Kilimai: evoliucija ir įdomybės
2009-06-30 09:30 Peržiūros : 1580 SpausdintiKilimai nuo seniausių laikų ne tik puošia mūsų namus, bet ir stebina įdomiausiomis istorijomis ir faktais.
Pats didžiausias kilimas pasaulyje, kurio plotas 6 tūkst. kv.m., yra patiestas Argentinos kurorto Mar del Plata kazino.
Pats gražiausias kilimas, kuriuo iki šiol žavisi pasaulis, buvo išaustas Irano mieste Tebrize. Šiame nedideliame (tik 1x1,5 m) kilime, kurį išaudė trys broliai, yra 800 skirtingų atspalvių, jo tankumas - 6 milijonai mazgų (400 mazgų viename kv. cm).
Brangiausias pasaulyje kilimas - iš Isfahano (Iranas), rištas XVI a. ir parduotas Londone 1928 m. už 111 555 JAV dol.
Svarbūs radiniai
Labiausiai nudėvėtas kilimas guli po musulmonų keliais Turkijos Didžiojoje Sivas mečetėje. Pagal tradicijas senieji kilimai iš mečečių nėra išmetami. Ir kas 30-40 metų ant senų kilimų klojami nauji. Pirmasis šios mečetės kilimas buvo patiestas dar XI a.
Pirmi žmonijos istorijoje pavaizduoti kilimai buvo rasti faraono Tutmoso IV kape. Priskiriami jie Naujajai karalystei (XVI-XI a. pr.m.e.). O ant vienos iš rastų freskų buvo pavaizduotas visas kilimo gamybos procesas.
Klajoklių tautose kilimų atsiradimą lėmė jų gyvenimo pobūdis. Tankūs kilimai jiems atstojo ir būsto sienas, ir lovas.
Rytuose kilimai buvo vieni svarbiausių namų daiktų. Savo darbo kilimus dovanodavo jaunosios jaunikiams. Kilimų dydis ir grožis parodydavo, kokiam socialiniam sluoksniui priklauso namų šeimininkai. Mažojoje Azijoje kilimų parduotuvės ir manufaktūros paplito tik III a.
Pirmas, iki mūsų dienų išsilaikęs rytietiškas kilimas - persų, rištas prieš 2,5 tūkst. metų. 1949 m. archeologų ekspedicija aptiko Pazyrykų kultūros piliakalnius, juose rado klajoklių vadų kapus. Tarp gausybės radinių buvo ir kilimų, kurie užsikonservavę išsilaikė keletą tūkstančių metų. Vienas iš Pazyrykų kultūros piliakalnio atradimų buvo kilimas, vėliau tapęs tikra sensacija. Rastas kilimas buvo atvežtinis, ir greičiausiai iraniečių darbo. Dabar Pazyrykų kilimas yra saugomas Sankt Peterburgo Ermitaže. Jis beveik kvadratinis, 1,9x2 m, ir jame pavaizduoti persai klajokliai ir elniai. Kilimo tankis - 360 tūkst. mazgų kv. metre.
Karalių pažiba
Viduramžių Europoje kilimai buvo neatsiejami nuo bažnyčių ir karalių. Katedrose dideli kilimai buvo tiesiami prieš pagrindinį altorių. Niekas negalėdavo užlipti ant kilimo be karaliaus leidimo. Istorija mena, kaip Liudvikas XIII, dar būdamas septynerių, priimdamas svečią iš Turkijos, atidžiai stebėjo, kad pastarasis neužliptų net ant kilimo kraštelio.
1605 m. Paryžiuje buvo atidaryta pirma kilimų dirbtuvė. Šventų knygų iliustratorius Pjeras Dupontas (Pierre Dupont) pradėjo kurti kilimus turkiškais motyvais, aišku, tik karaliui. Yra žinoma, kad vien Liudvikui XIV buvo surišti 92 kilimai. Ir tik daug vėliau, kai iširo Burbonų (Bourbon) dinastija, kilimai tapo prieinami visiems.
XV amžiuje buvo leidžiamos milžiniškos pinigų sumos, kad kuo daugiau kilimų iš Persijos importuotų į Prancūziją, dėl to karališkas iždas turėjo labai didelių sunkumų. Tuomet Prancūzijos karalius Henrikas IV 1624 m. Paryžiuje įkūrė rankų darbo kilimų gamyklą. Panašiu metu kilimus gamyklose pradėjo gaminti Ispanija ir Anglija.
1839 m. kilimus pradėjo austi ant specialių aparatų, vadinamų "Žakard", tad natūralu, kad nukentėjo tiek kokybė, tiek meninė vertė. Rankų darbo kilimai tapo dar brangesni ir kolekcionuojami.
Paplito klastotės
XIX amžiaus pradžioje rinka buvo užpildyta senovinių Rytų kilimų klastočių. Buvo stengiamasi kiek įmanoma tikroviškiau atkurti spalvas, motyvus. Taip pat buvo įsigudrinta kilimus užkasti po žeme, kad jie atrodytų nudėvėti. Kuo kilimas atrodydavo senesnis, tuo brangiau jį parduodavo. Didelis perversmas įvyko, kai atsirado anilino dažai, kurie palengvino kilimų gamybos procesą.
Tarybiniais laikais kilimai buvo perkami visam gyvenimui, juos perduodavo iš kartos į kartą, tad jie buvo itin saugomi ir kabinami ant sienų, kad nesusidėvėtų.
Ermina TAUJENYTĖ
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!