Kodėl Lietuvoje langai neskirstomi pagal energinį efektyvumą?

Buitinė technika, elektros lemputės pagal energijos sąnaudas jau senokai žymimos atitinkamomis klasėmis. Kodėl panašaus ženklinimo  neturi langai, nors visi sutinka, jog per juos netenkama daugiausia šilumos energijos?

ES parlamentas pasiūlė klasifikuoti ir langus

Kaip rodo praktika, prieš septyniolika metų Europos parlamento priimta energijos naudojimo buitiniuose prietaisuose ženklinimo direktyva leido gerokai sumažinti energijos sunaudojimą buityje. Gamintojus tai paskatino tobulinti prietaisus energijos taupymo kryptimi.

2010 metais Europos parlamentas pritarė direktyvai, rekomenduojančiai ženklinti ir komercinės bei pramoninės paskirties gaminius, taip pat su energetiniu efektyvumu susijusius produktus, tokius kaip langų stiklai, rėmai, išorinės durys.

Langus gyvenamiesiems pastatams siūloma ženklinti atsižvelgiant į jų energinį balansą - t.y. ne tik į gebėjimą sutaupyti šilumos energijos, užtikrinti pastato sandarumą, bet ir į gebėjimą praleisti į patalpas saulės šilumą bei šviesą.

Langų energinio efektyvumo klasifikavimas ir ženklinimas būtų naudingas energiškai efektyvių pastatų projektuotojams ir naudotojams, visiems vartotojams, kurie planuoja įsigyti langus.

Viso lango saulės šilumos ir šviesos pralaidumas daugiausiai priklauso nuo įstiklinimo charakteristikų, jų įtaka pastato energijoms sąnaudoms susijusi su pastato langų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu.

Kol kas langų ženklinimas pagal energijos efektyvumo balanso sampratą neprivalomas, tačiau pažangiausios šalys - Didžioji Britanija, Danija, Norvegija, Suomija, Čekija, Lenkija, jį įsivedė ir įteisino statybos gaminius reglamentuojančiuose teisės aktuose. 2013 metais tokių šalių Europoje buvo apie 10.

Tuo pačiu Europos parlamentas rekomendavo įsivesti mokesčių paskatas efektyviausių gaminių vartotojams ir gamintojams, mažesnį pridėtinės vertės mokestį žaliavoms ir komponentams, kurie gaminiuose taupo energiją. Taip pat siūlė, kad rengiant didesnės nei 15 tūkst. eurų vertės (be PVM) viešuosius pirkimus, prioritetas būtų teikiamas aukščiausią energetinį naudingumą turintiems gaminiams ir produktams.

Lietuvoje prieš trejetą metų  buvo bandymų  įstatymiškai Statybos techniniuose reglamentuose įteisinti langų energinio efektyvumo klasifikavimo metodiką ir ženklinimą.

Langų energinio efektyvumo klasių nustatymas

KTU Architektūros ir statybos instituto akredituotos Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Raimondas Bliūdžius su kolegomis siūlė langus, kaip ir pastatus,  skirstyti į 9 energinio naudingumo klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G.

A++ klasė būtų laikoma aukščiausia, ji žymėtų aukščiausio energinio efektyvumo langą. Atitinkamos energinio naudingumo klasės langų šilumos nuostolių per lango ploto vienetą per vieną šildymo sezoną E (kWh/(m²·metai)) vertės turėtų būti ne didesnės:

• A++ klasės: E < 27;
• A+ klasės: 27 £ E < 39;
• A klasės: 39 £ E < 53;
• B klasės: 53 £ E < 69;
• C klasės: 69 £ E < 89;
• D klasės: 89 £ E < 116;
• E klasės: 116 £ E < 177;
• F klasės: 177 £ E < 219;
• G klasės: E ³ 219.

E vertė skaičiuojama pagal specialią metodiką, kurioje įvertinamas per langą praeinantis šilumos kiekis (priklauso nuo lango šilumos perdavimo koeficiento U_w vertės), energijos kiekis pro lango nesandarumus prasiskverbiančiam orui šildyti (priklauso nuo lango oro skverbties K vertės) ir  į patalpas pro langus patenkantis saulės šilumos kiekis (priklauso nuo lango įstiklintos dalies visuminės saulės energijos praleisties koeficiento g vertės).

Jeigu lango gamintojas pateikia lango montavimo schemą, papildomai įvertinami šilumos nuostoliai pro lango perimetru susidarantį ilginį šiluminį tiltelį, kuris priklauso nuo lango montavimo vietos ir tvirtinimo.

Buvo pasiūlytos orientacinės langų charakteristikos atitinkamai energinio naudingumo klasei.

Lietuvoje laukiama europinio reglamento

Tačiau siūlymas ženklinti langus energinio efektyvumo klasėmis Aplinkos ministerijoje pritarimo nesulaukė, nes laukiama bendro europinio reglamento. „Lietuvoje buvo svarstyta galimybė nustatyti langų energinio naudingumo klasifikavimo sistemą ir buvo pradėti rengti preliminarūs reglamentų projektai. Tačiau, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos nuostatomis, Europos Komisijai pavesta parengti ir patvirtinti deleguotuosius teisės aktus (reglamentus) kiekvienam su energija susijusio gaminio tipui. Deleguotų teisės aktų rengimas vyksta darbo planą.

