinta virš 140 m³ gipso.
"Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone dėl sparčios vandens apykaitos tarp paviršinio ir požeminio vandens intensyviai tirpsta gipsingos uolienos, - sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas. - Ištirpusį gipsą upių vanduo išneša į Lielupę. Intensyvi gipso cheminė denudacija ypač grėsminga tose karstinio rajono vietose, kur yra plona (iki 10 m) danga virš tirpių Viršutinio devono gipsingų uolienų. Čia sparčiai didėja senos ir formuojasi naujos karstinės tuštumos, atsiveria karstinės įgriuvos, deformuojasi pastatai, pažeidžiami inžineriniai tinklai ir panašiai."
Pasak Jono Satkūno, gipso tirpimą daugiausia lemia vandens balansas, kurio kaita priklauso nuo meteorologinių sąlygų, daugiausiai nuo kritulių kiekio ir vandens garavimo intensyvumo. Antra vertus, pastaraisiais metais pasikeitė metinis nuotėkio pasiskirstymas - beveik nebėra žiemos minimalaus nuotėkio. Šis pasikeitimas, matyt, turi įtakos didėjančiai gipso denudacijai.
1994-2000 metais, lyginant su 1962-1979 metų laikotarpiu, gipso denudacijos greitis buvo apie 30% didesnis. Manoma, kad toks greitėjimas atsirado dėl klimato kaitos, nulemiančios meteorologines sąlygas ir karstinio regiono vandens balansą. Ypač ryškus gipso denudacijos greičio padidėjimas yra nuo 1978 metų.
Pastaraisiais metais gipso tirpimas išlieka didelis. Tik 2006 m. dėl ypač mažo nuotėkio tirpimas buvo sumažėjęs. Tatulos baseine jis siekė tik 85m³/km². 2007 m. gipso cheminė denudacija šiame baseine buvo artima vidurkiui ir siekė 136 m³/km², o 2008 m. - kiek padidėjo ir buvo 142 m³/km².
Dėl gipso ištirpinimo požemyje formuojasi smegduobės. 2008 m. karstiniai reiškiniai užfiksuoti Pasvalio r. Auriliškių kaime, kur dirbamame lauke, netoli Via-Baltica magistralės atsivėrė karstinė įgriuva. 2008 metų pavasarį buvo nustatytas panašus atvejis Biržų rajono Juostaviečių kaime. Rugpjūčio mėn. buvo surasta nauja karstinė įgriuva-urvas Daumėnuose (Biržų r.). Dar apie 10 skirtingų naujų karstinių įgriuvų buvo surasta Biržų regioninio parko plotuose.
Aplinkos ministerijos inf.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!