STR 2.02.09:2005 Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai

2011-08-03 14:47   Peržiūros : 777   Spausdinti


 

Galioja nuo 2011-04-15

 

                                                                                    PATVIRTINTA                            

                                                                                    Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

                                                                                    2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338                            

                                                                                    (Žin., 2005, Nr. 93-3464)                  

 

 

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

STR 2.02.09:2005

VIENBUČIAI IR DVIBUČIAI GYVENAMIEJI PASTATAI

 

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

            1.Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 "Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" (toliau - Reglamentas) nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato (toliau - Namas) ar sublokuotų Namų. Šie reikalavimai taikomi projektuojant naują Namą. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant [6.2.3] esamą Namą, Reglamento reikalavimai taikomi pertvarkomai Namo daliai, išskyrus atstumo iki gretimo sklypo ribos reikalavimus, kai pertvarkomos Namo dalies išmatavimai nekeičiami.

            2. Neteko galios.

            3. Neteko galios.

            Reglamento reikalavimai yra privalomi Namų statytojams (užsakovams), kitiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas [6.1.1]. Reglamento punktuose ir prieduose, pažymėtuose *, nustatyti reikalavimai nėra privalomi statantiems Namus kaimų teritorijose. Jie sprendimą dėl minėtų punktų taikymo priima savo rizika. Jei Reglamento punktas pažymėtas *, tas pažymėjimas galioja ir visiems to punkto papunkčiams. Jei Reglamento punktas nepažymėtas *, bet pažymėti kai kurie to punkto papunkčiai, tas pažymėjimas galioja tik tiems papunkčiams.

            5. Projektinius sprendinius, kurių Reglamentas nenustato, priima Namo projekto rengėjas [6.1.1] vadovaudamasis profesine kvalifikacija ir patirtimi kartu su statytoju. Jei Namo techninėje užduotyje numatyta, kad Name gyvens neįgalieji, Namui taikomi STR 2.03.01:2001 [6.2.15] nustatyti reikalavimai.

           

II SKYRIUS. NUORODOS

           

            6. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:

            6.1. įstatymus, Vyriausybės nutarimus:

            6.1.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

            6.1.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617);

            6.1.3. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą ( Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902);

            6.1.4. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571);

            6.1.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 "Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" (Žin., 1992, Nr. 22-652);

            6.2. statybos techninius reglamentus:

            6.2.1. STR 1.05.06:2005 "Statinio projektavimas" (Žin., 2005, Nr. 4-80);

            6.2.2. STR 1.05.07:2002 "Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" (Žin., 2002, Nr. 54-2153);

            6.2.3. STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" (Žin., 2002, Nr. 119-5372);

            6.2.4. STR 1.14.01:1999 "Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" (Žin., 1999, Nr. 84-2507);

            6.2.5.  STR 1.01.07:2002 "Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai"(Žin., 2002, Nr. 43-1639);

            6.2.6. STR 2.01.01(l):2005 "Esminis statinio reikalavimas "Mechaninis atsparumas ir pastovumas" (Žin., 2005, Nr. 115- 4195);

            6.2.7. STR 2.01.01(2):1999 "Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga" (Žin., 2000, Nr. 17-424);

            6.2.8. STR 2.01.01(3):1999 "Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga" (Žin., 2000, Nr. 8-215);

            6.2.9. STR 2.01.01(4):2008 "Esminis statinio reikalavimas "Naudojimo sauga" (Žin., 2008, Nr. 1-34);

            6.2.10. STR 2.01.01(5):2008 "Esminis statinio reikalavimas "Apsauga nuo triukšmo" (Žin., 2008, Nr. 35-1256);

            6.2.11. STR 2.01.01(6):2008 "Esminis statinio reikalavimas "Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas" (Žin., 2008, Nr. 35- 1255);

            6.2.12. Neteko galios.

            6.2.13. STR 2.01.06:2009 "Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo" (Žin., 2009, Nr. 138-6095);

            6.2.14. STR 2.01.07:2003 "Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo" (Žin., 2003, Nr. 79-3614);

            6.2.15. STR 2.03.01:2001 "Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms" (Žin., 2001, Nr. 53- 1898);

            6.2.16. STR 2.05.03:2003 "Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai" (Žin., 2003, Nr. 59-2682);

            6.2.17. STR 2.05.04:2003 "Poveikiai ir apkrovos" (Žin., 2003, Nr. 59-2683);

            6.2.18. STR 2.05.02:2008 "Statinių konstrukcijos. Stogai" (Žin., 2008, Nr. 130-4997);

            6.2.19. STR 2.05.13: 2004 "Statinių konstrukcijos. Grindys" (Žin., 2004, Nr. 56-1949);

            6.2.20. STR 2.05.01:2005 "Pastatų atitvarų šiluminė technika" (Žin., 2005, Nr. 100-3733);

            6.2.21. STR 2.09.04:2008 "Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui" (Žin., 2008, Nr. 58-2185);

            6.2.22. STR 2.01.03:2009 "Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės" (Žin., 2009, Nr. 95-4047);

            6.2.23. STR 2.09.02:2005 "Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas" (Žin., 2005, Nr. 75-2729);

            6.2.24. STR 2.06.01:1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" (Žin., 1999, Nr. 27-773);

            6.2.25. STR 2.07.01:2003 "Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai" (Žin., 2003, Nr. 83-3804).

            6.2.26. STR 2.08.01:2004 "Dujų sistemos pastatuose" (Žin., 2004, Nr. 21-653);

            6.2.27. STR 1.04.02:2004 "Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai" (Žin., 2004, Nr. 25-779);

            6.2.28. STR 2.02.08:2005 "Automobilių saugyklų projektavimas" (Žin., 2005, Nr. 24-787);

            6.2.29. STR 1.01.05:2002 "Normatyviniai statybos techniniai dokumentai" (Žin., 2002, Nr. 42-1586);

            6.2.30. STR 2.02.05:2004 "Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos" (Žin., 2004, Nr. 116-4346);

            6.2.31. STR 1.01.09:2003 "Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" (Žin., 2003, Nr. 58-2611);

            6.2.32. STR 2.02.04:2004 "Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos" (Žin., 2004, Nr. 104-3848);

            6.3. normatyvinius aplinkos apsaugos dokumentus:

            6.3.1. LAND 4-99 "Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka" (Žin., 1999, Nr. 112-3263);

            6.3.2. LAND 21-01 "Aplinkosauginės buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklės" (Žin., 2001, Nr. 41-1438);

            6.3.3. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594);

            6.3.4. Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 (Žin., 2006, Nr. 99-3852);

            6.4. Lietuvos higienos normas ir kitus sveikatos priežiūros teisės aktus:

            6.4.1. HN 33:2007 "Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" (Žin., 2007, Nr. 75-2990);

            6.4.2. HN 35:2007 "Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore" (Žin., 2007, Nr. 55-2162);

            6.4.3. HN 42:2009 "Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" (Žin., 2009, Nr. 159-7219);

            6.4.4. HN 50:2003 "Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose" (Žin., 2004, Nr. 45-1490);

            6.4.5. HN 73:2001 "Pagrindinės radiacinės saugos normos" (2002, Nr. 11-388);

            6.4.6. HN 80:2000 "Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz - 300 GHz dažnių juostose" (Žin., 2000, Nr. 53-1548).

