Mūrijimas

2011-05-13 10:03   Peržiūros : 51943   Spausdinti
Paruošiamieji lygių išmatavimai. Blokų aukščių atžymos lentjuostėje. Autoriaus nuotr. Į pragręžtas angas įstatomos 20-25 cm smeigės ir plaktuku įsmeigiamos iki galo. Autoriaus nuotr.


Keraminių blokų ir plytų mūrijimas. Mūro apšiltinimas ir apdailinis mūras. Mūrijimo klaidos

Įrankiai ir įranga mūrijimo darbams:

  1. Gulsčiukas;
  2. Ilgio matavimo priemonė - ruletė, sulankstoma liniuotė;
  3. Mentė mūrijimui;
  4. Guminis plaktukas;
  5. Diskinis pjūklas, kampinis šlifuoklis pjaustymui;
  6. Kirtiklis-plaktukas;
  7. Plastikinė tara skiediniui (kibirai);
  8. Rankinė maišyklė (lėtų apsisukimų, su antgaliu);
  9. Skiedinio/betono maišyklė;
  10. Minkštos akmens vatos plokštės
  11. Vėjo izoliacinės akmens vatos plokštės
  12. Perforatorius su ilgu grąžtu;
  13. Smeigės;
  14. Metaliniai ryšiai su plastikiniais fiksatoriais;
  15. Armatūriniai metaliniai tinklai;
  16. Kopėčios;
  17. Pastoliai;

Taip pat atžymų lentjuostė, rašymo priemonė, rieviklis, mūrininko virvė, šepetys, karutis.


Karutis. Hermio Preikšto nuotr.

Visų mūrijimo įrankių, medžiagų, įrangos gabenimui į objektą reikalingas krovininis automobilis. Jei yra finansinė galimybė, statant dviaukštį/triaukštį namą, medžiagų pakėlimui į aukštį praverstų automatinis keltuvas.

Medžiagos mūrijimui:

  1. Konstrukciniai elementai - plytos, blokai, sąramos;
  2. Mišinys mūrui. Ruošiant tradicinį skiedinį, reikalingi - cementas, smėlis, kalkės, vanduo;
  3. Hidroizoliacinė medžiaga, juostos;
  4. Armatūriniai metaliniai tinklai;
  5. Metaliniai ryšiai su plastikiniais fiksatoriais;
  6. Sandarios medžiagos (polietileninės plėvelės) mūrinio apsaugojimui nuo atmosferos poveikio.

Sienos apšiltinimo medžiagos ir įrankiai:

  1. Minkštos akmens vatos plokštės;
  2. Vėjo izoliacinės akmens vatos plokštės;
  3. Perforatorius su ilgu grąžtu;
  4. Smeigės;
  5. Plaktukas;
  6. Peilis vatos pjaustymui;
  7. Ilgio matavimo priemonė (ruletė, liniuotė);
  8. Mediniai tašai šiltinimo karkasui;
  9. Tvirtinimo elementai mediniam karkasui.

Mūrijimo mišinio paruošimo proporcijos

Skiedinį sudaro pagrindinių komponentų - cemento, kalkių, molio, smėlio, vandens - mišinys. Šiuose mišiniuose kalkės, molis arba plastifikatoriai suteikia skiediniui reikiamą takumą, našumą, mūro mišiniui - plastiškumo. Galima paruošti cemento-kalkių mišinį.

Pagal cemento markę ir atsparumą gniuždimui (matuojamą MPa), mūro mišiniai skirstomi į markes 4(0,4 MPa) 10(1 MPa) 25(2,5 MPa) 50(5 MPa) 75(7,5MPa) 100(10 MPa).

Lentelėse nurodytos skiedinio gamybos proporcijos priklausomai nuo grunto po pamatais ir mūro paskirties. Paruoštas skiedinys turi būti sunaudotas ne vėliau kaip per 1-2 val.

Sausų patalpų sienų mūrijimui skirtas mišinys, kai gruntas sausas

Cemento-kalkių mišinys (cementas : kalkės : smėlis)

 

Mišinio markė

 

 

 

 

Cemento markė

100

75

50

25

10

4

400

1:0,2:3,5

1:0,3:4

1:0,7:6,5

1:1,7:12

1:2,1:15

-

300

1:0,1:2,5

1:0,4:4,5

1:0,4:5

1:1,2:9

1:2,1:15

-

250

-

-

1:0,3:4

1:0,9:8

-

-

150

 

-

-

1:0,3:3,5

1:1,2:9

1:1,7:12

Drėgnų patalpų sienų mūrijimui bei mūrijimui skirtas mišinys, kai gruntas drėgnas

Cemento-kalkių mišinys (cementas : kalkės : smėlis):

 

Mišinio markė

 

 

 

 

Cemento markė

100

75

50

25

10

4

400

1:0,2:3,5

1:0,3:4

1:0,7:5

1:0,7:12

-

-

300

2:0,1:2,5

1:0,2:3

1:0,4:5

1:0,7:10

-

-

250

-

 

