Tarptautinis BREEAM pastatų standartas ir energinės klasės Lietuvoje

2016-08-31 12:30   Peržiūros : 342   Spausdinti


Jeigu panagrinėsime BREEAM - darnių pastatų standarto kriterijus, pamatysime, kad beveik penktadalį šio standarto sudaro energinis pastato efektyvumas, Lietuvoje realizuojamas energinėmis pastatų klasėmis. BREEAM apima kur kas platesnį požiūrį į  pastatų tvarumą ir ekologiją. Ar sugebėsime kada nors pereiti prie šio standarto, jei pas mus buksuoja net aukštesnių energinių klasių įgyvendinimas?

Tarptautinis BREEAM pastatų standartas ir energinės klasės Lietuvoje

 

BREEAM - darnaus ir gamtai draugiško pastato sertifikatas

BREEAM (Building Research Establishment Environmental Assessment Method)  - pagal įvairius kriterijus pastatų tvarumo ir ekologiškumo įvertinimo metodas, kuris buvo sukurtas 1990 m. Didžiojoje Britanijoje. Šiuo metu tai plačiausiai Europoje paplitęs vertinimo metodas, leidžiantis pasiekti minimalų pastatų poveikį aplinkai.

Paprasčiau sakant, BREEAM sertifikatas rodo, kad pastatas atitinka „žaliam" pastatui keliamus visuotinai pripažintus tarptautinius reikalavimus. Šis vertinimas apima platų spektrą kategorijų ir kriterijų - nuo energijos naudojimo iki ekologijos: tai energijos kiekiai šildymui ir vėsinimui bei vandens suvartojimas, vidaus aplinka (sveikata ir gerovė), tarša, transportas, naudojamų medžiagų atitikimas darnos sampratai, atliekų tvarkymas, ekologija, projektavimo ir statybos valdymo procesai.

BREEAM sertifikatus turi daugiau nei 500 tūkst. pastatų pasaulyje ir apie du  milijonus yra registruotų sertifikavimui.

Lietuvoje BREEAM sertifikavimo tikslą ir naudą kol kas žino tik labai maža dalis specialistų, didžioji visuomenės dalis dažnai nė nesigilina, ką reiškia pastato įvertinimas vienu ar kitu sertifikatu - atseit, čia tik profesionalų reikalas. Jei žmogus mąsto globaliau, supranta, kad sertifikavimas sugalvotas ne pačių sertifikuotojų ir ne dėl naudos patiems sertifikavimo specialistams. Darnių, draugiškų aplinkai pastatų vertinimo sistemos tikslas  yra pasiekti, kad pastatas kiek įmanoma darytų mažesnį poveikį aplinkai, mažiau ją terštų, naudotų kuo mažiau iškastinio kuro, taigi saugotų gamtą ir tuo pačiu mūsų sveikatą. Suprantama, tai yra globali ilgalaikė koncepcija, čia bei dabar jos naudos nepajusime. Bet gamtos užterštumo padarinius jaučiame kone kasdien, ypač kalbėdami apie klimato kaitą.

Tarptautinis BREEAM standartas pastatus vertina labai plačiai - kriterijų sąraše yra ir aplinkos darna.
Tarptautinis BREEAM standartas pastatus vertina labai plačiai - kriterijų sąraše yra ir aplinkos darna.

Taigi, galime nieko nedaryti, bet galime remdamiesi gerąja praktika ir realiais darbais kažką nuveikti gamtos labui. Tokios idėjos ir inspiravo tvaraus, darnaus vystymosi koncepcijų atsiradimą pasaulyje, toliau sekė kriterijų išgryninimas, vertinimo metodikos sukūrimas. Dabar darnus, tvarus vystymasis (angl. sustainable development) tampa vienu iš svarbiausių faktorių apibrėžiant kokybiškus pastatus, kurie sukuria sveiką aplinką žmogui ir mažina neigiamą poveikį gamtai. Nes pastatai yra vieni iš didžiausių aplinkos teršėjų ir energijos vartotojų. Juose suvartojama apie 25 proc. geriamojo vandens, 40 proc. energijos ir 55 proc. medienos. Jie pagamina 40 proc. statybinių atliekų ir išskiria 40 proc. CO2 emisijos.

