Ar norėtumėte gyventi vilna apšiltintame name?

2016-12-13 15:33   Peržiūros : 586   Spausdinti


VGTU mokslininkai rado praktišką būdą, kaip panaudoti avių vilnos atliekas.

Austrijoje yra keliolika ūkių ir gamyklėlių, kuriose gaminama termoizoliacinė medžiaga iš vilnos, netgi ne iš jos atliekų, ir, atrodo, turi pasisekimą, nors medžiaga brangi.

Apdorojama avių vilna, pritaikant ją termo ir garso izoliacijos gaminiams
Viename iš Austrijos ūkių apdorojama 70-ies  tūkst. avių vilna, pritaikant ją termo ir garso izoliacijos gaminiams. Woolin.at nuotrauka.

Šiltinimo medžiaga iš vilnos. Woolin.at nuotrauka.
Šiltinimo medžiaga iš vilnos. Woolin.at nuotrauka.

Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau nei 180 tūkst. avių. Iš jų vilnos gaminant verpalus susidaro itin daug vilnos atliekų, kurios yra netinkamos pakartotinei verpalų gamybai. Didžioji jų dalis yra sunaikinama specialiuose sąvartynuose. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai rado būdą, kaip šias vilnos atliekas galima panaudoti praktiškai - pasiūlė gaminti ekologiškas termoizoliacines medžiagas.

„Tokių termoizoliacinių medžiagų savybės yra labai panašios į šiuolaikinių klasikinių termoizoliacinių medžiagų savybes. Tačiau iš vilnos perdirbimo atliekų pagaminta medžiaga yra ekologiška, t. y. pagaminta tik iš natūralių atsinaujinančių išteklių, tokios medžiagos visą jų naudojimo laikotarpį yra draugiškos aplinkai, tad nekelia pavojaus žmogaus sveikatai, o jų naudojimo ciklo pabaigoje yra lengvai sunaikinamos naudojant mechaninį perdirbimą", - pasakojo VGTU Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Sigitas Vėjelis.

Ekologiška termoizoliacinė medžiaga iš vilnos atliekų
Vilnos atliekos

VGTU specialistai Termoizoliacinių medžiagų laboratorijoje atliko pirminius vilnos atliekų tyrimus, parinko sudėtis ir pagamino bandyminę termoizoliacinės medžiagos iš vilnos atliekų partiją. Gamybos etape mokslininkai bendradarbiavo su Raseinių rajone veikiančios daniško kapitalo kiliminių verpalų gamybos bendrovės UAB „Danspin" specialistais. Jų gamykloje buvo pagaminti atskiri termoizoliacinei medžiagai formuoti reikalingi klodai, kurie laboratorijoje buvo papildomai apdoroti, paruošti skirtingų tankių bei storių gaminiai ir ištirtos jų savybės. Vilnos šilumos laidumo koeficientas, priklausomai nuo gaminio tankio, svyruoja nuo 0,034 iki 0,04 W/K m. Gaminiams naudojami įvairūs priedai, kurie gerina medžiagos atsparumą ugniai, vandeniui ir kitas savybes. Laboratorijoje buvo pagaminta ir biri vilna, ir dembliai bei ruloninė medžiaga.

Pasak S. Vėjelio, tyrimų rezultatai parodė, kad iš vilnos atliekų sukurta medžiaga puikiai tinka naudoti tiek termoizoliacinių medžiagų, tiek akustinių medžiagų gamybai. „Pastatų konstrukcijose šios medžiagos gali būti panaudotos pastato vidinių pertvarų tarp patalpų įrengimui kaip garsą sugeriantis sluoksnis, taip pat išorinių sienų, perdangų ar stogų, kur neveikia apkrovos, apšiltinimui. Toks gaminys, tinkamai apdorojus, gali būti pritaikytas ir kitose srityse - čiužinių, pagalvių ar baldų, akustinių barjerų biuruose ir gamyklose gamyboje", - teigė S. Vėjelis.

Jis atkreipė dėmesį, kad nors minėtos medžiagos nėra pigesnės už įprastas, nes jų žaliavos brangesnės bei gamyba yra imlesnė darbo sąnaudoms, mat pluoštai turi būti paruošiami atliekant eilę mechaninio apdorojimo operacijų, tačiau iš vilnos atliekų pagamintos medžiagos yra visiškai natūralios ir ekologiškos.

 

VGTU Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Sigitas Vėjelis.
VGTU Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Sigitas Vėjelis.

Anot S. Vėjelio, šiuo metu ieškoma galimybių jų sukurtas medžiagas gaminti pramoniniu būdu, nes efektyvios ekologiškos termoizoliacinės medžiagos iš augalinės kilmės atsinaujinančių išteklių į Lietuvos rinką dabar yra tiekiamos iš užsienio šalių.