            6.4.7. HN 24:2003 "Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" (Žin., 2003, Nr. 79-3606);

            6.4.8. HN 43:2005 "Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai" (Žin., 2005, Nr. 90- 3376);

            6.4.9. HN 44:2006 "Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra" (Žin., 2006, Nr. 81-3217);

            6.4.10. HN 16:2006 "Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai" (Žin., 2006, Nr. 58-2069);

            6.4.11. HN 36:2009 "Draudžiamos ir ribojamos medžiagos" (Žin., 2009, Nr. 83-3451);

            6.4.12. HN 105:2004 "Polimeriniai statybos produktai ir polimerinės baldinės medžiagos" (Žin., 2004, Nr. 182-6745);

            6.4.13. Nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-975 (Žin., 2005, Nr. 3-47);

            6.5. energetikos normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus:

            6.5.1.Elektros įrenginių įrengimo bendrąsias taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin., 2007, Nr. 24-936);

            6.5.2. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin., 2007, Nr. 24-936);

            6.5.3. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-257 (Žin., 2004, Nr. 107- 4005);

            6.5.4. Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4-80 (Žin., 2005, Nr. 30-945);

            6.6. statybos taisykles, rekomendacijas ir kitus dokumentus:

            6.6.1. statybos taisykles ST 8860237.02:1998 "Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės", patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 162 (Žin., 1998, Nr. 78-2212);

            6.6.2. Neteko galios.

            6.6.3. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin., 2010, Nr. 146-7510);

            6.6.4. Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64 (Žin., 2011, Nr. 23-1138).

           

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

           

            7. Šiame Reglamente vartojamos sąvokos:

            7.1. pastatas - stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai [6.1.1];

            7.2. gyvenamasis pastatas - pastatas, kurio bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos;

            7.3. sublokuoti Namai - Namai, turintys bendrą, gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią sieną (sienas), kurios (kurių) šiluminiai parametrai atitinka išorės sienų šiluminiams parametrams nustatytus reikalavimus;

            7.4. Neteko galios.

            7.5. Namo aukštas - erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus). Jei aukšto grindys yra ne viename lygyje, aukšto grindų lygiu laikomas žemiau esančių grindų lygis;

            7.6. patalpa - pastato dalis, atribota nuo jo likusios dalies atitvaromis iš visų pusių ir turinti išėjimą (išėjimus) į kitas patalpas ar lauką;

            7.7. Neteko galios.

            7.8. rūsys - ūkinėms, techninėms ir kitoms reikmėms skirta apatinė Namo dalis, kurioje patalpų grindys iš visų pusių yra žemiau projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus ir jose nėra langų, o jei langų yra, - pusė arba daugiau grindų ploto įgilinta daugiau kaip 0,9 m nuo projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus;

            7.9. pusrūsis (cokolinis aukštas) - Namo dalis, kurioje visų patalpų arba didesniosios pusrūsio dalies grindys yra žemiau projektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus, tačiau ne žemiau kaip 0,9 m nuo jo, ir bent iš vienos pusrūsio pusės yra langai;

            7.10. pastogė (palėpė) - erdvė tarp Namo viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo;

            7.11. mansarda - pastogėje įrengta patalpa (patalpos), bendru atveju apribota viršutinio Namo aukšto perdanga, nuožulnaus stogo konstrukcija bei išorės sienomis. Stogo konstrukcija gali būti laužytos formos, iš dalies ar visiškai pakeičianti išorės sienas. Mansardos aukštis bent 3,5 m2 jos grindų plote turi būti ne mažesnis kaip 2,3 m;

            7.12. mezoninas - mažaaukščio Namo pusaukštis (virš vidurinės Namo dalies);

            7.13. atriumas - Namo vidaus patalpa, kurios pagrindinė paskirtis yra Namo vidaus natūralus apšvietimas. Atriumo aukštis neribojamas: jis gali būti iš visų ar kelių pusių apsuptas kitomis patalpomis, kurios gali būti apšviečiamos natūralia šviesa, sklindančia iš atriumo;

            7.14. priestatas - prie Namo pristatytos šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos namo "šiltų" atitvarų išorinėje pusėje ir turinčios tiesioginį išėjimą į Namą;

            7.15. balkonas - prieinama iš Namo vidaus aikštelė su aptvaru žmonių saugai užtikrinti, pritvirtinta prie Namo laikančiųjų konstrukcijų;

            7.16. lodža - prieinama iš namo vidaus aikštelė su perdanga (denginiu) ir sienomis iš trijų pusių, kuri iš ketvirtos pusės atitvaras neturi arba ji padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos. Lodža nuo fasado plokštumos gali būti išsikišusi į lauką arba įgilinta į Namo vidų;

            7.17. Namo naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų Namo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį Namo plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžų grindų plotas [6.2.4];

            7.18. Namo aukštis - aukštis nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki aukščiausio šlaitinio stogo kraigo arba plokščiojo stogo parapeto taško;

            7.19. vidutinė žemės paviršiaus altitudė - visų Namo kampų žemės paviršiaus altitudžių aritmetinis vidurkis;

            7.20. sklypo užstatymo tankis - pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis (išreikštas procentais) su visu sklypo plotu;

            7.21. insoliacija - teritorijų, pastatų ir patalpų apšvita tiesioginiais saulės spinduliais;

            7.22. natūralus apšvietimas - saulės šviesos paskirstymas reikiamoms matymo sąlygoms sudaryti: šoninis (pro langus sienose), viršutinis pro lublangius ar stoglangius, mišrus (šoninis ir viršutinis kartu);

            7.23. dirbtinis apšvietimas - elektros techninių įrenginių skleidžiama šviesa matymo sąlygoms sudaryti: bendrasis dirbtinis apšvietimas (dirbtinių šviesos šaltinių, kiek galint tolygiau išdėstytų viršutinėje patalpų zonoje); vietinis apšvietimas (apšvietimas, kuris kartu su bendruoju apšvietimu, užtikrina reikiamą apšvietą darbo (vartojimo) vietoje; mišrus (bendrasis ir vietinis kartu) [6.5.3];

            7.24. namo techninė įranga - ventiliatoriai, siurbliai, vandens šildytuvai, vandens bakai ir pan.;

            7.25. namų ūkio dirbtuvės - patalpa ar pastatas, skirtas daiktams gaminti ir taisyti. Dirbtuvės priskiriamos namų ūkio pastatams, jei jos skirtos savo ar savo šeimos reikmėms ir (ar) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai [6.2.31];

            7.26. automobilių saugyklos - atvira aptverta ir/ar neaptverta, dengta ar nedengta aikštelė; atviras ar uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys; Name specialiai įrengtos erdvės (įvairių tipų) lengviesiems automobiliams ar kitoms transporto priemonėms (motociklams, dviračiams) laikinai ar nuolat saugoti (laikyti). Vien dviračiams skirta saugykla vadinama dviračių saugykla;

            7.27. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [6.1. 1], statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 "Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" [6.2.4], statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2001 "Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms" [6.2.15].

           

IV SKYRIUS. SKLYPO TVARKYMO REIKALAVIMAI

           

            8. Namo bei kitų statinių išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose [6.1.2] ir statinio projektavimo sąlygų sąvade [6.2.2] nustatytiems statinio architektūros ir sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams. Atliekant kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus, ar statant statinius kultūros paveldo statinių teritorijose ar saugomose teritorijose, be Reglamento reikalavimų, taip pat taikomi papildomi reikalavimai, nustatyti atitinkamų įstatymų [6.1.3, 6.1.4] ar jų pagrindu parengtų kitų teisės aktų.