1:0,3:4

1:0,7:8

-

-

150

-

-

-

1:0,3:3,5

1:0,7:8

-

Sienų, esančių žemiau gruntinių vandenų lygio, mūrijimui skirtas mišinys

Cemento-smėlio mišinys

 

Mišinio markė

 

 

 

 

Cemento markė

100

75

50

25

10

4

400

1:3,5

1:4

1:6

-

-

-

300

1:2,5

1:3

1:4,5

-

-

-

250

-

-

1:4

-

-

-

150

-

-

-

1:3,5

1:6

-

Keraminių blokų mūrijimo etapai

Kiekvienas gamintojas dėl ypatingų techninių medžiagų savybių kelia skirtingus reikalavimus savo konstrukcinių medžiagų naudojimui mūrijant. Tačiau iš esmės keraminių blokų mūrijimo technologijos nuo pagrindinio tradiciškai nusistovėjusio metodo skiriasi nežymiai. Jų paisymas leidžia gauti maksimalią naudą, numatomą POROTHERM blokų technologijos.

Prieš pradedant mūryti sieną, išmatuojami ir ant specialios lentjuostės ar tašelio pasižymimi  būsimų blokų aukščių ir ilgių lygiai. Tai palengvins tolesnį mūrijamų blokų ir horizontalaus lygio identiškumo kontroliavimą. Standartinis blokų aukštis siekia 23,8 cm. Atžymų lentjuostės ilgis turi atitikti planuojamą sienos aukštį.

Paruošiamieji lygių išmatavimai. Blokų aukščių atžymos lentjuostėje. Autoriaus nuotr.
Paruošiamieji lygių išmatavimai. Blokų aukščių atžymos lentjuostėje. Autoriaus nuotr.

Prieš mūrijimo pradžią gulsčiuku (nivelyru, kita matavimo priemone) patikrinamas mūro pamato lygumas. Plotas, kuris tarnaus pagrindu būsimam mūrui, siekiant išvengti nukrypimų mūrijant, turi būti lygus, horizontalus. Dažnai, kai yra pamato nelygumų ir dar nepaklojus hidroizoliacinės dangos,  rekomenduojama pagrindą išlyginti skiediniu. Žinoma, teks palaukti, kol išlyginamasis sluoksnis visiškai išdžius. Tačiau, taupant laiką, pastangas ir medžiagas, siūloma plotą po būsimu mūru lyginti kitokia tvarka: paklojus hidroizoliacinės dangos sluoksnį.

Horizontali hidroizoliacija po būsimos sienos eile klojama bet kuriuo atveju: ir ant išlyginto pamato, ir ant nelygaus. Kadangi idealiai lygūs pamato paviršiai - didelė retenybė, išlyginamąjį skiedinio sluoksnį galima kloti ant paklotos hidroizoliacijos. Siekiant horizontalaus lygio, šis sluoksnis išlyginamas. Hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis apsaugo sienas nuo drėgmės pritraukimo. Dažniausiai tam naudojamos elastinės dangos, juostos ar plėvelės iš ruberoido, bitumo, PVC. Danga turi būti 3-15 cm platesnė už planuojamo mūro storį.


Horizontali hidroizoliacinė danga. Autoriaus nuotr.

Mūro skiedinio paruošimo proporcijos priklauso nuo darbų atmosferinių, klimatinių sąlygų, geografinių statybos sąlygų (drėgna, žema arba aukšta vietovė), mūrijamos sienos paskirties (išorinė ar vidinė) ir gamintojo reikalavimų dėl konkrečių keraminių blokų ypatumų.

Vidines sienas galima mūryti naudojant paprastą statybinį skiedinį, kurio sudėtinių dalių santykį reikia matuoti savarankiškai. Čia svarbu laikytis tinkamos ir reikiamos konsistencijos, nes pernelyg tirštas skiedinys sunkiai užtepamas ir išlyginamas, o labai skystas nuteka į tuščiavidurio bloko ertmių angas. Tačiau, mūrijant labai karštą saulėtą dieną, skiedinį patariama paruošti kiek skystesnį nei norma, nes dėl aukštos temperatūros dalis vandens  iš skiedinio išgaruoja, jis tampa sausesnis ir per greitai išdžiūna, o tai nenaudinga.


Skiedinio išmaišymas maišyklėje. Autoriaus nuotr.

Oro temparatūra tiesiogiai įtakoja naudingąsias termoizoliacinio skiedinio savybes: kai temperatūra -5°C, jos prastėja. Todėl palankiausia temperatūra mūrijimui, naudojant termoizoliacinį skiedinį, yra nuo +5°C iki +30°C. Mūrijant žiemą, stabdantys skiedinio užšalimo priedai - plastifikatoriai - naudojami tik paprastiems skiediniams. Taip pat, kai temperatūra žema, paruošiamo skiedinio sumaišymui galima panaudoti šiltą vandenį.