BREEAM kriterijai

BREEAM kategorijų arba kriterijų, kuriais remiantis vertinamas sertifikuojamas pastatas yra 9, ir papildomai vertinamos inovacijos, kurios gali būti kiekviename iš 9 kriterijų. Tai: valdymas, sveikata ir gerovė, energija, transportas, vanduo, medžiagos, atliekos, ekologija ir žemės panaudojimas, tarša, inovacijos (Inovation) - papildomai galima surinkti kreditų už inovatyvius sprendimus.

Pastatų mikroklimato ir energijos vartojimo srityje svarbiausi kriterijai yra:

  • Vizualinis, šiluminis ir akustinis komfortas;
  • Patalpų oro kokybė;
  • Energinio efektyvumo didinimas ir CO2 emisijos mažinimas;
  • Energijos poreikių stebėjimo priemonių diegimas;
  • Pasyvių ir CO2 emisiją mažinančių technologijų įdiegimas;
  • Efektyvios buitinės ir biuro technikos, liftų ir elevatorių, apšvietimo įrangos naudojimas;

Šie aspektai integruojasi į kitus tvarumo vertinimo sistemos naudojamus kriterijus:

  • Pastato eksploatavimo kainos analizę, naudojamų medžiagų bei sprendimų įtaką kainai;
  • Inovatyvių sprendimų, sąlygojančių tausojantį vartojimą, įdiegimą;
  • Atsakingą medžiagų naudojimą ir racionalų atliekų tvarkymą;
  • Pastato poveikį globalios klimato kaitos požiūriu;

Žvelgiant paviršutiniškai galima sakyti, jog tai yra daug ir gražių, nieko nereiškiančių žodžių, tačiau už jų slypi konkretūs sprendimai: juk svarbu, kad šiltas patalpų oras neišleidžiamas į aplinką, bet jo šiluma antrąkart naudojama patalpoms šildyti, kad tualetuose naudojamas lietaus vanduo, kad biuro rūsyje yra stovai darbuotojų dviračiams ir dušai nusiprausimui prieš darbą atvažiavus dviračiu. Ir t.t.

Bet primiausia šie sprendiniai turi būti priimtini užsakovams ir suplanuoti projektavimo metu.

Pagal reikšmę, atsižvelgiant į vietos klimatą, statybos bei kultūros tradicijas, Lietuvoje BREEAM vertinimo kriterijų svarba paskirstyta taip:

  • Valdymas (Management) - 12 proc.
  • Sveikata ir gerovė (Health and Wellbeing) - 15 proc.
  • Energija (Energy) - 19 proc.
  • Transportas (Transport) - 8 proc.
  • Vanduo (Water) - 6 proc.
  • Medžiagos (Material) - 13 proc.
  • Atliekos (Waste) - 8 proc.
  • Ekologija ir žemės panaudijimas (Land Use and Ecology) - 10 proc.
  • Tarša (Pollution) - 10 proc.
  • Inovacijos (Inovation) - 10 proc.

Vėsesnio klimato šalyse, tarp kurių yra ir Lietuva, svarbiausias kriterijus, už kurį suteikiama daugiausia BREEAM balų arba kreditų, yra energija, kuri naudojama šildymui, vėdinimui, vėsinimui, apšvietimui. Energijos suvartojimas vertinamas keliais aspektais:

didžiausią dalį energijos vertinime užima pastato energinis efektyvumas, už jį galima gauti apie pusę energijos kreditų. Toliai seka energinis monitoringas arba stebėsenos galimybės, apšvietimo efektyvumas, technologijos mažinančios anglies dvidegino išskyrimą į aplinką, įrangos efektyvumas ir valdymo galimybės, transporto (liftų, eskalatorių) energinis efektyvumas ir kt.