            9. Normuojami šie sklypo tvarkymo rodikliai:

            9.1. maksimalus sklypo užstatymo plotas ir tankis - nustatomas pagal 9 priedą;

            9.2. mažiausi leistini atstumai:

            9.2.1. priešgaisriniai - tarp Namų ir kitų pastatų - nustatomi pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus [6.6.3];

            9.2.2. sanitariniai - tarp Namų, kitų pastatų ir inžinerinių statinių priklausomai nuo jų paskirties, - nustatomi pagal Reglamento 2 priedą;

            9.2.3. užtikrinantieji statinių mechaninį atsparumą ir pastovumą:

            9.2.3.1. tarp statinių pamatų ir inžinerinių tinklų bei kitų inžinerinių statinių - nustatomi pagal [6.1.5];

            9.2.3.2. tarp įvairios paskirties inžinerinių tinklų - nustatomi pagal [6.1.5];

            9.2.3.3. tarp želdinių ir statinių elementų - nustatomi pagal Reglamento 3 priedą;

            9.2.4. užtikrinantieji trečiųjų asmenų interesų apsaugą nustatomi pagal Reglamento 8 priedą;

            9.3. didžiausias statinių aukštis - nustatomas teritorijų planavimo dokumentuose [6.1.2] ir Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose [6.6.3];

            9.4. mažiausias želdynų plotas - ne mažesnis kaip 25 % ne užstatyto sklypo ploto;

            9.5. didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje:

            9.5.1. yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais) [6.2.25]. Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan. [6.3.3];

            9.5.2. nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos pagal statinio projektavimo sąlygų sąvade [6.2.2] nurodytus reikalavimus (į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.) [6.3.3]. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus;

            9.6. privažiavimų prie Namo:

            9.6.1. mažiausias automobilių privažiavimo plotis - 3,5 m.

            9.6.2. didžiausias išilginis automobilių privažiavimo nuolydis - 12 %.

           

V SKYRIUS. NAMO PASKIRTIES REIKALAVIMAI

           

            10. Name turi būti sudarytos sąlygos poilsiui, miegui, higienai, valgio gaminimui bei kitai, susietai su žmonių bei namo poreikiais, veiklai.

            11. Namo patalpų sudėtis, jų matmenys, funkcinė priklausomybė bei išdėstymas nustatomas statytojo (užsakovo) techninėje užduotyje [6.2.1].

            12.* Bendruoju atveju Namo butas susideda iš šios paskirties patalpų:

            12.1. kambario;

            12.2. virtuvės (virtuvės-nišos) arba virtuvės-valgomojo (svetainės);

            12.3. vonios patalpos arba dušinės;

            12.4. tualeto (vienoje patalpoje su vonia ar atskiroje patalpoje);

            12.5. sandėliuko arba (ir) sieninės spintos;

            12.6. Neteko galios.

            12.7. techninės įrangos patalpų (kai jos reikalingos).

            12.1. Kai šiluma tiekiama iš centralizuotos šildymo sistemos, Name turi būti numatyta patalpa šilumos punktui. Kai šilumos gamybai naudojamas vietinis šilumos šaltinis, katilinės patalpa Name gali būti nenumatoma, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip.

            13. Name gali būti ir kitos patalpos, išskyrus nuodingųjų [6.4.13], ypač degių ir labai degių, sprogstamųjų medžiagų bei medžiagų, galinčių sudaryti sprogstamuosius mišinius sąveikoje su vandeniu ar deguonimi, parduotuves ar buities paslaugų bei gamybos patalpas, kuriose saugomos ar naudojamos šios medžiagos.

            Pastaba. Kambariai gali būti įrengiami visuose Namo aukštuose, mansardoje, mezonine, išskyrus rūsius. Cokoliniame aukšte kambarys gali būti įrengiamas tik tuo atveju, kai kambario perimetro bent vienoje (iš 4) kraštinėje žemės paviršius ties kambario siena yra žemiau negu kambario grindų lygis, o kambario insoliacija atitinka šio Reglamento reikalavimus.

            14.* Namo patalpų mažiausi aukščiai pateikiami Reglamento 4 priede.

            15. Kitų patalpų matmenys nustatomi:

            15.1. šilumos punkto - pagal Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių [6.5.4] reikalavimus;

            15.2. kieto kuro sandėlio - pagal statytojo techninę užduotį [6.2.1];

            15.3. namo techninės įrangos patalpų - pagal reikalavimus, pateiktus šios įrangos įsigijimo dokumentuose (techniniuose pasuose ar kt.), nepažeidžiant atitinkamais teisės aktais nustatytų saugos reikalavimų;

            15.4. visuomeninės paskirties ir asmeninių namų ūkio dirbtuvių patalpų - pagal normatyvinių atitinkamos srities technologinių ir saugos dokumentų reikalavimus;

            15.5. lengvųjų automobilių saugyklos - pagal Reglamento VIII skyriuje nustatytus reikalavimus.

            16. Namo aukštų skaičiaus, patalpų plotų bei tūrių skaičiavimo tvarka pateikiama STR 1.14.01:1999 [6.2.4].

            17. Namas turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad gyvenamųjų patalpų insoliacija, natūralus ir dirbtinis apšvietimas atitiktų Reglamento 18, 19 punktų ir VII skyriaus reikalavimus.

            18. Natūralus apšvietimas išreiškiamas apšvietos koeficientu, kuris lygus perforuoto atitvarų ploto (langų, lublangių, stoglangių, išorės durų) įstiklinto paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykiui. Apšvietos koeficientų vertės atskiroms patalpoms pateikiamos Reglamento 5 priede.

            19. * Namo insoliacijos reikalavimai yra šie: 1-3 kambarių Name bent viename kambaryje, o 4 ir daugiau kambarių namuose, - bent dviejuose kambariuose kovo 22 d. arba rugsėjo 22 d. insoliacijos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 2,5 valandos. Per šią trukmę tiesioginių saulės spindulių kritimo kampai turi būti ne mažesni kaip:

            19.1. vertikalus kampas - 6o (kampas, kurį sudaro saulės spindulys su horizontaliu paviršiumi, esančiu išorinės sienos įstiklinto paviršiaus apatinės dalies lygyje);

            19.2. horizontalus kampas - 20O (kampas, kurį sudaro saulės spindulys su išorinės sienos įstiklintu paviršiumi).

            20. Namo dirbtinio apšvietimo norminiai reikalavimai pateikiami Reglamento VII skyriuje.

           

VI SKYRIUS. NAMO (KAIP STATINIO) ESMINIAI REIKALAVIMAI

           

I SKIRSNIS. MECHANINIS ATSPARUMAS IR PASTOVUMAS

           

            21. Namo esminis reikalavimas "Mechaninis atsparumas ir pastovumas" įgyvendinamas vadovaujantis STR 2.01.01 (1):2005 [6. 2.6] nuostatomis.

            22. Namo pamatai ir laikančiosios konstrukcijos turi būti apskaičiuotos, įvertinant:

            22.1. grunto bei gruntinio vandens slėgį;

            22.2. konstrukcijų nuosavą svorį;

            22.3. laikinas apkrovas:

            22.3.1. apkrovas į perdangas, denginį ir kitas statinio dalis;

            22.3.2. sniego ir ledo apkrovas;

            22.3.3. vėjo apkrovas;

            22.3.4. statybos metu atsirandančias apkrovas;

            22.3.5. kitas apkrovas (krosnių, židinių, kitų sunkių elementų ir pan.).

            23. Statinio konstrukcijos skaičiuojamos, vadovaujantis STR 2. 05.03:2003 [6.2.16] ir STR 2.05.04:2003 [6.2.17], taip pat normatyviniais statybos techniniais dokumentais, nustatančiais tam tikrų statinio konstrukcijų (medinių, plieninių, gelžbetoninių ir kt.) tipų skaičiavimo ir kitus reikalavimus.

            24. Jei statinio projektas priskiriamas I geotechninei kategorijai [6.2.27], patikrinamieji statinių savybių skaičiavimai, nurodyti Reglamento 22 ir 23 punktuose, gali būti neatliekami.

 

           

 

 

 

 

II SKIRSNIS. GAISRINĖ SAUGA

 

           

            25. Namas ir jo priklausiniai projektuojami vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.01.01(2):1999 "Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga" [6.2.7], Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų [6.6.3], Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių [6.6.4] nuostatomis.

           

III SKIRSNIS. HIGIENA, SVEIKATA IR APLINKOS APSAUGA

           

            41. Higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimai Name turi atitikti STR 2.01.01(3):1999 [6.2.8] nuostatas.