Pradinis mūro skiedinio sluoksnis, kaip ir buvo minėta, klojamas mente ant hidroizoliacinės dangos per visą planuojamos sienos plotį. Pradinis sluoksnis atlieka ir išlyginamąsias funkcijas. Išorinių sienų mūrijimas visada pradedamas nuo kampų, naudojant tik vientisus blokus (t.y. ne pusinius ir ne "kampelius"). Sujungiant kampe statmenai du blokus, skiediniu dengiamas skersgalis to bloku, kuris sujungiamas su kito bloko šonų. Sumūrijus "kertinius kampų akmenis", gulsčiuku tikrinamas horizontalus eilės lygis ir koreguojamas guminiu plaktuku. Dirbant karštą dieną, naudinga keraminius blokus drėkinti vandeniu, kitaip jie sugers daug vandens iš skiedinio.


Pradinis skiedinio sluoksnis. Autoriaus nuotr.


Mūrijamas pirmasis blokas. Autoriaus nuotr.


Mūrijimas visada pradedamas nuo kampų, naudojant tik vientisus blokus. Autoriaus nuotr.


Gulsčiuku tikrinamas horizontalumas ir koreguojamas guminiu plaktuku. Hermio Preikšto nuotr.

Laikytis vienodo mūro horizontalumo padeda įtempta statybinė virvė, vienodame aukštyje, prilygstančiame bloko aukščiui, štiesta tarp dviejų pastatytų kampų. Visa eilė mūrijama besiorientuojant į virvę. Blokai sujungiami per įlaidas pagal jų išdėstymą.


Įtempta statybinė virvė. Hermio Preikšto nuotr.


Blokai sujungiami per įlaidas. Hermio Preikšto nuotr.

Mūrijant blokų eiles, atliekamos tik horizontalios siūlės, t.y. skiedinys sujungia tik žemiau ir aukščiau esančias eiles. Mūrininko mente skiedinį reikia kloti tolygiai, paskirstant per visą mūro eilės plotį; tai dažnai galiojanti taisyklė išorinėms sienoms. Optimalus skiedinio sluoksnis - 12 mm.


Klojamas skiedinys. Hermio Preikšto nuotr.

Kodėl blokų su įlaidomis mūrijimas nereikalauja vertikalių siūlių? Keraminiai blokai tiksliai sukimba profilinėmis įlaidomis, panašiai kaip vaikiškame konstruktoriuje. Vertikalios siūlės - papildomi šalčio tiltai. Keraminių blokų sujungimas įlaidomis padeda išvengti šių nereikalingų šalčio tiltų ir suteikia sienai didesnio hermetiškumo ir tvirtumo. Siekiant nesugadinti tolygaus skiedinio sluoksnio, mūrijant naujas blokas į skiedinį turi būti įstatomas tik iš viršaus, pagal savo ir ankstesnio bloko įlaidų išdėstymą. Priešingu atveju naują bloką ne įstatant iš viršaus, o pritraukiant prie ankstesnio, atsiras neproporcingų skiedinio susiraukšlėjimų nuo traukimo ir bus pažeistas optimalus 12 mm skiedinio storis. Teisingai įstačius bloką iš viršaus iki virve nurodyto aukščio, jis įspaudžiamamas į skiedinį, jo padėtis išlyginama guminiu plaktuku.


Kiekvienas naujas blokas į skiedinį turi būti įstatomas tik iš viršaus. Autoriaus nuotr.


Įstatyto bloko padėtis išlyginama guminiu plaktuku. Autoriaus nuotr.

Kiekvienos blokų eilės mūrijimo pabaigoje gulsčiuku tikrinamas mūro vertikalumas, ar nėra nukrypimo. Išsispaudusį iš siūlių skiedinį reikia nuimti mente. Po to atliekamas fasadinių siūlių sutankinimas ir rievėjimas.


Sumūrijus eilę, gulsčiuku tikrinamas vertikalumas. Autoriaus nuotr.

Svarbu atkreipti dėmesį į proporcingą vertikalių sujungimų persidengimą kiekvienoje horizontalioje eilėje. Vienos eilės sujungimų pasislinkimas kitos eilės atžvilgiu turi sudaryti ne mažiau nei 95 mm. Proporcingo persidengimo skaičiavimo formulė yra 0,4xh (h - bloko aukštis). 0,4x238=95. Dėl šios taisyklės mūras veikia kaip vientisas konstruktyvus elementas.


Proporcingas vertikalių sujungimų pasislinkimas kitos eilės atžvilgiu - 95 mm. Hermio Preikšto nuotr.

