Mūsų namai pripildyti garsų

Apsaugoti save nuo nepageidaujamo garso galima dviem būdais: sumažinus šaltinio triukšmo lygį arba akustinių bangų kelyje pastačius pertvarą.
Iš išorės patenkančio triukšmo lygis ribojamas jau statybos metu. Triukšmingos zonos (virtuvė, vonia, tualetas) apjungiami į bloką, besiribojantis su laiptine arba analogiškais kaimyninių butų blokais. Jei pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra už būsto ribų, o norimos tylos vis tiek nėra, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į papildomas garsą izoliuojančias konstrukcijas, ribojančias patalpą iš šonų, viršaus ir apačios. Tai:

Bet kurią patalpą riboja sienos, sudarančios užtvarą garso bangų sklidimui. Šios konstrukcijos būna dviejų tipų: vienasluoksnės( plytos, gelžbetonis, akmuo ir kt) arba daugiasluoksnės, susidedančios iš įvairių medžiagų lakštų. Padidinti pertvaros garso izoliaciją galima šiais būdais:

• padaryti taip, kad garso banga perduotų garsą į patalpą, tačiau negalėtų priversti pertvaros vibruoti,
• pasiekti, kad konstrukcijos viduje garso bangos energija būtų sugeriama ir išsklaidoma.

Pirmasis būdas reikalauja, kad pertvara būtų arba masyvi, arba stangri. Antrąją galima realizuoti daugiasluoksnių konstrukcijų ir poringų bei pluoštinių medžiagų pagalba.

Kuo sunkesnis bei storesnis monolitas ir aukštesnis garso dažnis, tuo mažiau siena vibruoja, o tai reiškia, kad garso izoliacinės savybės geresnės. Ryšys tarp šių parametrų nėra tiesioginis. Pavyzdžiui 140 mm storio betoninė siena, sklindant 300 Hz dažnio garsui, duoda Rw=39 dB garso izoliaciją, o esant 1600 Hz dažnio garsui - 60dB.(Rw -garso izoliacijos indeksas). Tinkuota "pusės plytos"(150mm) siena duoda Rw=47 dB garso izoliaciją, o "visos plytos" - 53-54 dB. Tai rodo, kad padvigubinus storį, garso izoliacija pagerėja tik 6-7 dB.

Daugiasluoksnė konstrukcija susideda iš įvairių medžiagų lakštų. Tarp jų gali būti oro tarpas. Tokioje konstrukcijoje vibracija užgęsta greičiau nei vienalytėje. Nedidelio tankio „sluoksniuotos" pertvaros garso izoliavimo savybės panašios į monolito. 150 mm pertvara, užpildyta 40mm mineralinės vatos sluoksniu, turinti 100 mm oro tarpą, iš abejų pusių apribota 12,5 mm storio gipso kartono lakštais duoda Rw=52 dB garso izoliaciją. To pilna pakanka apsisaugoti nuo triukšmo, kurį sukelia buityje naudojami prietaisai.

Kaip užpildanti medžiaga dažniausiai naudojama stiklo pluošto plokštės, mineralinė vata, taip pat akustinės medžiagos, turinčios sluoksniuotą ar gardelinę struktūrą.
Šios medžiagos pačios neapsaugo patalpos nuo triukšmo, tačiau, būdamos konstrukcijos sudėtyje, pagerina jos garso izoliacines savybes. Kuo didesnis naudojamos medžiagos garso sugėrimo koeficientas, tuo izoliacinės savybės geresnės.

Medžiaga gali būti natūrali - mineralinės (bazalto arba kaolino vata, pūstas perlitas ar stiklas, šamotas) arba augalinės (celiuliozės vata, durpių izoliacinė plokštė, kamštinis lapas ir kt.) kilmės. Taip pat sintetinė ( putų polistirolas, putų poliuretanas, putų polietilenas, polipropilenas ir kt.).

Ilgaamžiškiausia yra mineralinė vata. Kitos jos geros savybės - hoidrofobiškumas, atsparumas ugniai, laidumas vandens garams, ekologiškumas. Iš stiklo pluošto galima pagaminti žymiai lengvesnes plokštes, negu iš mineralinės vatos. Putų polistirolas pasižymi mažu pralaidumu vandens garams (40-70 kartų mažesniu už mineralinės vatos). Dėl to apsunkinamas vandens garų pasišalinimas. Drėgnose patalpose, norint išvengti sienų atidrėkimo, turi būti priverstinis vėdinimas.

Patalpos garso izoliaciją iš viršaus ir apačios apsprendžia tarp aukštų esančios perdangos. Saugantis nuo struktūrinio triukšmo, jas reikėtų daryti pernelyg storas ir sunkias. Todėl, kaip papildoma priemonė garso izoliavimui, naudojamos pakabinamos lubos, o po grindų danga (parketu, laminatu ar pan.) paprastai dedamas elastingas tarpinis paklotas, kuris ženkliai sumažina jūsų žingsnių keliamą triukšmą.

Izoliuojančių medžiagų parinkimą, lakštų kiekio ir storio apskaičiavimus geriau patikėti specialistams. Tik tokiu atveju galite pasiekti maksimalių garso izoliacijos efektą, atitinkantį jūsų įdėtas lėšas.

Keletas praktinių patarimų

Pertvaros turi remtis į perdangos plokštes, bet jokiu būdu ne į juodgrindes ar grindis.

1. Perdangos plokštė,

2. Išlyginantis paviršius,

3. Metalinė kreipiamoji, 

4. Garsą ir šilumą izoliuojantis sluoksnis,

5. Betono sluoksnis,

6. Plytelė,

7. Apvadas,

8. Gipso kartonas,

9. Garsą izoliuojantis užpildas,

10. Metalinė konstrukcija, kurios žingsnis 600 mm

Dviejų gretimų kambarių juodgrindės bei grindys neturi liestis. Tai apsaugos nuo vibracijos, kylančios vaikštant, perdavimo.

Sienos iš statybinių medžiagų, turinčių atvirą porėtą struktūrą (pavyzdžiui iš porėto betono), turi būti rūpestingai nutinkuotos. Taip apsisaugosite nuo garso bangos sklidimo per poras.

Pertvaroms naudojant gipso kartoną, vieno sluoksnio siūlės vieta neturi sutapti su antrojo.

Montuodami apšvietimo įrangą į sienas ir lubas, neužmirškite rūpestingai užtaisyti likusių plyšių, Jie gali gerokai sumažinti konstrukcijos garso izoliavimo efektą.

asa.lt