„Ekologiškų medžiagų paklausa Vakarų Europoje, o ypač Skandinavijos šalyje, yra milžiniška, todėl didžioji dalis Lietuvoje pagamintų termoizoliacinių medžiagų iš vilnos žaliavos galėtų būti lengvai parduodamos užsienio rinkoje. Lietuvoje taip pat yra nemažai besidominančių ekologiškomis termoizoliacinėmis medžiagomis", - atkreipė dėmesį VGTU mokslininkas. Anot jo, Lietuvoje pradėjus gaminti termoizoliacines medžiagas iš vilnos atliekų, atsirastų didesnis žaliavos poreikis, o kartu atsirastų poreikis įrengti ir vilnos plovimo įrenginius, kurių Lietuvoje iki šiol nėra ir tai stabdo avininkystės plėtrą.

S. Vėjelis taip pat pasakojo, kad augalinės kilmės atsinaujinančiais ištekliais ir jų panaudojimu termoizoliacinių medžiagų gamyboje VGTU pradėjo domėtis jau beveik prieš 10 metų: „Per šį laiką VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijoje buvo sukurta apie 10 naujų medžiagų iš įvairių atsinaujinančių žaliavų: šiaudų, linų, kanapių, durpių. Šia tema jau parengtos dvi daktaro disertacijos ir dar dvi disertacijos baigiamos rengti".

VGTU informacija

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Prienų r.


dr. Andrius Buska, UAB „ROCKWOOL“ techninis vadovas Kokia vata tinka apšiltinimui ir garso izoliacijai?

Atsako dr. Andrius Buska, UAB „ROCKWOOL“ techninis vadovas

daugiau
Kokios priemonės be sienų šiltinimo pagerintų daugiabučio būklę?

Atsako Andrius Buska, UAB „ROCKWOOL“ techninis vadovas

daugiau
1 2 3 4 5
Kompanijų produktai
Ekologinės šiltinimo medžiagos  iš medienos pluošto karkasinių namų statybai
Ekologinės šiltinimo medžiagos iš medienos pluošto karkasinių namų statybai

Izoliacinės medžiagos, gaminamos iš medienos pluošto, puikiai tinka karkasinių namų statybai.

Šilumos izoliacija plokštiems stogams

Termoizoliacinės plokštės plokščiam stogui, termoizoliaci...

Plokščio stogo apšiltinimas 1
Plokščio stogo apšiltinimas polistireniniu putplasčiu

Plokščio stogo įrengimas, apšiltinant jį polistireniniu p...

Laminuota polistireninio putplasčio plokštė RUFAX 100

Laminuota (sluoksniuota) polistireninio putplasčio plokšt...

Stogo šiltinimas
Moderni šlaitinio stogo šilumos izoliacija

Termoizoliacinės plokštės, apšiltinimo medžiagos, stogo š...

Izoliacinė medžiaga iš kanapių STEICOcanaflex
Izoliacinė medžiaga iš kanapių STEICOcanaflex

Lanstūs šilumos izoliacijos dembliai iš kanapių pluošto. ...

Įpučiama šilumos izoliacija STEICOzell
Įpučiama šilumos izoliacija STEICOzell

Įpučiama šilumos izoliacija iš medienos pluošto.

1
Aukštuminių pastatų hidroizoliacija. Ką būtina žinoti?

Hidroizoliacija aukštuminiam, didelių tūrių pastatams

Šiloporas EPS 100 - plokščiųjų stogų, pamatų termoizoliacija

Termoizoliacija grindų, plokščiųjų stogų, pamatų šiltinimui

Medžio pluošto šilumos izoliacijos dembliai STEICOflex
Medžio pluošto šilumos izoliacijos dembliai STEICOflex

Šilumos izoliacijos dembliai, lankstūs, iš medžio pluošto.

1
Visus reikalavimus atitinkantis A klasės pastato sienų apšiltinimas – rekomenduoja Finnfoam

Sienų apšiltinimas, A klasės namo apšiltinimo reikalavimai

Nevaikštomos perdangos šiltinimas Thermofloc vata
Perdangos šiltinimas ekovata - nėra šilumos tiltelių

Perdangos šiltinimas ekovata - Thermofloc. Grindų šiltini...

Rūsių hidroizoliacija

COMBIFLEX požeminė hidroizoliacinė sistema

Icopal pamatų hidroizoliacija

Sausas pamatas - šiltas namas. Naujovės pamatų hidroizoli...

Stogo šiltinimas ekovata

Šlaitinio stogo šiltinimas. Stogo apšiltinimas vata. Plok...

Šiltinimo medžiagos
Sienų šiltinimas ekovata

Sienų šiltinimas iš vidaus ekovata. Šiltinimo medžiagos p...

Kristalinės hidroizoliacijos naudojimas
Kristalinė hidroizoliacija

Kristalinės hidroizoliacijos naudojimas, betono hidroizol...

Klijai fasadams SOUDALIIM

Klijai fasadų apšiltinimo plokštėms

1 2 3 4 5