            42. Namo vidaus aplinkos reikalavimai:

            42.1 Namo mikroklimato parametrai - šildymo sezono metu Namo patalpų mikroklimatas turi atitikti mikroklimato parametrų ribines vertes, nustatytas HN 42:2009 [6.4.3]. Įrengiant oro kondicionavimo sistemą, reikalaujami mikroklimato reikalavimai turi būti išlaikyti bet kurio sezono metu;

            42.2. šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos projektuojamos ir įrengiamos, vadovaujantis STR 2.09.02:2005 [6. 2.23], STR 2.08.01:2004 [6.2.26] ir ST 860237.02:1998 [6.6.1];

            42.3. oro kokybė ir apsauga nuo pavojingos spinduliuotės bei kitų pavojingų veiksnių:

            42.3.1. oro tarša neturi viršyti ribinių verčių, nustatytų HN 35:2007 [6.4.2];

            42.3.2. radioaktyvi emisija neturi viršyti ribinių verčių, nustatytų HN 73:2001 [6.4.5];

            42.3.3. elektromagnetinis laukas neturi viršyti ribinių verčių, nustatytų HN 80:2000 [6.4.6];

            42.3.4. visą žmogaus kūną veikianti vibracija neturi viršyti ribinių verčių, nustatytų HN 50:2003 [6.4.4];

            42.3.5. triukšmas neturi viršyti triukšmo lygių, nustatytų HN 33:2007 [6.4.1];

            42.4. drėgmės reguliavimas:

            42.4.1. visų aukštų patalpose (tarp jų ir rūsyje bei pusrūsyje) neturi atsirasti vandens ant vidinių ir išorinių sienų nei skystu pavidalu, nei dėmėmis bei pelėsių;

            42.4.2. oro drėgmė reguliuojama, naudojant efektyviausias šildymo ir vėdinimo sistemas (žr. Reglamento 42.2 p.), atitvarų hidroizoliaciją;

            42.4.3. norminė oro drėgmė pasiekiama, užtikrinant šiuos norminius parametrus:

            42.4.3.1. oro cirkuliacijos greitį, nustatytą pagal STR 2.09. 02:2005 [6.2.23];

            42.4.3.2. pakankamą šildymo įrenginių galią, kuri nustatoma apskaičiavus šilumos nuostolius per pastato atitvaras bei normalų maksimalų vandens garų kiekį. Visi šie parametrai nustatomi pagal STR 2.05.01:2005 [6.2. 20], STR 2.09.04:2008 [6.2.21], STR 2.01.03:2009 [6.2.22];

            42.4.4. Namas turi būti apsaugotas nuo neigiamų lietaus, sniego, gruntinio vandens ir kitos filtracijos poveikių į jį:

            42.4.4.1. įrengiant lietaus nuvedimo latakus ir vamzdžius nuo stogo. Šis reikalavimas netaikomas Namui, kurio aukštis ne didesnis kaip 4,5 m ir stogo plotas ne didesnis kaip 100 m-2;

            42.4.4.2. įrengiant drenažą, nuvedant lietaus vandenį į lietaus nuotakyną pagal STR 2.07.01:2003 [6.2.25] reikalavimus ar numatant kitas apsaugos priemones;

            42.4.4.3.izoliuojant nuo drėgmės (hidroizoliacija) pamatus, sienas, grindis pagal STR 2.05.13:2004 [6.2.19] ir stogo dangą pagal STR 2.05.02:2008 [6.2.18];

            42.5. vandens tiekimas:

            42.5.1. į Namą turi būti tiekiamas geriamasis vanduo iš vandentiekio inžinerinių tinklų ar imamas iš požeminių vandeningų grunto sluoksnių (gręžinių, šachtinių šulinių). Gręžiniai geriamajam vandeniui įrengiami Namo gyventojų reikmėms ar kelių Namų gyventojų reikmėms pagal LAND 4-99 [6.3.1] ir HN 44:2006 [6.4.9] nustatytus reikalavimus. Šachtiniai šuliniai įrengiami vadovaujantis HN 43:2005 nustatytais reikalavimais [6.4.8];

            42.5.2. vandens tinkamumas gerti nustatomas pagal HN 24:2003 [6.4.7] ir HN 43:2005 [6.4.8];

            42.5.3. * minimalus geriamojo vandens kiekis - 200 l/d. 1 žmogui [6.4.7]; jei į namą tiekiamas ir geriamojo vandens kokybės neatitinkantis vanduo, geriamojo vandens kiekis gali būti sumažintas iki 100 l per dieną [6.4.7]. Jei vandens tiekimo sistemoje galimi vandens tiekimo trikdžiai, Name (ar sklype) turi būti įrengiamas vandens bakas (vandens bokštas), kurio aukštis turi būti pakankamas reikiamam slėgiui sudaryti. Bako talpa apskaičiuojama priklausomai nuo žmonių skaičiaus įvertinant, kad vienas žmogus suvartoja 25 l vandens per dieną [6.4.7];

            42.5.4. Namo vandentiekio sistemos reikalavimus nustato STR 2. 07.01:2003 [6.2.25];

            42.6. nuotekų šalinimas: Namo nuotekų šalintuvo reikalavimus nustato STR 2.07.01:2003 [6.2.25]. Nesant nuotekų priimtuvo, kaimo vietovėse gali būti įrengiami lauko tualetai (žr. Reglamento VIII skyrių);

            42.7. kietųjų atliekų šalinimas: atliekos (pagal atskiras jų rūšis) kaupiamos konteineriuose, talpyklose ir pan. Konteinerių ar talpyklų aikštelės turi būti padengtos vandeniui nelaidžia danga. Aikštelės paviršiaus nuolydis turi būti ne didesnis kaip 10 procentų;

            43. Namo išorės aplinka:

            43.1. joje turi būti užtikrintas teršalų emisijos ir sklaidos leidžiamas toje teritorijoje lygis:

            43.1.1. įrengiant vėdinimo sistemas, dūmtraukius, dūmtakius pagal šiame skirsnyje ar jo nuorodose nustatytus reikalavimus;

            43.1.2. laikantis nuotakyno sandarinimo reikalavimų [6.2.25];

            43.1.3. laikantis nuotekų kaupimo rezervuarų sandarinimo reikalavimų (žr. Reglamento VIII skyrių);

            43.1.4. laikantis skysto kuro (jei jis naudojamas) talpyklų sandarinimo reikalavimų, nustatytų atitinkamais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais.

            44. Statybos produktų reikalavimai - statybos produktai, iš kurių pastatytas Namas, jo priklausiniai, Namo inžinerinės sistemos ir sklypo inžineriniai tinklai, taip pat Namo įranga turi atitikti STR 2.01.01(3):1999 [6.2.8] prieduose ir HN 16:2006 [6.4.10], HN 36:2009 [6.4.11], HN 105:2004 [6.4.12] nurodytus reikalavimus.

           

IV SKIRSNIS. SAUGUS NAUDOJIMAS

           

            45. Namo naudojimo saugos pagrindiniai reikalavimai pateikiami STR 2.01.01(4):2008 [6.2.9];

            46. Namas, jo inžinerinės sistemos, priklausiniai ir sklypo inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad juos naudojant ir prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų: paslydimo, kritimo, susidūrimo, nutrenkimo ar sužalojimo elektros srove, sprogimo rizikos.

