Keraminės plytelės skiriasi tarpusavyje sudėtimi, gamybos būdu bei danga. Nuo to priklauso ir jų naudojimo sritys.

Keraminės plytelės klasifikuojamos:
Pagal tai, iš kokios žaliavos pagamintos (baltmolio ar raudonmolio)
Kokį turi pagrindą (akytosios ar tankios)
Kokios rūšies danga (glazūruotos ar neglazūruotos).

Vienkartinio degimo plytelės.

Tokios plytelės po formavimo džiovinamos. Po to apdžiūvusios plytelės dengiamos glazūra, ir, kad plytelės būtų patvarios ir glazūra gerai prie jų priliptų, apdegamos. Yra kelios vienkartinio degimo plytelių rūšys.

• Silpnai akytosios plytelės.

Silpnai akytosios plytelės naudojamos grindų apdailai patalpų viduje ir išorėje. Joms būdingas geras atsparumas mechaniniam poveikiui ir šalčiui. Apdegimo metu silpnai akytosios plytelės labiau susitraukia degant, ir parduodamos partijomis, klasifikuotos pagal dydį.

• Stipriai akytosios plytelės.

asa.lt

Gamybos metu įdedama specialių papildų, kurie sumažina susitraukimą degant. Tokios plytelės gali būti labai tankiai klijuojamos (su siaura siūle). Šių plytelių padidintas akytumas, didesnis vandens sugėrimas ir mažesnis atsparumas mechaniniam poveikiui, todėl jos tinka tik sienų apdailai.

• Akmens masės plytelės.

Pagrindiniai komponentai - kaolinas, kelių rūšių feldšpatas ir kvarcas.

Akmens masės plytelių labai tankus, beveik stiklinis, paviršius, dėl to jos neglazūruojamos. Nuo plytelių paviršiaus lengvai nuvalomos praktiškai bet kokios dėmės. Be to, šios plytelės labai atsparios mechaniniam poveikiui. Įvairiems atspalviams ir estetiniams efektams gauti į masę gaminant įdedama dažomųjų medžiagų, paprastai tai įvairių metalų oksidai.

Akmens masės plytelės daugiausia naudojamos apdailai grindų, kuriomis bus intensyviai naudojamasi, ir reikalaujančių padidinto atsparumo šalčiui ir cheminių medžiagų poveikiui.

Siekiant pakelti estetinę vertę, akmens masės plyteles galima poliruoti, bet šiuo atveju mažėja jų patvarumas. Retais atvejais akmens masės plytelės glazūruojamos ir vieną kartą apdegamos.

• Plytelės, glazūruotos slegiant.

Glazūruotos slegiant plytelės gaminamos tuo pat metu, kai ruošiama masė. Glazūros sluoksnis presuojamas kartu su mase ir toliau apdegamas.

Glazūruotos slegiant plytelės yra silpnai akytos. Glazūros sluoksnis, storesnis, nei kitų rūšių plytelių, leidžia naudoti plyteles grindų, kurioms tenka didelis krūvis dėl intensyvaus judėjimo, apdailai.

Du kartus degamos plytelės.

Taikant degimą du kartus, glazūra dengiamos apdegintos plytelės, po to jos deginamos dar kartą. Šių plytelių savikaina didesnė, palyginus su vienkartinio degimo plytelėmis. Bet jų paviršius lygesnis ir labiau blizgus. Tai jų technologinis privalumas. Jos naudojamos sienų ir grindų apdailai. Kai plytelės apdegamos vieną kartą, degimo metu per glazūrą praeina dujos, susidarančios molyje sukepimo metu. Jos palieka ant blizgančio plytelių paviršiaus smulkių pėdsakų - iškilimų, plyšelių. Kai plytelės apdegamos du kartus, tokie defektai ant jų paviršiaus neatsiranda. Du kartus degamų plytelių trūkumas tas, kad neįmanoma pagaminti silpnai akytų gaminių, nes apdegintų silpnai akytų plytelių glazūravimas neįmanomas.

• Klinkerio plytelės

Klinkerio plytelės gaminamos iš skirtingų molio rūšių, įdedant oksidų-dažiklių, fliusų ir šamoto. Šamotu vadinamas molis, apdegintas taip, kad praranda plastiškumą.

Formuojant gaminį, jis glazūruojamas arba neglazūruojamas. Galima taikyti vienkartinio degimo būdą. Pagamintos plytelės yra silpnai akytos, atsparios mechaniniam poveikiui bei nusidėvėjimui, taip pat cheminių medžiagų poveikiui.

Šias plyteles klijuoja su plačia siūle, nes degimo metu vyksta stiprus susitraukimas, ir dėl to plytelių kraštai nelygūs.

• COTTO tipo plytelės.

Paprastai COTTO tipo plytelės neglazūruojamos ir naudojamos grindų apdailai. Gaunamas reljefinis paviršius (rusto paviršius).

COTTO tipo plytelės gaminamos iš įvairių gamtinių molio rūšių ekstruzijos būdu, ypatingai jo nerūšiuojant ir nemaišant. Šios plytelės naudojamos nuo senų laikų ir plačiai taikomos statant šiuolaikinius pastatus.

asa.lt