Jeigu planuojama mūryti trisluoksnę sieną, į konstrukcinės sienos siūles įmontuojami cinkuoti nerūdijančio plieno ryšiai. Jų funkcija - konstrukcinio mūro, termoizoliacinio sluoksnio ir apdailinio mūro sujungimas tarpusavyje. Ryšiai vienu galu mažiausiai 11 cm įmūrijami į skiedinio sluoksnį, kitas jų galas paliekamas kišti išorėn, kol bus pradėtas dekoratyvinių plytų mūrijimas. Tuomet ryšių galai bus įmontuoti į horizontalias apdailinio mūro siūles. Vidutiniškai statant mažesnį nei 5 aukštų namą sienoje 1 kv. m. reikia įmontuoti 5 ryšius, arba po kas trečiu bloku. Įmontuotų ryšių kiekis aplink angas ir kampuose turi būti didesnis.


Metaliniai ryšiai įmontuojami į horizontalias mūro siūles. Hermio Preikšto nuotr.

Sudėtingesnėse mūrijamo pastato mazguose kartais neįmanoma naudotis vientisais blokais. Tokiais atvejais blokai pjaustomi, formuojant reikiamus jų dydžius ir konfigūracijas. Dažniausiai blokai pjaustomi diskiniu pjūklu arba kampiniu šlifuokliu su deimantiniu disku.


Blokų pjaustymas. Hermio Preikšto nuotr.

Keraminių blokų mūras moduliuojamas pagal 250 mm aukščio orientyrą. Toks modulis gaunamas sudėjus bloko aukštį (238 mm) ir horizontalios siūlės storį (12 mm). 1 metro aukščio sieną sudaro 4 sumūrytų blokų eilės x 4 blokai kiekvienoje eilėje. Įvairios mūrijimo klaidos, dėl kurių sienos aukštis iki perdangos uždėjimo vietos neatitinka norminių modulinių apskaičiavimų, sukelia neproporcingų tarpų susidarymą prie perdangos. Taisant tokį broką, šiuos tarpus reikia užmūryti pjaustytais blokais. Vidutiniškai sumūryti 1 kv. m. sienos  iš keraminių blokų  trunka 1 valandą.


Sumūryta keraminių blokų siena. Hermio Preikšto nuotr.

Siekiant apsaugoti šviežią mūrą ir dar nepanaudotus blokus nuo kritulių, šalčio, kaitros, ilgesnėms pertraukoms tarp darbų jie uždengiami apsauginėmis medžiagomis, o karštyje drėkinami. Mūrijimui negalima naudoti itin purvinų, užterštų, riebaluotų blokų, žiemą - apledėjusių.

Sudėtingesnių mazgų mūrijimas

Išorinės ir vidinės sienų sujungimas. Kaip sujungti išorinę sieną su vidine, kad konstrukcija neprarastų savo termoizoliacinių savybių ir tvirtumo? Geriausia tai daryti sinchroniškai, t.y. vienu metu mūrijant ir išorinę, ir vidinę sieną. Kas antros eilės blokas, esantis vidinėje sienoje, turi sudurtinai įeiti 10-15 cm gilyn į kas antrą eilę išorinėje sienoje. Vadinasi, dar mūrijant išorinę sieną, iš anksto pjaustoma to bloko dalis, kuriam atiteks planuojamas sienų sujungimas. Sujungimo vieta turi būti apšiltinta 5 cm termoizoliacinės medžiagos sluoksniu. Kitų vidinės sienos eilių blokai, padengus skiediniu jų skersgalius, sujungiami su išorine siena tik pristatymo būdu.


Išorinės ir vidinės sienų sujungimas. Autoriaus nuotr.

Pjaustytų blokų mūrijimas. Sakykime, reikia sujungti vidinę sieną su medinio karkaso statramsčiu. Medinis statramstis sujungimo vietoje apmušamas hidroizoliacine juosta. Matuojami išpjaustymui skirtos bloko dalies dydžiai ir pažymimi. Išpjaustomas bloko fragmentas ir pašalinamas guminiu plaktuku. Skiedinys klojamas ant žemiau esančios mūro eilės, juo dengiamos vertikalios išpjaustytos bloko sujungimo vietos.


Matuojami išpjaustymui skirtos bloko dalies dydžiai ir pažymimi. Hermio Preikšto nuotr.


Statramstis apmušamas hidroizoliacine juosta. Hermio Preikšto nuotr.


Išpjaustomas bloko fragmentas. Hermio Preikšto nuotr.


Klojamas skiedinys. Hermio Preikšto nuotr.


Skiediniu dengiamos ir vertikalios išpjaustytos bloko sujungimo vietos. Hermio Preikšto nuotr.

Langų ir durų sąramų mūrijimas. Keraminių sąramų, skirtų angų perdengimui, aukštis yra identiškas blokų aukščiui ir sudaro 238 mm, atitinka mūro modulį. Perdangą virš angų galima sumūryti iš 4, 5 ir daugiau sąramų, - tai priklauso nuo sienos storio. Sąramos atremiamos ant sienos, ir mūrijama toliau. Angų iki 1,5 m perdengimui atraminės vietos gylis, skirtas sąramai, turi būti mažiausiai 12,5 cm, didesnių angų - nuo 25 cm. Perdanga iš kelių sąramų apšiltinama, įdėjus tarp jų termoizoliacinę medžiagą (mineralinę vatą). Keraminės sąramos atlieka laikančiąją funkciją.