            47. Paslydimo, kritimo, susidūrimo rizikai išvengti namo pėsčiųjų judėjimo keliuose nustatomi šie reikalavimai:

            47.1. grindys turi būti neslidžios;

            47.2. atsidarantys langai, kurių palangės yra žemesnės nei 0,90 m nuo grindų paviršiaus ir žemės paviršius Namo išorėje toje vietoje yra žemesnis daugiau kaip 1,5 m už grindų Namo viduje lygį, privalo turėti įtvirtintą aptvarą (turėklus). Šiame ir kituose Reglamento punktuose nurodytų aptvarų (turėklų) aukštis turi būti ne žemesnis kaip 0,9 m. Tarpai tarp aptvaro (turėklų) elementų nenormuojami. Aptvarai turi būti ištisiniai, apskaičiuoti ne mažesnei kaip 0,3 kN/m apkrovai;

            47.3. visos pėstiesiems pasiekiamos Namo zonos, kuriose grindų paviršius yra daugiau nei 1,5 m virš gretimos zonos grindų paviršiaus arba virš žemės paviršiaus turi būti aptvertos saugiu aptvaru (turėklais);

            47.4. Namo vidaus laiptatakio, vedančios į patalpas, laipto pakopos aukštis turi būti ne didesnis kaip 0,20 m, o laipto pakopos gylis - ne mažesnis kaip 0,25 m;

            47.5. išorės laiptatakio, vedančios į Namą arba įėjimo į pastatą, laipto pakopos aukštis turi būti ne didesnis kaip 0,15 m, o laipto pakopos gylis - ne mažesnis kaip 0,30 m;

            47.6. laiptai ir pandusai, turi būti su turėklu (turėklais), kurio aukštis ne mažesnis kaip 0,9 m;

            47.7.* slenksčiai turi būti ne aukštesni kaip 0,025 m;

            47.8.* pavieniai laipteliai draudžiami;

            47.9. neįrėmintose stiklinėse duryse ir languose, jei stiklas yra žemiau nei 0,90 m virš grindų, turi būti naudojamas nedužusis stiklas;

            47.10. neįrėmintos stiklinės durys ir langai bei svyruojančios durys turi būti matomos, pažymėjus jas ženklais, kurių plotas ne mažesnis kaip 0,20 cm2 ir išdėstant ženklus tarp 0,70 m ir 1,5 m aukštyje virš grindų;

            47.11.* pandusai ir laiptai, kurių nuolydis yra didesnis nei 5 %, mažiausiai kas 3 m turi būti su poilsio aikštelėmis;

            47.12. mažiausias bekliūtis Namo durų plotis turi būti 0,85 m, aukštis - 2 m;

            47.13.* tarp grindų ir išsikišusių statybinių konstrukcijų dalių vertikalus atstumas turi būti ne mažesnis kaip 2,0 m;

            47.14. įėjimas iš lauko į aukštesnį nei dviejų aukštų Namą (išskyrus atskirą įėjimą į rūsį ar technines patalpas) turi būti su ne mažesniu kaip 1,0x1,0 m apsauginiu stogeliu;

            47.15. inžinerinių tinklų šulinių dangčiai sklypo susisiekimo komunikacijose (privažiavimuose, takuose, šaligatviuose) turi būti vienoje plokštumoje su jų paviršiumi; dangčių angos (ar tarpai tarp grotelių) turi būti ne didesni kaip 0,02 m.

            48. Žmonių nudegimų ir nuplikinimų rizikai išvengti nustatomi šie reikalavimai:

            48.1. šildymo bei karšto vandentiekio prietaisų bei tiekimo ir pašalinimo vamzdžių paviršiaus temperatūra taškuose, kuriuose jie yra pasiekiami, turi būti ne didesnė nei 80 oC, o dūmtraukių, dūmtakių paviršiaus - ne didesnė kaip 40 OC;

            48.2. šilto oro temperatūra, matuojama 0,01 m atstumu nuo ventiliacijos angos, turi būti ne didesnė kaip 70 OC;

            48.3. buitinio karšto vandens temperatūra turi neviršyti nustatytos HN 24:2003 [6.4.7].

            49. Nutrenkimo elektros srove rizikai išvengti nustatomi šie reikalavimai:

            49.1. * Name turi būti įrengta apsaugos nuo žaibo smūgio (žaibosaugos) sistema pagal STR 2.01.06:2009 [6.2.13] nustatytus reikalavimus;

            49.2. Namo elektros inžinerinės sistemos turi būti projektuojamos numatant įžeminimo (įnulinimo) galimybę.

            50. Sprogimo rizikai išvengti nustatomi šie reikalavimai: patalpos, kuriose įrengtos dujų sistemos turi būti įrengtos pagal STR 2.08.01:2004 [6.2.26] reikalavimus.

            51. Neteko galios.

 

V SKIRSNIS. APSAUGA NUO TRIUKŠMO

           

            52. Apsaugos nuo triukšmo reikalavimai pateikiami STR 2.01. 01(5):2008 [6.2.10] ir STR 2.01.07:2003 [6.2.14].

            53. Namo garso klasė (akustinio komforto lygis) parenkama pagal statytojo (užsakovo) pageidavimą, nurodytą techninėje užduotyje STR 1.05.06:2005 [6.2.1]. Namo atitvarų garso izoliavimo rodikliai nustatomi, vadovaujantis STR 2.01.07:2003 [6.2.14]. Minimali privaloma naujai projektuojamo Namo garso klasė - E. Sublokuotų Namų bendros sienos akustiniai rodikliai turi atitikti ne žemesnius kaip C garso klasės reikalavimus.

            54. Rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų Namų garso klasė neturi pablogėti. Namų, pradėtų projektuoti iki Reglamento įsigaliojimo dienos, esamos garso klasės gali būti nustatomos savininkui (valdytojui) pageidaujant. Rąstinių Namų kaimo vietovėje garso klasė nereglamentuojama.

            55. Namo išorės aplinka (sklypo ribose) nuo išorės triukšmo šaltinių gali būti apsaugoma, panaudojant triukšmo ekranus, įrengiamus tarp triukšmo šaltinio ir Namo (žr. STR 2.06.01:1999 [6.2.24]).

           

VI SKIRSNIS. ENERGIJOS TAUPYMAS IR ŠILUMOS IŠSAUGOJIMAS

           

            56. Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus nustato STR 2.01.01(6):2008 [6.2.11]. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei:

            56.1. Namo išorės atitvarinių konstrukcijų šiluminiai parametrai atitinka nustatytus STR 2.05.01:2005 [6.2.20]. Statybos produktų, iš kurių pastatytos pastato atitvarinės konstrukcijos, šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės nustatomos vadovaujantis STR 2.01.03:2009 [6.2.22];

            56.2. Namo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir karšto vandentiekio sistemos yra suprojektuotos bei įrengtos taip, kad būtų išlaikyti patalpų namo ir jo patalpų vidaus mikroklimato parametrai ir kiti gyvenamosioms patalpoms nustatyti reikalavimai (žr. Reglamento 42.2 p.), bei yra numatytas šių sistemų automatinis ar rankinis reguliavimas, o esant centralizuotam šilumos tiekimui, - įrengti šilumos suvartojimo apskaitos prietaisai;

            56.3. Namo (patalpos) šildymo sistemos galia padengia visus Namo (patalpos) nuostolius, kurie nustatomi, susumavus visų patalpų arba šildomųjų erdvių, kurias apšildo nagrinėjama šildymo sistema, šilumos nuostolius. Šilumos nuostoliai ir sunaudojamos šilumos energijos kiekis apskaičiuojami pagal STR 2.09.04:2008 [6.2.21] nustatytus reikalavimus.

           

VII SKYRIUS. NAMO INŽINERINĖS SISTEMOS

           

            57. Namui funkcionuoti reikalingos inžinerinės sistemos nustatomos statytojo (užsakovo) techninėje užduotyje [6.2.1]. Žemiau išvardijamos galimos Namo inžinerinės sistemos:

            57.1. šildymo, žr. Reglamento 42.2 p.;

            57.2. vėdinimo, žr. Reglamento 42.2 p. (išskyrus atvejus, kai vėdinama tik per langus);

            57.3. vandentiekio (įrengiamos, kai į namą tiekiamas vanduo iš komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų), žr. Reglamento 42.5 p.;

            57.4. nuotekų šalinimo (kai iš namo nuotekos nuvedamos į komunalinį ar vietinį nuotakyną), žr. Reglamento 42.6 p.;

            57.5. dujų tiekimo (Namo šildymo sistemai pagal Reglamento 57.1 p., vandens šildymui ir maisto gaminimu), žr. STR 2.08.01:2004 [6.2.26];

            57.6. elektros tiekimo (elektrinei Namo įrangai, šildymui ir dirbtiniam apšvietimui), žr. Reglamento 58 - 60 punktus;

            57.7. elektroninių tinklų (telefono, radijo, televizijos, kompiuterizavimo, priešgaisrinės signalizacijos, Namo apsaugos) - pagal statytojo (užsakovo) pageidavimą, nurodytą techninėje užduotyje.