Europos Komisija pateikė informaciją, kad į 2014 - 2015 m. ekologinio projektavimo darbo planą įtrauktos tokios su energija susijusių produktų grupės, kaip langai ir termoizoliacija. 2015 metų vasario mėnesį jau buvo pristatyta Europos komisijos užsakymu atlikta studija langų ekologinio projektavimo ir ženklinimo klausimais, ją galima rasti:  www.ecodesign-windows.eu

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, buvo nuspręsta, kad netikslinga rengti nacionalinę langų energinio naudingumo klasifikavimo sistemą, nes ji būtų taikoma trumpą laiko tarpą ir savanoriškais pagrindais, o Europos Komisijai priėmus atitinkamus deleguotuosius teisės aktus (reglamentus), langus būtų draudžiama ženklinti kitomis etiketėmis, ženklais, simboliais ar užrašais, neatitinkančiais direktyvos 2010/30/ES ir atitinkamų Europos Komisijos deleguotų teisės aktų reikalavimų", - atsakė  Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas Tomas Baranauskas.

Tačiau minėtos langų energinio efektyvumo klasės susijusios su šalies geografine padėtimi, tad Europos Komisija greičiausiai priims tik principines nuostatas. Jeigu būtų priimtas Lietuvos mokslininkų siūlytas langų energinio efektyvumo skaičiavimas, jau šiandien Lietuvoje turėtume aiškų langų reglamentavimą, geresnių energinių parametrų langus bei daug daugiau energiškai efektyvių pastatų. Kaip minėta, pažangiausios ES šalys tą jau seniai suprato ir taiko nacionalinius reglamentus. Ženklinimą pakeisti trunka daug trumpiau nei gaminių parametrus. Juk sudėtingiausia bus pakeisti įsigalėjusią projektavimo praktiką, nekreipiančią dėmesio į galimus saulės  šilumos pritekėjimus.

Langų energinis efektyvumas - kompleksas priemonių ir sprendimų

Kol kas vienas pagrindinių langų energetinio efektyvumo rodiklių yra visiems gerai žinomas lango šilumos perdavimo koeficientas U_w. Šis rodiklis nepriklauso nuo lango orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu, vietovės klimato, lango konfigūracijos ir t.t.

„Šilumos perdavimo koeficientas U_w yra gana išsamus lango kokybės rodiklis, bet, jeigu kalbame apie energetiškai efektyvius pastatus, juose turi būti skaičiuojami ne tik šilumos nuostoliai per langus, bet ir saulės energijos praleisties koeficientas bei kiti faktoriai. Juk būtent per stiklą, tiksliau per stiklo paketą, į vidų patenka daugiausia saulės šilumos, o per teisingai suprojektuotus ir reikiamų energinių parametrų langus gali patekti dar daugiau. Skaičiuojant pastato šildymo sistemos galią ir šilumos poreikį šildymui, į saulės pritekėjimus atsižvelgiama, bet projektuojant langus - ne. Juos galima būtų numatyti iš anksto.

ES šalyse energetinis balansas skaičiuojamas pagal formulę:

Pastatai turėtų būti projektuojami taip, kad, kai reikia šilumos, saulės energijos srautas patektų  į pastatą, ir nekaitintų patalpų, kai šiluma nepageidaujama. Tai pasiekiama tinkamai orientuojant pastatus bei suprojektavus platesnę pastogę.

Energetiškai efektyvaus namo langai turėtų būti orientuoti į pietus, pietryčius ar pietvakarius, kad galėtų „sugauti" saulės energiją.

Virš pietinių langų svarbu įrengti stogelį arba padaryti platesnę pastogę (0,7-1,5 m pločio), kad vasarą susidarytų šešėlis, kai saulė kaitri ir pakyla aukštai virš horizonto (Lietuvoje birželio 22-osios vidurdienį ji pakyla beveik 60º), - taip patalpos neperkaista. Žiemą, kai saulė žemai (gruodžio 22 d. vidurdienį ji tepakyla iki 12º), stogelis netrukdo saulės spinduliams apšviesti patalpų vidaus. Spinduliai patenka į patalpas, apšviečia didelius grindų plotus, sienas ir juos per dieną įšildo. Be to, svarbu nepamiršti langų šešėliavimo vasaros metu, nes dėl įstiklintų ir nepridengtų didelių angų smarkiai didėja patalpų perkaitimo tikimybė.

Pas mus pagal STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas", gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų langų norminė šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti 1,6 W/(kv. m K), o už valstybės ar savivaldybių lėšas perkamų langų - 1,4 W/(kv. m K). Palyginti su energetiškai efektyvių pastatų langais, tokie parametrai yra labai žemi ir jau visiškai neatitinka šiuolaikinių efektyvių pastatų sampratos.

