Pagal sudėtį ir gamybos būdą plytos skirstomos į keramines ir silikatines:

keraminės gaunamos degant molį ir jo mišinius.

silikatinės susideda iš 90 procentų smėlio, 10 procentų klinčių ir nedidelio kieko priedų. Mišinys kaitinamas autoklave, o ne degamas krosnyje.

 Pigmentų dėka silikatinės plytos gali būti bet kokios spalvos.

Pagal paskirtį keraminės plytos skirstomos į statybines ir apdailines. Statybinės naudojamos vidinėms eilėms, arba išorėje sienos, kuri bus tinkuojama. Šių plytų šone gali būti geometrinis piešinys ( kad geriau sukibtų su skiediniu) Apdailinės plytos - vienalytės spalvos, su dviem lygiais fasadiniais paviršiais. Jų viduje dažniausiai būna kiaurymės, todėl siena iš tokių plytų šiltesnė. Apdailai naudojamos faktūrinės (su reljefiniu piešiniu) ir figūrinės plytos. Krosnių pakurai naudojamos šamotinės plytos, pagamintos iš ugniai atsparaus molio. Jos išlaiko aukštesnę kaip 1000 laipsnių temperatūrą. Šamotinių plytų spalva gelsva, o struktūra grūdėta. Plytų spalva daugiausia priklauso nuo molio sudėties. Dauguma molio rūšių po išdegimo įgauna klasikinę plytinę spalvą - raudonos pytos. Rečiau sutinkamos geltonos, abrikosų, arba baltos spalvos keraminės plytos. Kartais naudojami pigmentiniai priedai. Pavyzdžiui, rudos plytos gaunamos tik pigmentų pagalba.

Pagal tuštumų plytoje kiekį, jos skirstomos į skylėtas ir pilnavidures. Kuo tuštumų daugiau (jų gali būti daugiau kaip 50 %), tuo plyta "šiltesnė". Naudojant skylėtas plytas sieną galima daryti plonesnę, o šilumos izoliacija nuo tos nenukentės. Skylėtos plytos masė mažesnė, todėl mažesnė apkrova pamatu - tai jų privalumai. Tačiau yra ir sunkumų. Mūrijant tokias plytas plyšiai gali užsipilti skiediniu ir plytos taps šaltesnės. Norint to išvengti, geriau rinktis plytas, kurių tuštumos mažesnio skersmens, o skiedinį naudoti klampesnį.

Techninės charakteristikos

Markė - plytos stiprumo rodiklis. Rodo, kokią apkrovą į 1 kv.cm plyta gali išlaikyti. Daugiaaukščių namų statyboje naudojamos plytos, kurių markė ne mažesnė kaip 150. O štai kotedžo statybai gali pakakti ir 100.

Atsparumas šalčiui.

Matuojamas ciklais. Standartinių bandymų metu plyta 8 valandoms panardinama į vandenį, po to 8 valandoms dedama į šaldymo kamerą - vienas ciklas. Taip daroma tol, kol nepradės keistis plytos charakteristikos (masė, stiprumas ir kt).

Rekomenduojama naudoti plytas, kuriu atsparumas šalčiui  ne mažiau kaip 35 ciklai. Tačiau optimalią plytų markę ir atsparumą šalčiui geriau patikėkite parinkti specialistui.

asa.lt