Vertinimas priklauso nuo surinktų kreditų arba balų kiekio ir yra penkios sertifikato kategorijos:

penkios sertifikato kategorijos.

Didžioji dalis sertifikuotų pastatų yra gavę įvertinimą „Tinkamas", „Geras" ir „Labai geras". Kad pastatas būtų iš viso būtų vertinamas, turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimos kreditų sumos. Jei surenka daugiau kreditų, atitinkamai įvertinimo kategorija ar lygis yra aukštesnis.

Iš esmės tai nėra kažkokie ypatingi pastatai. Daugeliu atvejų, naudojant šiuolaikines medžiagas bei inžinerinę įrangą, BREEAM sertifikavimui būtini rodikliai pasiekiami savaime. Lyginant su įprastais pastatais investicijų požiūriu, tai nėra brangu, tačiau tokius pastatus kiek sudėtingiau  yra suprojektuoti. Tik pačiam aukščiausiam lygiui pasiekti reikia daugiau žinių, pastangų ir investicijų.

Energinis efektyvumas gali būti BREEAM pradžia

Energijos naudojimo požiūriu mūsų pastatai yra vieni iš neefektyviausių ES šalyse. Žinoma, tokią statistiką lemia seni nemodernizuoti daugiabučiai. Tai, kad nauji pastatai pas mus jau pasiekia A ar A+ klasę, jau nėra labai didelė naujiena, bet šios klasės toli gražu ne visuotinis reiškinys, nors A klasės reikalauja teisės aktai, daugelis investuotojų ir statytojų jos siekia.

A++ energinės klasės pastatuose jau privalomas atsinaujinančios energijos naudojimas, šie pastatai priskiriami prie energijos beveik nevartojančių pastatų. Tai esminis skirtumas nuo A+ klasės.

Primename, kad Lietuvoje pastatai, kurių statybai leidimas bus išduodamas po 2016 metų lapkričio 1 d. jau privalės būti ne žemesnės kaip A energinės klasės. Tie, kuriuos statyti leidimas bus išduodamas po 2018 metų sausio 1 d., privalės turėti ne žemesnę kaip A+ klasę, o tie, kuriems statybos leidimas bus išduotas po 2021 sausio 1 d., privalės būti energijos beveik nevartojančiais pastatais - A++ energinės klasės. Negana to, naujai statomi valstybei ir savivaldybėms priklausantys visuomeniniai pastatai jau nuo 2019 metų privalės turėti ne žemesnę kaip A++ klasę, t.y. valstybiniams pastatams energinio naudingumo klasę privaloma pasiekti anksčiau, kitaip tariant, jie turi būti pavyzdžiu.

Klausimas - ar pavyks pasiekti šiuos tikslus reikiamu laiku? Nes pasirodė, kad nuo 2016 metų pradžios statyti  A klasės pastatus nebuvo pasiruošta, A klasės terminas atidėtas 10-iai mėnesių, kurie, vargu bau, ar  pakeis padėtį.  Juk energinis pastatų sertifikavimas pas mus pradėtas 2012 metais ir apie kartelės kėlimą aukštyn žinoma jau seniai.

Tam, kad galėtume pasiekti tikslą statyti aukšto energinio naudingumo pastatus po 2018 ir ypač po 2021 metų, jau šiandien turime ne tik kalbėti, bet ir veikti, nes, priešingu atveju, rezultatas bus toks pat, koks buvo 2015 metų pabaigoje, kai negalėjome pereiti prie A klasės.

Mano manymu, to priežastis glūdi tradiciniuose įsitikinimuose, darbo kultūroje, esama per mažai efektyvių pastatų pavyzdžių, jie per mažai garsinami.