Perdengimo sąramos virš durų angos. Hermio Preikšto nuotr.


Langų perdengimas sąramomis. Autoriaus nuotr.

Pagrindinės blokų ir plytų mūrijimo klaidos

Pirmosios mūro eilės nelygumas. Jeigu pirmoji eilė sumūryta nelygiai, tai gali sukelti aukštesnių eilių asimetriją, dėl kurios atsiranda tarpai. Labai svarbu ir pirmoje, ir sekančiose eilėse kontroliuoti suneriamų blokų įlaidų sujungimą. Kartais vieno bloko forma gali turėti defektų, ir, įstatant tokį bloką įlaidomis į kito bloko įlaidas, tarp jų atsirandą asimetriškas tarpas su nukrypimu, įlaidos nesusijungia sudurtinai ir tiksliai. Aptikus tokį defektą, suneriamą bloką reikia pabandyti įstatyti kitos pusės įlaidomis. Jeigu nepadeda ir tai, belieka bloką pakeisti nauju.


Pirmos mūro eilės nelygumas sukelia tolesnių eilių nukrypimą. Autoriaus pieš.


Tikrinama, ar įlaidos sujungtos tinkamai. Hermio Preikšto nuotr.

Pjaustytų blokų mūrijimo klaida - sujungimų vietose neužpildytos vertikalios siūlės, kai tarp vientisų blokų  įstatomas pjaustytas.

Nepakankamai sandarinamos siūlės. Dėl to siena praranda garsą ir šilumą izoliuojančias savybes.

Išoriniam apdailiniam mūrui netinkamas skiedinys. Mūrijant apdailines keramines plytas, dėl jų medžiagų specifikos dažnai neįvertinama skiedinio kokybė. Netinkamas tradicinis skiedinys apsunkina dekoratyvinių keraminių plytų mūrijimą, jas sunku lygiai sudėti ir užtikrinti idealų horizontalumą. Apdailinių plytų vandens įgeriamumas siekia tik 6-20 proc.

Skiedinio savybių suprastėjimas dėl oro sąlygų. Karštyje dalis vandens iš paruošto ir pakloto skiedinio išgaruoja, skiedinys praranda savo naudingąsias savybes. Todėl labai karštą dieną skiedinį reikia ruošti kiek skystesnį nei įprasta. Padengus juo blokus, papildoma dalis vandens spės išgaruoti, ir jo konsistencija atitiks normalią. Taip pat reikia drėkinti šviežias mūro eiles: tai garantuoja gerą sukibimą. Nepaisant šių dviejų rekomendacijų, skiedinys siūlėse pernelyg greitai išdžius, siūlės pradės pleišėti, atsiras plyšių, o pastatui tai vėliau atsilieps šilumos nuostoliais ir kitomis konstrukcinėmis problemomis. Dar viena klaida - skiedinio paruošimas ir laikymas medinėje taroje: mediena iš skiedinio sugeria dalį vandens, jis tampa sausesnis ir tirštesnis nei reikia pagal normas. Tirštas sunkiau klojamas ir išlyginamas, todėl skiedinį geriausia ruošti ir laikyti plastikinėje taroje.


Prastas skiedinys siūlėse pernelyg greitai išdžiūva ir pleišėja. Autoriaus nuotr.


Plytų mūrijimo technologija

Prieš pradedant plytų mūrijimą, gulsčiuku (nivelyru, kita matavimo priemone) patikrinamas mūro pamato lygumas. kaip jau rašyta anksčiau, plotas, kuris bus pagrindu būsimam mūrui, siekiant išvengti nukrypimų mūrijant, turi būti lygus, horizontalus. Dažnai rekomenduojama, kai yra pamato nelygumų ir dar nepaklojus hidroizoliacinės dangos, pagrindą išlyginti skiediniu.

Horizontali hidroizoliacija po būsimos sienos eile klojama bet kuriuo atveju (hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis apsaugo sienas nuo drėgmės pritraukimo). Dažniausiai tam naudojamos elastinės dangos, juostos ar plėvelės iš ruberoido, bitumo, PVC. Danga turi būti 3-15 cm platesnė už planuojamo mūro storį.

Prieš pradedant mūryti olytas, išmatuojami ir ant specialios lentjuostės pasižymimi būsimų plytų eilių aukščių lygiai. Tam be skiedinio klojama pirmoji bandomoji kontrolinė plytų eilė. Siekiant išvengti nereikalingesnio plytų pjaustymo, išmatuojamas būsimų vertikalių siūlių storis. Ant lentjuostės reikia pažymėti plytos aukštį ir optimalų horizontalios siūlės storį (12 mm). Tai palengvins tolimesnį mūrijamų plytų horizontalaus lygio kontroliavimą. Atžymų lentjuostės ilgis turi atitikti planuojamą sienos aukštį.