            58. Elektros tiekimo sistemos įrengiamos vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis [6.5.1], Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis [6.5.2].

            59. Dirbtinio elektros apšvietimo sistema turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [6.5.1] ir Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [6.5.3] nustatytus reikalavimus.

            60. Nustatomi šie dirbtinio elektros apšvietimo reikalavimai:

            60.1.* apšvietimo sistemos galingumas turi būti toks, kad būtų užtikrintos Reglamento 7 priede pateiktos dirbtinės apšvietos normuojamų dydžių vertės, nustatytos Namo patalpoms, ir sudaryta galimybė padidinti apšvietos galingumą iki 20 W į grindų ploto m2;

            60.2.* šviestuvai kambariuose turi būti numatyti taip, kad atstumas nuo bet kurios kambario vietos iki artimiausio šviestuvo būtų ne didesnis kaip 4 metrai;

            60.3. kiekviename kambaryje turi būti viršutinis ar sieninis elektros šviestuvas, valdomas sieniniu jungikliu;

            60.4. sieniniai elektros šviestuvų kištukiniai lizdai turi būti gyvenamuosiuose kambariuose ir miegamuosiuose, asmeninėse dirbtuvėse ir kitose patalpose, kur normaliai ūkio veiklai reikalingas papildomas apšvietimas. Jie turi būti išdėstyti taip, kad atstumas nuo bet kurio taško kambaryje iki artimiausio elektros šviestuvo kištukinio lizdo būtų ne didesnis kaip 4 m.

           

VIII SKYRIUS. NAMO PRIKLAUSINIŲ BENDRIEJI REIKALAVIMAI

           

            61. Šiame skyriuje nustatomi šių priklausinių bendrieji reikalavimai:

            61.1. lengvųjų automobilių saugyklos (atviros ir uždaros);

            61.2. namų ūkio dirbtuvės;

            61.3. sklypo aptvaro;

            61.4. gręžinio vandeniui tiekti;

            61.5. šachtinio vandens šulinio;

            61.6. individualios nuotekų tvarkymo sistemos su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimo į aplinką ir individualios nuotekų sistemos su kaupimo rezervuaru;

            61.7. tualeto su kaupimo rezervuaru;

            61.8. pirties;

            61.9. sklypo inžinerinių tinklų.

            62. Priklausinių, išvardytų Reglamento 61.1-61.8 p., bendrieji reikalavimai taikomi tiek pavieniams pastatams, tiek prie Namo priblokuotiems pastatams ar į Namą įkomponuotoms tokios pat paskirties patalpoms.

            63. Automobilių saugyklos projektavimo bendrieji reikalavimai nustatyti STR 2.02.08:2005 [6.2.28].

            64. Neteko galios.

            65. Sklypo aptvarui nustatomi šie reikalavimai:

            65.1. jis neturi išeiti už sklypo ribos ar kitos užstatymo linijos, nustatytos sklypo nuosavybės dokumentuose, teritorijų planavimo dokumentuose [6.1.2] ar projektavimo sąlygų sąvade [6. 2.2];

            65.2. aptvaras iki 2 m aukščio priskiriamas nesudėtingiems statiniams ir turi atitikti reikalavimus, nustatytus STR 1.01.07:2002 [6.2.5];

            65.3. aptvaro vartų plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, o pėstiesiems skirtų vartelių, - 0,9 m;

            65.4. statyti spygliuotos vielos tvoras ar tvoras iš kitų aštrių medžiagų (stiklo duženų ir pan.) miestuose ir miesteliuose draudžiama. Kaimo vietovėse spygliuotą vielą ir kitas aštrias medžiagas galima naudoti tik tvoros daliai, aukštesnei nei 3 m, įrengti.

            66. Neteko galios.

            67. Individuali nuotekų tvarkymo sistema įrengiama, vadovaujantis Mažų nuotekų kiekių tvarkymo reglamentu [6.3.4], STR 2.02.05:2004 [6.2.30], STR 2.07.01:2003 [6.2.25], LAND 21-01 [6.3.2].

            68. Šachtiniai vandens šuliniai įrengiama vadovaujantis Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentu [6.3.4], STR 2.02.05:2004 [6.2.30], STR 2.07.01:2003 [6.2.25], LAND 21-01 [6.3.2].

            69. Lauko tualetui nustatomi šie reikalavimai:

            69.1. įrengiant rezervuarus pralaidžiuose gruntuose, rezervuaro atitvaroms turi būti naudojami vandeniui nepralaidūs statybos produktai. Rezervuaras įrengiamas taip, kad jo dalis (pusė tūrio) būtų už tualeto išorinės sienos. Ši dalis turi būti uždengta hermetišku pakeliamu dangčiu, kad galima būtų išsiurbti (iškuopti) fekalijas;

            69.2. turi būti numatytas oro iš rezervuaro šalinimas, įrengiant iš jo vėdinimo vamzdį 0,4 m virš numatomo fekalijų lygio, kuris turi būti išvestas aukščiau tualeto stogelio 0,5 m.

            70.* Pirtys įrengiamos vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių pirčių įrengimą ir priežiūrą, reikalavimais.

            71. Sklypo inžineriniai tinklai tiesiami, vadovaujantis šiais teisės aktais:

            71.1. vandentiekis ir nuotakynas - STR 2.07.01:2003 [6.2.25];

            71.2. šilumos tinklai - Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklėmis [6.5.4];

            71.3. dujotiekis - STR 2.08.01:2004 [6.2.26];

            71.4. elektros tinklai- Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [6.5.1], Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinosiomis taisyklėmis [6.5.2] ir Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [6.5.3];

            71.5. elektroninių ryšių - Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais normatyviniais dokumentais.

           

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

           

            72. Ginčai dėl Reglamento taikymo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

           

_____________

           

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                                                                                Statybos techninio reglamento

                                                                                                STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir

                                                                                                dvibučiai gyvenamieji pastatai"

                                                                                                1 priedas

 

           

MAŽIAUSI LEISTINI PRIEŠGAISRINIAI ATSTUMAI TARP NAMŲ IR KITŲ

PASTATŲ PRIKLAUSOMAI NUO JŲ ATSPARUMO UGNIAI LAIPSNIO

 

Neteko galios.

 

 

 

 

 

 

______________

 

 

                                                                                   

 

 

 

 

 

 

 

Statybos techninio reglamento

                                                                                    STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai

                                                                                    gyvenamieji pastatai"

                                                                                    2 priedas

                                                                                               

MAŽIAUSI LEISTINI SANITARINIAI ATSTUMAI (M) TARP STATINIŲ ATSIŽVELGIANT Į JŲ PASKIRTĮ

 

Statinio pavadinimas

ir jo santrumpa

NŪP

AS

Š

T

M

NKR

VNV

PSKR

ŠŠ

Namas - N

n

n

n

10

15

10

8

7

1

5

Namų ūkio pastatas - NŪP

-

n

n

n

1,5

n

n

n

n

5

Automobilių saugykla - AS

n

-

n

n

1,5

n

n

n

n

10

Šiltnamis - Š

n

    n

-

n

1,5

3

3

5

3

10

Tvartas - T

n

n

n

-

n

n

n

5

3

15

Mėšlidė, kompostavimo aikštelė - M

1,5

1,5

1,5

n

-

n

n

5

3

20

Nuotekų kaupimo rezervuaras, lauko

tualetas - NKR

n

n

3

n

n

-

n

n

n

15

Vietinė nuotekų valykla - VNV

n

n

3

n

n

n

-

5

3

15

Antžeminis skysto kuro rezervuaras - ASKR

n

n

5

5

5

n

5

-

n

15

Požeminis skysto kuro rezervuaras - PSKR

n

n

3

3

3

n

3

n

-

15

Šachtinis

šulinys - ŠŠ

5

10

10

15

20

15

15

15

15

-

 

            Pastabos:

            1. n - nenormuojama.