Nemenkas kliūvinys yra įsišaknijusi tradicija pastatą vertinti pagal tai, kokia pasiekta sienų, langų ar stogo šiluminė varža - t.y. išorinių atitvarų šiluminės charakteristikos. STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas", kuriame apibrėžti energinių klasių parametrai, nereikalauja tam tikrų atskirų atitvarų šiluminių charakteristikų - yra tik vienas bendras reikalavimas: viso pastato bendros energijos sąnaudos turi neviršyti tam tikros vertės.

Ši kocepcija leidžia labai lanksčiai projektuoti, naudoti įvairias medžiagas ir sprendimus, svarbu pasiekti rezultatą - jei energijos naudojimo požiūriu vieni sprendimai prastesni, kiti turi būti geresni, kompensuojantys šilumos nuostolius: jei sudėti prastesnių šiluminių charakteristikų langai, pagerinkite stogo šiluminius parametrus.

Kokie yra pagrindiniai aukštesnių energinių klasių kriterijai?

Pastato sandarumas - vienas iš pagrindinių energinio efektyvumo kriterijų, bet vis dar daug ginčų keliantis rodiklis. Bet tai vienintelis rodiklis, kuris realiai patikrinamas objekte. Ginčų greičiausiai kyla dėl to, jog sandarumą iš esmės lemia darbo kokybė - t.y. darbininkai dirbantys objekte.

Visada yra galimybės planuoti pastato sandarumui turinčius įtakos sprendinius, paruošti detalius visų konstrukcinių  mazgų projektus, ir objekte nepriekaištingai juos išpildyti. Taigi planavimas, medžiagos, techninė priežiūra - būtinos sąlygos aukštai energinei klasei pasiekti.

Itin aukšto efektyvumo reikalavimas keliamas vėdinimo įrangai, nes ji lemia ne tik energetinius rodiklius, bet ir komfortišką mikroklimatą.

Pastatų energinį efektyvumą galima būtų palyginti ir su automobilio kuro sąnaudomis -  naujo automobilio gamintojas privalo užtikrinti, kad jis naudotų ne daugiau kuro, nei nustatyta pagal tam tikrus reikalavimus.

Pirminės neatsinaujinančios energijos, skirtos šildyti, vėdinti, vėsinti ir apšviesti pastatą, kiekio rodiklis energinėse klasėse yra palyginamasis - jis, pvz., A klasės pastate, neturi viršyti pusės analogiško pastato norminių energijos sąnaudų.

Karšto vandens paruošimo rodiklį lemia karštą vandenį ruošiantis šilumos šaltinis, šilumos nuostoliai vamzdynuose.

Maksimalios energijos sąnaudos riboja suvartojamos energijos kiekius, priklausomai nuo pastato ploto, paskirties ir kt.

A++ klasės pastate ne mažiau kaip pusė energijos sąnaudų turi būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

BREEAM standarto ir energinių klasių skirtumai

Nors lyginti BREAAM standarto energinių kreditų ir lietuviško STR energinių klasių reikalavimų negalima dėl daug platesnės BREEAM pastatų vertinimo metodikos, tačiau jie turi vieną bendrą reikalavimą - pastatas turi vartoti mažai energijos.

Ar A klasės pastatas gali atitikti BREEAM reikalavimus? Taip, bet energijos efektyvumo vertinimas BREEAM standarte yra įvairiapusiškesnis. Nepamirškime, kad BREEAM energinį naudingumą vertina aplinkosauginiais, ekonominiais, socialiniais aspektais. Skirtingai nuo energinės klasės nustatymo, paremtos lyginimu su kitais pastatais, kai vertinamas pastatytas pastatas, BREEAM standartas siekiant aukštesnio įvertinimo reikalauja tam tikros veiksmų sekos.