Sausu būdu paklojus bandomąją plytų eilę, atžymų lentjuostėje fiksuojami būsimų eilių aukščiai bei skaičiuojamas reikalingas plytų kiekis eilei. Autoriaus nuotr.

Paruošiamas tinkamos konsistencijos skiedinys. Jį galima sumaišyti didelėje maišyklėje arba rankine lėtų apsisukimų maišykle. Mūro skiedinio paruošimo proporcijos priklauso nuo darbų atmosferinių, klimatinių sąlygų, geografinių statybos sąlygų (drėgna, žema arba aukšta vieta). Pernelyg tirštas skiedinys sunkiai užtepamas ir išlyginamas, o labai skystas nuteka, trukdydamas išlaikyti reikiamą horizontalų lygį.


Skiedinys išmaišomas maišyklėje. Autoriaus nuotr.

Oro temparatūra tiesiogiai įtakoja skiedinio naudingas savybes: kai temperatūra -5°C, jos prastėja. Todėl palankiausia mūrijimui temperatūra yra nuo +5°C. Mūrijimo žiemą ypatumai tokie pat, kaip ir mūrijant blokus.

Pirmosios plytų eilės mūrijimą rekomenduojama pradėti nuo kampų. Kampuose naudojamos tik vientisos plytos, ne jų pusės. Ant hidroizoliacijos klojamas skiedinys, kurio plotis turi atitikti mūro eilės plotį. Skiedinys statybine mente klojamas ant plytos skersgalio - mažiausios pagal plotį plytos briaunos, kuria ji sujungiama su prieš tai įmūryta plyta. Plyta įstatoma į skiedinį. Rekomenduojamas vertikalių siūlių storis - 10 mm. Eilės horizontalumas tikrinamas gulsčiuku.


Plytų eilę mūryti pradedama nuo kampų. Autoriaus nuotr.


Mente klojamas ir išlyginamas skiedinys. Hermio Preikšto nuotr.


Skiedinys klojamas ant dedamos plytos skersgalio. Hermio Preikšto nuotr.


Plyta įstatoma į skiedinį. Hermio Preikšto nuotr.


Eilės horizontalumas tikrinamas gulsčiuku. Hermio Preikšto nuotr.

Sumūrijus pirmąją eilę, per visą jos ilgį ištiesiama įtempta virvė. Su ja turi sutapti sekančios eilės plytų viršutinė riba. Tai orientyras, padedantis laikytis reikiamo horizontalaus lygio. 12 mm skiedinio sluoksniu dengiami viršutiniai plytų paviršiai, nemažiau kaip vienos plytos ilgiu. Kaip ir pirmoje eilėje, skiedinys klojamas ant naujos plytos skersgalio, juo plyta prispaudžiama prie ankstesnės plytos.  Tiek vertikali, tiek horizontali siūlė turi būti vienoda. Kiekvienos naujos eilės plytos turi persidengti su žemesnes eilės plytomis taip, kad vienos eilės vertikalios siūlės nesutaptų su kitos eilės siūlėmis. Dėl šios taisyklės plytų mūras veikia kaip vientisas konstruktyvus elementas.


Per visą eilės ilgį ištiesiama įtempta statybinė virvė. Autoriaus nuotr.


Mūrijant naują eilę, skiedinys klojamas ant naujos plytos skersgalio. Hermio Preikšto nuotr.


Skersgaliu, padengtu skiediniu, plyta prispaudžiama prie ankstesnės plytos.. Autoriaus nuotr.


Proporcingas vertikalių siūlių persidengimas. Autoriaus nuotr.

Kiekviena sekanti eilė tikrinama gulsčiuku, ar nėra nukrypimų: vertikalus lygis, horizontalus ir šoninis.


Lygių tikrinimas gulsčiuku dėl galimų nukrypimų. Autoriaus nuotr.

Mūrijant kiekvieną eilę, mente nuvalomi iš po plytų skiedinio išsispaudę likučiai ir apnašos nuo siūlių iš abiejų sienos pusių.

Kol skiedinys siūlėse dar šviežias, atliekamas siūlių rievėjimas. Siauru rievikliu, kurio storis atitinka siūlę, sutankinamos, užtaisomos ir išlyginamos visos siūlės. Rievėjimas pradedamas nuo horizontalių siūlių, po to užtaisomos vertikalios. Siūlių skiedinys nestipriais rieviklio paspaudimais sutankinamas ir 1,5-2 mm įspaudžiamas į siūles. Sukietėję skiedinio likučiai nuo mūrinio nuvalomi šepečiu.


Siūlių rievėjimas. Autoriaus nuotr.

Mūrijant eilę, gali prireikti trumpesnių plytų. Tokiais atvejais plytos pjaustomos, formuojant reikiamus dydžius. Dažniausiai plytos, kaip ir blokai, pjaustomos diskinių pjūklu arba kampiniu šlifuokliu su deimantiniu disku. Neretai naudojamas tradicinis kirtiklis.


Užbaigtas plytų mūras. Hermio Preikšto nuotr.