            2. Jei šioje lentelėje pateikti leistini mažiausi sanitariniai atstumai yra mažesni už mažiausius leistinus priešgaisrinius atstumus (kai jie normuojami), turi būti taikomi Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose [6.6.3] nustatyti priešgaisriniai atstumai.

            3. Vandentiekio įvadas į Namą turi būti tiesiamas ne arčiau kaip 5 m nuo tvarto, mėšlidės, kompostavimo aikštelės, nuotekų kaupimo rezervuaro, lauko tualeto, 7 m - nuo vietinės nuotekų valyklos.

            4. Nuotekų tinklai turi būti tiesiami ne arčiau kaip 10 m nuo šachtinio šulinio.

            5. Kai vietinė nuotekų valykla ir nuotekų kaupimo rezervuaras, lauko tualetas yra vienbučio (vieno buto) gyvenamojo pastato priklausiniai, atstumas nuo vienbučio (vieno buto) gyvenamojo pastato iki vietinės nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuaro ar lauko tualeto nenormuojamas, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip.

           

_____________

           

 

                                                                                                Statybos techninio reglamento

                                                                                                STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir

                                                                                                dvibučiai gyvenamieji pastatai"

                                                                                                3 priedas

 

                                                                                               

           

MAŽIAUSI LEISTINI ATSTUMAI TARP ŽELDINIŲ IR STATINIŲ ELEMENTŲ,

UŽTIKRINANTIEJI STATINIŲ MECHANINĮ ATSPARUMĄ IR PASTOVUMĄ

 

 

 

Pastatų ir inžinerinių statinių elementai

Atstumai iki ašies, m

Medžio kamieno

Krūmo

Pastatų išorinės pusės

5

1,5

Apšvietimo tinklo, inžinerinių statinių atramos

4

-

Šlaitų papėdės ir kt.

1

0,5

Atraminių sienelių papėdės išorinės pusės

3,0

1,0

Šaligatvių ir sodo takelių kraštas

0,7

0,5

Bortinis akmuo ar kelio sustiprintos juostos kelkraščio pakraštys

2,0

1,2

Požeminiai tinklai:

 

 

dujotiekio, nuotekų

1,5

-

šilumos tinklų (nuo kanalo sienelės)

2,0

1,0

bekanalinių šilumos tinklų, vandentiekių, drenažų

2,0

-

jėgos kabelių ir elektroninių ryšių kabelių

2,0

0,7

 

 

            Pastaba. Atstumai nuo elektros oro linijų iki medžių nustatomi pagal Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles [6.5.2].

           

_____________

           

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                                                                               

 

 

 

 

 

 

 

Statybos techninio reglamento

                                                                                                STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir

                                                                                                dvibučiai gyvenamieji pastatai"

                                                                                                4 priedas

 

                                                                                               

           

NAMO PATALPŲ MAŽIAUSI LEISTINI AUKŠČIAI

 

Namo patalpos paskirtis

Mažiausias aukštis, m

1. Gyvenamosios patalpos

2,5

2. Virtuvė, sanitarinės, pagalbinės patalpos

2,5

3. Pastogių su horizontaliomis lubomis patalpos

2,3

4. Pastogių su nuožulniomis lubomis patalpos (darbo vietoje)

2,0

5. Rūsio patalpos

2,2

6. Koridorius

2,5 / 2,1*

7. Techninių ir ūkio patalpų, automobilių saugyklos

2,1

8. Laiptinė (nuo laiptų iki viršutinio laiptatakio)

2,0

 

            * - aukštis, įrengus antresolę.

           

________________

 

                                                                                                Statybos techninio reglamento

                                                                                                STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir

                                                                                                dvibučiai gyvenamieji pastatai"

                                                                                                5 priedas *

 

                                                                                                 

           

NAMO PATALPŲ NATŪRALIOS APŠVIETOS KOEFICIENTŲ MAŽIAUSIŲ DYDŽIŲ

VERTĖS

                                                                                                                                          

                 Patalpos, kuriose turi būti natūrali apšvieta

Natūralios apšvietos koeficientas (patalpos atitvarų perforuoto ploto ir patalpos grindų ploto santykis)

1. Gyvenamieji kambariai

1:6

2. Virtuvė

1:8

3. Gyvenamieji kambariai, virtuvė, apšviečiami per langus, įrengtus nuožulnioje stogo plokštumoje

 

1:10

 

 

                                                                                                                        STR 2.02.09:2005

                                                                                                                        6 priedas

           

DURŲ STAKTŲ MATMENŲ MAŽIAUSIŲ DYDŽIŲ VERTĖS

 

Neteko galios.

_______________

                                                                                                Statybos techninio reglamento

                                                                                                STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir

                                                                                                dvibučiai gyvenamieji pastatai"

                                                                                                7 priedas

 

                                                                                               

           

PATALPŲ DIRBTINĖS APŠVIETOS PARAMETRŲ MAŽIAUSIOS LEIDŽIAMOS

VERTĖS

 

Patalpos

Normuojamos apšvietos dydis, lx

Normuojamos apšvietos plokštuma nuo grindų paviršiaus, m

1. Bendrasis kambarys (svetainė)

150-300

H 0,8

2. Miegamasis

100-200

H 0,8

3. Virtuvė, virtuvė niša

100-200

H 0,8

4. Valgomasis

100-200

H 0,8

5. Kabinetas, biblioteka

300

H 0,8

6. Koridorius, holas

50

H 0,0

7. Skalbykla

100

H 0,8

8. Vonia, tualetas

75

V virš plautuvės

9. Rūbinė

100

H 0,0

10. Sandėliukas

50

H 0,0

 

            Pastaba. Apšvietos vienetas - liuksas (lx). Liuksas - apšvieta, kurią suteikia 1 liumeno šviesos srautas, krentantis statmenai į 1 m2 plotą.

           

____________

Statybos techninio reglamento

                                                                                                STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir

                                                                                                dvibučiai gyvenamieji pastatai"

                                                                                                8 priedas

 

                                                                                               

STATINIŲ IŠDĖSTYMO NAMO SKLYPE GRETIMŲ SKLYPŲ ATŽVILGIU

REIKALAVIMAI

           

            1. Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, ir kiti reikalavimai:

            1.1. pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio - ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios pastato ar jo dalies. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu;

            1.2. inžinerinių statinių, išskyrus sklypo aptvarus, - ne mažesnis kaip 1,0 m. Šis atstumas gali būti sumažintas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu;

            1.3. sklypo aptvarų, priskiriamų nesudėtingiems statiniams, taip pat ir kito tipo aptvarų - pagal STR 1.01.07:2002 [6.2.5] reikalavimus tvoroms;

            1.4. pastatų (priestatų) atstumai iki gretimo sklypo pastatų (priestatų) turi atitikti reikalavimus, nustatytus Reglamento 2 priede. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu. Toks sutikimas reikalingas ir tuomet, kai pastatai sublokuojami ant sklypo ribos.

            2. Nustatant priešgaisrinius atstumus tarp pastatų, blokuojant pastatus ant sklypo ribos, turi būti vadovaujamasi Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais [6.6.3].

            3. Šiame priede reglamentuoti atstumai nuo pastatų ir statinių taikomi ir bet kurioms Namo ar jo priklausinių bei inžinerinių statinių išsikišančioms konstrukcijoms.