Projektuojant BREEAM pastatą modeliuojama pastato elgsena įvairiomis meteorologinėmis sąlygomis. Tam naudojamas dinaminio modeliavimo metodas - sukūrus 3D pastato modelį, atliekama simuliacija, imituojanti būsimo pastato elgseną kiekvieną valandą, atsižvelgiant į visus galimus klimato ir eksploatacijos poveikius, žmonių kiekį. Taip pastate, dar projektavimo etape, imituojant laiką, faktines meteorologines sąlygas, sukuriamas pastato elgsenos modelis 10 minučių intervalu. Tai leidžia numatyti komforto sąlygų kitimą ir pasirinkti optimalius sprendimus užtikrinančius mažas energijos sąnaudas visus metus.

Naudojant įprastus skaičiavimo metodus, įmanoma tik apytiksliai numatyti būsimas vidutines energijos sąnaudas, kurios gali žymiai skirtis nuo realybės. Dinaminis modeliavimas suteikia galimybę kur kas tiksliau atskirose pastato zonose numatyti momentines energijos sąnaudas bei pasirinkti būdus, kaip jas koreguoti, jei tai tikslinga. Dinaminis modeliavimas leidžia tiksliai numatyti projektuojamos šildymo, vėsinimo  įrangos galingumus bet kokiomis sąlygomis. Skaičiuojant projektinius įrangos galios parametrus  įprastu būdu, neracionalūs sprendimai neišvengiami. Tai kainuoja brangiau igyvendinant projektus ir lėšos švaistomos kiekvieną valandą pastatą eksploatuojant.

Kai pastatas pastatytas pagal BREEAM standartą, lieka tik įvertinti, ar visos priemonės pritaikytos.

Šis dviejų sertifikavimo metodų skirtumas praktikoje pasireiškia ir tuo, kad energijos sąnaudos aukštos energinės klasės pastate realiai gali būti kitos nei rodo sertifikatas, kadangi energinio naudingumo sertifikate jos nurodomos norminėmis sąlygomis, gi pagal BREEAM pastato vertinimą dinaminis modeliavimas tokių nesutapimų leidžia išvengti, kadangi vertinama pastato elgsena realiomis sąlygomis.

Kaip rodo tarptautinė praktika, BREEAM sertifikatą turinčiuose pastatuose yra 7 proc. didesnis darbuotojų darbo našumas, 8-25 proc. mažesnė  tikimybė darbuotojams susirgti, 36 proc. didesnis darbuotojų ar nuomininkų lojalumas, tuo pačiu didesnė galimybė pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus.

Nors šiuo metu projektuojamas ir statomas jau ne vienas pastatas siekia BREEAM įvertinimo, apie BREEAM sertifikatus turinčių pastatų gausą kol kas galime tik svajoti. Bet visuotinis pastatų sertifikavimas dėl energinių klasių nustatymo jau vyksta. Jei sugebėsime pasiekti aukščiausias energines klases, kodėl kitas žingsnis negalėtų būti BREAAM standartas?  Tačiau tam reikia darbus pradėti jau šiandien.

 

Parengta pagal Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos nario Remigijaus Simanavičiaus pranešimą.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3
Kompleksiniai apšiltinimo akmens vata sprendimai. Nedegi sienų, stogo, grindų ir pamatų izoliacija, garso ir triukšmo izoliacija. Akmens vatos gaminiai.
Goštauto 40b, Vilnius
Telefonas: +370-5-2126024, El. paštas: office@rockwool.lt
A+ ir A++ namų projektavimas ir statyba
Parko g. 7-97, Panevėžys
Telefonas: +370-682-05761, Mobilus: +370-682-05761, El. paštas: info@ekie.lt
Thermofloc įpučiama ekovata. Termoizoliacinės medžiagos naujų ir renovuojamų namų šiltinimui. Sienų šiltinimas, stogo ir perdangos šiltinimas. Fasadų šiltinimas. Difuzinė ir garo izoliacinė plėvelė.
Rugių g. 2, Vilnius
Telefonas: +370 687 24595, Mobilus: +370-698-07988, El. paštas: info@thermofloc.lt
Akytojo betono gaminiai, blokeliai, pertvaros blokai, sąramos, pasyvaus namo statybai.
P.Lukšio32/J.Kubiliaus 12, Vilnius
Telefonas: +370-5-2747393, Mobilus: +370-699-45061, El. paštas: bauroc@bauroc.lt
Rąstiniai ir karkasiniai namai
Kranto g. 19 - 5, Nemenčinė, Vilniaus r.
Mobilus: +370-645-82595 , +370-673-94599, El. paštas: info@woodhouses.lt
1 2 3
Kiril Simbirskij, energinio modeliavimo ekspertas Kas ir kaip apskaičiuoja ilginius šilumos tiltelius?