Siekiant apsaugoti šviežią mūrą ir dar nepanaudotas plytas nuo atmosferos poveikio, ilgesnėms pertraukoms tarp darbų jos uždengiamos (pvz., plėvele), o karštyje drėkinamos. Mūrijimui negalima naudoti itin purvinų, užterštų, riebaluotų plytų, žiemą - apledėjusių.

Sienos apšiltinimas ir išorinis apdailinis mūras

Trisluoksnio mūro apšiltinimas ir toliau sekantis apdailos plytų mūrijimas prasideda nuo hidroizoliacinės dangos klojimo. Hidroizoliacinė juosta turi padengti stačiu kampu ir vertikalias apatines išorines blokų mūro eiles, ir horizontalų pamato paviršių.


Hidroizoliacinė juosta turi padengti ir blokų mūro, ir pamato paviršių. Autoriaus nuotr.


Trisluoksnė siena. Blokų mūras, šiltinimo akmens vatų plokštės, oro tarpas, išorinis apdailinis mūras. Autoriaus nuotr.

Sienos apšiltinimą sudaro šilumą izoliuojančios medžiagos iš akmens vatos ir jų taisyklingas klojimas. Pirmiausia klojama minkšta akmens vatos plokštė. Ją dengia kietesnė vėjo izoliacinė vatos plokštė, kitaip dar vadinama priešvėjine. Plokštės kiaurai uždedamos ant kyšančių iš blokų mūrinio metalinių ryšių ir laikosi ant jų.


Minkšta akmens vatos plokštė ir ją dengianti vėjo izoliacinė vatos plokštė kiaurai uždedamos ant kyšančių iš blokų mūrinio metalinių ryšių ir laikosi ant jų. Autoriaus nuotr.


Trisliuoksnio mūro apšiltinimo sprendimai. Autoriaus nuotr.

Labai svarbu, kad minkšta šiltinimo plokštė patikimai priglustų prie blokų mūro. Taip pat svarbu nepalikti plyšių tarp pačių plokščių. Klojant minkštas plokštes tarp medinio karkaso statramsčių, svarbu, kad vatos plokštės tiksliai užpildytų jo ertmę, nepalikdamos plyšių tarpusavyje ir statramsčių. Tam plokštės matuojamos ir milimetro tikslumu pjaustomos iki reikiamo dydžio.  Vertikalios eilėmis pritvirtinamų vatos plokščių siūlės neturi sutapti, jos turi persidengti viena kitos atžvilgiu (kaip persidengia blokų ir plytų mūro vertikalios siūlės).


Iš pradžių klojamos minkštos šiltinimo plokštės. Autoriaus nuotr.


Norint glaudžiai užpildyti karkaso ertmę, klojama pjaustyta plokštė. Autoriaus nuotr.

Sumontavus minkštas vatos plokštes, ant jų klojamos kietesnės vėjo izoliacinės plokštės, kiaurai uždedamos ant metalinių ryšių. Jos irgi turi glaudžiai užpildyti medinio karkaso ertmę, todėl kraštinės plokštės labai tiksliai apipjaustomos. Siekiant išvengti siūlių sutapimo, nuo kurio prastėja sandarumas, priešvėjinės plokštės turi uždengti visas minkštų plokščių siūles.


Minkštas plokštes dengia kietesnės vėjo izoliacinės plokštės. Autoriaus nuotr.

Vėjo izoliacinės plokštės turi glaudžiai prisispausti prie minkštų šiltinimo plokščių, o šios - prie blokų mūrinio. Todėl, sumontavus abu plokščių sluoksnius, ant metalinių ryšių užmaunami plastikiniai apvalūs fiksatoriai, kurie turėtų patikimai laikyti plokštes.


Ant metalinių ryšių užmaunami apvalūs plastikiniai fiksatoriai. Autoriaus nuotr.

Patikimam šiltinimo vatų sluoksniai tvirtinimui vien fiksatorių ant ryšių nepakanka. Abu vatos sluoksniai dar pritvirtinami smeigėmis. Perforatoriaus grąžtu pragręžiamos vėjo izoliacinė, minkšta šiltinimo plokštė ir keraminių blokų mūras (keraminiams blokeliams perforatoriaus naudoti negalima). Į pragręžtas angas įstatomos 20-25 cm smeigės su apvaliomis plokščiomis galvutėmis ir plaktuku įvaromos iki galo. Tokiu būdu vatos pritvirtinamos prie mūro.


Grežtuvu pragręžiamos vėjo izoliacinė, minkšta šiltinimo plokštė ir keraminių blokų mūras. Autoriaus nuotr.

Į pragręžtas angas įstatomos 20-25 cm smeigės ir plaktuku įsmeigiamos iki galo. Autoriaus nuotr.
Į pragręžtas angas įstatomos 20-25 cm smeigės ir plaktuku įsmeigiamos iki galo. Autoriaus nuotr.

