Atsikratykime nepageidaujamų vabzdžių

Šiltu vasaros laikotarpiu ir artėjant rudeniui pastebimas gausus blusų išplitimas pastatų rūsiuose, įvairiose pagalbinėse patalpose, garažuose, sandėliuose ir kt. Į tokias patalpas lengvai patenka benamės katės, graužikai (žiurkės, pelės). Ten susiradusios prieglobstį, blusos dauginasi ir nuolat puola gyventojus, kurie jas parsineša į butus, įstaigas.

Blusos paplitusios visuose pasaulio žemynuose. Jų priskaičiuojama apie 1000 rūšių. Blusų patelės ir patinėliai maitinasi tiktai šiltakraujų gyvūnų ir žmonių krauju. Duriamuoju - čiulpiamuoju organu blusos praduria odą ir čiulpia kraują. Jis čiulpiamas iki vienos minutės, o gyvūnų kailiuose - net kelias valandas. Gausiai blusų užpultas gyvūnėlis išsenka ir suserga anemija. Neturėdamos šeimininko, blusos gali badauti daug mėnesių. Blusų patelės deda kiaušinėlius naminių gyvuliukų - kačių, šunų, graužikų (pelių, žiurkių) - kailiuose, priklijuodamos prie kailio plaukelių kiaušinėlius. Blusų turi ir naminiai paukščiai.

Blusos labai gerai prisitaiko gyventi ir veistis žmogaus buityje, jei ten joms sudarytos tinkamos sąlygos. Kiaušinėlius blusos deda buitinėse šiukšlėse, grindų plyšiuose, ilgą laiką nevalomoje grindų dangoje, dulkėse, gyvuliukų ilsėjimosi paklotuose. Karštą vasarą blusos gerai dauginasi ir atviroje gamtoje: sausose augalų atliekose, smėlėtoje dirvoje ir t.t. Esant palankioms sąlygoms (+18° C temperatūrai), visas vystymosi ciklas trunka 3-5 savaites.

Blusų įkandimas sukelia odos sudirginimą ar niežėjimą, o kai kuriems žmonėms net alergiją. Be to, graužikų blusos yra ypatingai pavojingų infekcinių ligų - maro, tuliaremijos - užkrato pernešėjos. Žiurkių blusos, pernešančios marą, gali keisti šeimininką ir pulti kitą, tuo sudarydamos epidemiologinį pavojų išplisti susirgimui. Blusų naikinimas būtinas. Jas pastebėjus, reikia atlikti dezinsekciją (vabzdžių naikinimą cheminėmis priemonėmis). Geriausiai šitą darbą atlieka specialistai.

Entomologė Genovaitė Rožinskienė