Į pastato energinį efektyvumą reikia žiūrėti kompleksiškai, skaičiuoti ne tik energijos praradimus, bet ir pritekėjimus. Gal tuomet išnyktų mitas, jog statyti energetiškai efektyvų namą brangu. „Tiesiog reikia skaičiuoti viso pastato energinį efektyvumą, balansą,  atintinkamo lygio atitvaroms parinkti tinkamo lygio langus.

Lango energetinis efektyvumas E (skaičiuojant ir saulės šilumos pritekėjimus) kiekvienoje šalyje, regione, priklausomai nuo geografinės padėties, yra skirtingas.  Langų tinkamumas tam tikrai klimato zonai (Lietuva, beje, patenka į šalto klimato zoną), teisinga langų orientacija įgalintų pagerinti pastato energijos balansą. Vartotojams būtų paprasčiau orientuotis, kokius langus pirkti, o gamintojai turėtų aiškų orientyrą, rinkoje liktų mažiau triukų, kai kartais pirkėjai viliojami niekiniais argumentais apie langų parametrus.

Ką pakeistų lango energinio efektyvumo žymėjimas?

Langai yra šilumą praleidžiančios konstrukcijos ir, priklausomai nuo jų kokybės, pastatas per juos netenka iki 30 ar netgi iki 45 procentų energijos. Kadangi didžiąją dalį lango sudaro stiklo paketas, savaime suprantama, jog lango šiluminį efektyvumą lemia būtent stiklo paketo parametrai.

Bet dalis projektuotojų ir dauguma vartotojų iki šiol, rinkdamiesi langus, kažkodėl visų pirma galvoja apie profilių medžiagą, tada žiūri į kainą. Jei galėtume pamatyti, kiek per stiklo paketą prarandame šilumos, šviesos ir kiek jų galima gauti, stiklo paketų charakteristikos atsidurtų pirmoje vietoje.

Pagal užsakovų poreikius stiklo paketams parenkami daugiau ar mažiau šviesos praleidžiantys stiklai. Šią stiklo savybę nurodo šviesos perdavimo koeficientas -  t.y. patekusios į patalpą šviesos santykis su šviesos srautu procentais. Kuo skaičius didesnis, tuo daugiau šviesos patenka į patalpas. Tai irgi vienas iš energinio efektyvumo rodiklių, nes natūrali šviesa eliminuoja dalį dirbtinio apšvietimo. Natūralus patalpų apšvietimas gerina žmogaus savijautą, suteikia erdvės pojūtį. Vienintelė vieta name ir yra stiklo paketas, per kurį gauname naturalią šviesą. Žmogaus savijauta būste turi būti svarbiausiu prioritetu, nes namas statomas jam. Šiuolaikinių namų stiklinamas plotas nuolat didėja atsiradus naujoms stiklo galimybėms. Šiuo metu optimalus stiklinamo ploto santykis su grindų plotu yra 20 proc. Tobulėjant dangoms šį santykį bus galima padidinti ir iki 30 proc.

Selektyvinė danga šiek tiek tamsina patalpas ir mažina saulės energijos patekimą į jas. Kadangi pastatų energinis efektyvumas tolydžio darosi vis aktualesnis,  stiklo gamintojai kurdami naujas stiklo dangas daug dėmesio skiria ne tik šilumos izoliacijai, bet šviesos ir saulės energijos pralaidumui.

Kita svarbi, nors mažai matoma stiko paketo detalė, tai rėmelis tarp stiklų. Panaudojus aukščiausio efektyvumo  rėmelį galima papildomai pagerinti lango šilumines savybes iki 10 proc. Tai labai mažai kainuojanti lango detalė, bet teikianti didelę naudą. Panaudojus šiltus rėmelius sumažiname šilumos nuostolius šalčiausiose stiklo paketo vietose - pakraščiuose, tuo pačiu sumažiname ir rasojimo tikimybę. Šilti rėmeliai atsiperka per labai trumpą laiką - vos per 2-3 metus. Nemažoje dalyje  Europos rinkų neefektyvų aliuminio rėmelį visiškai išstūmė šiltas rėmelis.

Stiklo paketų gamintojai detaliai nurodo stiklo paketų charakteristikas, projektuotojams reiktų tik pasiskaičiuoti reikiamus parametrus konkrečiam pastatui ir nurodyti juos pastato techninėje specifikacijoje skirtoje langams. Langų gamintojams papildomo darbo šiuo atveju neprisidėtų. Bet jeigu langai būtų klasifikuojami pagal energinio efektyvumo klases, paprasčiau orientuotis būtų ne tik projektuotojams, bet ir eiliniams vartotojams. Globaliau žiūrint, Europos parlamentui pateiktuose dokumentuose paskaičiuota, kad dėl tokio langų skirstymo, kuris sąlygotų mažesnį šildymo poreikį,  CO2 emisija į atmosferą būtų sumažinta apie 100 mln. tonų.

Danutė Ramoškevičiūtė

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.