Atsako Kiril Simbirskij, energinio modeliavimo ekspertas

daugiau
Tomas Baranauskas, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas Ar A energinės klasės nepasiekusio namo negalėsiu registruoti?

Atsako Tomas Baranauskas, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas

daugiau
Tomas Baranauskas Ar tiesa, kad atidėti reikalavimai A energinei klasei?

Atsako Tomas Baranauskas, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas

daugiau
Kompanijų produktai
Pasyvaus namo rekuperatorius

Rekuperacinė sistema, pasyvaus namo vėdinmas, rekuperator...

Plastikiniai langai energetiškai efektyviam namui
Plastikiniai langai energetiškai efektyviam namui

Tristiklio paketo, 6 kamerų plastikiniai langai energetiš...

Rotaciniai rekuperatoriai namams
Rekuperacinė sistema namui

Rekuperatorius namui. Rekuperacinė vėdinimo sistema. Reku...

Pasyvaus standarto durys iš aliuminio

Efektyvi šilumos izoliacija, aukštas mechaninis patvaruma...

Mini rekuperatarius GetAir SmartFan
A energinės klasės rekuperatoriai

Minirekuperatoriai GETAIR SMARTFAN, A energinio efektyvu...

AEROC akytojo betono blokų sistema energetiškai efektyvaus namo statybai

Energetiškai efektyvus namas, akytas betonas, blokeliai, ...

bauroc akytojo betono blokeliai, pertvaros blokai, sąramos, sausi klijų mišiniai

Akytas betonas, blokeliai, blokai, pertvaros, sąramos sta...

Konteinerinė patalpa
Konteinerinės patalpos-vagonėlio nuoma

Konteinerinė patalpa-vagonėlis 10'

Plastikiniai langai pasyviam namui
Plastikiniai langai pasyviam namui

Cinkuoto plieno profilio langai pasyviam namui

Plastikiniai langai pasyviam namui

Plastikiniai langai su 3 stiklų stiklo profiliu

Naujiena - kompozicinės durys ARCTIC PLUS
Naujiena - kompozicinės durys ARCTIC PLUS

Kompozicinės lauko įėjimo durys - tinkamiausias pasirinki...

Ilgaamžiškumu pasižymintis medžio dulkių ir plastikų kompozitas "InoWood"

Ilgaamžiškumu pasižymintis medžio dulkių ir plastikų komp...

Ekologiškų rąstinių namų statyba

MANO NAMUKAS siūlo rąstinius namus, pirtis, vasarnamius, ...

Mediniai langai pasyviems namams

Energiją taupantys mediniai langai

GEOTERMINIS ŠILDYMAS
Geoterminis šildymas

Individualiems namams

Parduodame medinius šiltus langus
Parduodame medinius šiltus langus

Mediniai langai pasyviems namas, energiją taupantys langai

Šiaudiniai namai
Šiaudiniai namai

Šiudinis namas, šiaudinio namo statyba

”InoDeck” – terasinė lenta

Terasinės lentos, lentos terasos įrengimui

Aeroterminė šildymo sistema-pasyvus namas-Kaunas

Aeroterminė šildymo sistema-pasyvus namas-Kau...