           

_______________

           

                                                                                                Statybos techninio reglamento

                                                                                                STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir

                                                                                                dvibučiai gyvenamieji pastatai"

                                                                                                9 priedas

 

                                                                                               

NAMŲ SKLYPŲ UŽSTATYMO IR TVARKYMO REIKALAVIMAI

           

            1. Bendras visų Namo žemės ūkio paskirties mėgėjiškų sodų ar kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemės sklype esančių pastatų, išskyrus šiltnamius, priskiriamus I grupės nesudėtingiems statiniams, užimamas žemės plotas neturi viršyti lentelėje nurodyto dydžio. Žemės ūkio paskirties sklypuose ūkininkų sodybose Namų užimamas žemės plotas neturi viršyti 1000 m2, o bendras užstatymo plotas 50%.

           

Maksimalūs pastatų užimamo žemės ploto dydžiai sklype

 

Sklypo plotas, m2

Maksimalus sklypo užstatymo tankis, %

Maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas, m2

iki 400

40

*

400

40

160

600

35

210

900

30

270

1500

25

375

2500

20

500

10000

15

1500

daugiau kaip 10000

 

**

 

            * Sklypuose, mažesniuose kaip 400 m2, maksimalus pastatų užimamas plotas nustatomas pagal formulę: 0,4 x F, kur F - sklypo plotas, m2.

            ** Sklypuose, didesniuose kaip 10000 m-2, maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas nustatomas pagal formulę: , m2, kur F - sklypo plotas, m2.

            Pastabos:

            1) nuo 400 m2 iki 10000 m2 sklypuose tarpinės maksimalaus sklypo užstatymo tankumo reikšmės nustatomos interpoliacijos būdu.

            2) saugomų teritorijų apsaugos reglamentuose gali būti nustatomi mažesni negu nurodyti šio priedo lentelėje pastatų užimamo žemės ploto dydžiai sklype.

            2. Vietos savivaldybės taryba gali savo sprendimu kurortuose bei saugomose teritorijose sumažinti 600 m2 ir didesnių sklypų teritorijų planavimo dokumentuose maksimalų sklypo užstatymo tankumą.

            3. Nauji Namai gali būti statomi ne mažesniuose kaip 400 m2 sklypuose. Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai formuojami nauji sklypai Namų statybai.

            4. Minimalus atstumas nuo atskirai statomo Namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) interesai. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai (žr. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus [6.6.3], Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisykles [6.6.4]) ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu, išskyrus tuos atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose. Mažinant tiesiamų inžinerinių tinklų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, reikalingas šio sklypo savininko sutikimas raštu. Atstumai nuo nesudėtingų statinių iki kaimyninio sklypo ribos nurodyti STR 1.01.07:2002 [6.2.5].

            Namo ir jo priklausinių, inžinerinių tinklų statyba, rekonstravimas ir remontas neturi daryti neleistino poveikio kaimyniniam žemės sklypui bei jame esantiems statiniams. Šių statinių esminis reikalavimas "mechaninis atsparumas ir pastovumas" turi būti užtikrintas pagal STR 2.01.01(1):2005 [6.2.6] reikalavimus.

            5. Nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti:

            5.1. krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip 1 m;

            5.2. žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, - 2 m;

            5.3. kitų medžių - 3 m.

            6. Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.

           

_______________

 

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 24
Medinių namų, pirčių, pavėsinių, kt. medinių gaminių ir kietų baldų projektavimas ir gamyba
Technikos g. 9, Ilgakiemis, Kaunas
Telefonas: +370-37-373028, Mobilus: +370-698-35856, +370-612-22397, El. paštas: info@madisonomedis.lt
A+ ir A++ namų projektavimas ir statyba
Parko g. 7-97, Panevėžys
Telefonas: +370-682-05761, Mobilus: +370-682-05761, El. paštas: info@ekie.lt
Rąstiniai ir karkasiniai namai
Kranto g. 19 - 5, Nemenčinė, Vilniaus r.
Mobilus: +370-645-82595 , +370-673-94599, El. paštas: info@woodhouses.lt
1 2 3 4 5 ... 24
Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Koks gali būti didžiausias aukščių skirtumas tarp gretimų namų valdos sklypų?

Atsako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

daugiau
 Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Kokiais atvejais galima statyba miško žemėje?

Atsako Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas

daugiau
Linas Jonauskas, Aplinkos ministerijos viceministras Ar galiu savo sodyboje arti ežero pakrantės statyti pirtį?

Atsako Linas Jonauskas, Aplinkos ministerijos viceministras

daugiau
1 2 3 4
Kompanijų produktai
Protingo namo sistemos

Sistema kontroliuoja ir valdo apšvietimo, užtamsinimo, šildymo, vėdinimo ar saugos funkcijas.

Plytų valymas smėliasrove, plytų smėliavimas.

Mūro valymas smėliasrove, smėliavimo darbai, plytu valyma...

Fasadų valymas smėliasrove
Fasadų valymas smėliasrove, fasadų smėliavimas

Namo fasado valymas, fasado valymas smėliasrove, srautini...

Pastoliai namų fasadams
Pastoliai namų fasadams

Pastolių nuoma namų fasadamas

Pasyvaus namo rekuperatorius

Rekuperacinė sistema, pasyvaus namo vėdinmas, rekuperator...

Plastikiniai langai individualiems namams
Plastikiniai langai individualiems namams

Plastikiniai langai su antikorozine danga gera kaina

Mediniai laiptai su metaline laiptasija
Laiptų gamyba Vilniuje

Laiptų projektavimas, laiptų gamyba, laiptų montavimas. L...

Gražūs laiptai
Laiptų gamyba. Mediniai laiptai su metaliniu karkasu.

Laiptų gamyba. Laiptų projektavimas. Mediniai - metalinia...

Lauko durys skydas 2000
Lauko durys SKYDAS 2000

Lauko durys namui, individualaus namo apsauginės durys, i...

Apsauginės durys namui SKYDAS PREMIUM
Apsauginės durys namui SKYDAS PREMIUM

Namo durys, aukštos saugumo klasės namų durys

Ventiliacija
Vėdinimo sistemos. Konsultacijos, prekyba, įrengimas, techninė priežiūra.

A energinės klasės vėdinimo sistemos įrengimas name, bute...

bauroc akytojo betono blokeliai, pertvaros blokai, sąramos, sausi klijų mišiniai

Akytas betonas, blokeliai, blokai, pertvaros, sąramos sta...

PVC lauko durys P010
Lauko durys iš PVC profilių

PVC lauko durys (baltos)

Skydinių namų gamyba
Skydinio namo statyba

K-Kontrol skydai. Individualių namų statyba K - Kontrol s...

ArGeLite degto molio plytos

Pakabinamos keraminės plytos ArGeLite

ARPA fasado apdailos plokštė

Aukšto slėgio laminatas ARPA

Malkinė Skėtis 2 153.0 EUR
Medinės malkinės, sandėliukai.

Reikalingas ir aktualus statinys šiuolaikinėse sodybose -...

Lengvi konstrukciniai elementai sienoms

Sijos -sieniniai statramsčiai

Sijos perdangai.

Perdangų konstrukcijos.

1 2 3 4
Namų projektai
Individualaus gyvenamojo namo projektas 169

Namo projektas, namų projektai

Rąstinis namas - DAUGIS VIII 540000.0 LTL 700000.0 LTL
Rąstinis namas - BALTIJA

Mediniai nestandartiniai namai, rąstinių namų projektai

Rąstinis namas - DAUGIS III 450000.0 LTL 520000.0 LTL
Rąstinis namas - RYTAI

Dviaukštis rąstinis namas

Rąstinis namas - DECORUS 510000.0 LTL 600000.0 LTL
Rąstinis namas - DECORUS

Rąstiniai namai, rąstinių namų statyba