Prieš pradedant mūryti išorės apdailinėmis plytomis, reikia išmatuoti tarpo atstumą, skiriantį apdailinį mūrą ir akmens vatą. Rekomenduojamas optimalus 3-4 cm tarpas: jame cirkuliuojantis oras sudaro sąlygas atmosferinės drėgmės ir patalpos garų pasišalinimui. Per oro tarpą nuo medžiagų paviršių išgaruoja drėgmė. Oro tarpas suteikia sienos konstrukcijai šiluminę varžą.


3-4 cm oro tarpas. Autoriaus nuotr.

Pasiruošimas apdailos plytų mūrijimui prasideda nuo to, kad išmatuojami ir ant specialios lentjuostės pasižymimi būsimų plytų eilių aukščių lygiai. Tam, kaip ir paprastų plytų atveju, be skiedinio klojama pirmoji bandomoji kontrolinė plytų eilė. Siekiant išvengti nereikalingesnio plytų pjaustymo, išmatuojamas būsimų vertikalių siūlių storis. Ant lentjuostės reikia pažymėti plytos aukštį ir optimalų horizontalios siūlės storį - 12 mm. Tai palengvins tolesnį mūrijamų plytų horizontalaus lygio kontroliavimą. Atžymų lentjuostės ilgis turi atitikti planuojamą sienos aukštį.

Kiekvienas gamintojas dėl ypatingų techninių savybių kelia atskirus reikalavimus savo gaminamų dekoratyvinių plytų naudojimui mūrijant, tačiau iš esmės plytų mūrijimo technologijos nežymiai skiriasi nuo pagrindinio tradiciškai nusistovėjusio metodo.

Mūro skiedinio paruošimo proporcijos, kaip ir blokų bei paprastų plytų atveju, priklauso nuo darbų atmosferinių, klimatinių sąlygų, geografinių statybos sąlygų (drėgna, žema arba aukšta vietovė) ir gamintojo reikalavimų. Gamintojai rekomenduoja apdailinių plytų mūrijimui naudoti  spalvotus mūro skiedinius su plastifikatoriais, kuriuos pagal nurodytas ant pakuotės proporcijas belieka tik tinkamai praskiesti vandeniu ir kokybiškai išmaišyti maišyklėje. Nuo tradicinių mišinių jie skiriasi tuo, kad dėl sudėtyje esančių plastifikatorių, dvigubai sumažinančių reikiamą vandens kiekį šio skiedinio paruošimui, yra sausesni. Vietoj sunkiasvorės brangios maišyklės galima pasinaudoti rankine lėtų apsisukimų maišykle su ilgu antgaliu maišymui. Čia svarbu laikytis tinkamos ir reikiamos konsistencijos, nes pernelyg tirštas skiedinys sunkiai užtepamas ir išlyginamas, o labai skystas nuteka į tuščiavidurio bloko ertmių angas. Tačiau, mūrijant labai karštą saulėtą dieną, skiedinį patariama paruošti kiek skystesnį nei norma, nes dėl aukštos temperatūros dalis vandens  iš skiedinio išgaruoja, jis tampa sausesnis ir per greitai išdžiūna, o tai nenaudinga.


Spalvotas sausesnis skiedinys apdailiniam plytų mūrui. Autoriaus nuotr.

Palankiausia temperatūra mūrijimui nuo +5°C. Apdailinio mūro žiemą mūryti nerekomenduojama.

Pirmosios plytų eilės mūrijimą rekomenduojama pradėti nuo kampų. Kampuose naudojamos tik vientisos plytos, ne pusės. Ant hidroizoliacijos klojamas skiedinys, kurio plotis turi atitikti mūro eilės plotį. Skiedinis statybine mente klojamas ant plytos skesgalio. Plyta įstatoma į skiedinį. Rekomenduojamas vertikalių siūlių storis - 10 mm. Eilės horizontalumas tikrinamas gulsčiuku.

Sumūrijus pirmąją eilę, per visą jos ilgį ištiesiama įtempta virvė. Su ja turi sutapti sekančios eilės plytų viršutinė riba. Tai orientyras, padedantis laikytis reikiamo horizontalaus lygio. 12 mm skiedinio sluoksniu dengiami viršutiniai plytų paviršiai, ne mažiau nei vienos plytos ilgiu.


Apdailinių plytų eilės mūrijamos besiorientuojant pagal įtemptą virvę. Plytos dengiamos skiediniu ir sujungiamos su kitomis tradiciškai. Autoriaus nuotr.


Plytos dengiamos skiediniu ir sujungiamos su kitomis tradiciškai. Autoriaus nuotr.


Mūrinio eilės lygumas tradiciškai tikrinamas gulsčiuku. Autoriaus nuotr.

Į 12 mm skiedinio sluoksnį, dengiantį pirmąją plytų eilę, talpinamas metalinis armatūrinis tinklas (4 mm storio). Armavimas visada atliekamas virš pirmosios eilės, mūro viduryje, priešpaskutinėje eilėje, eilėse, kurioms tenka didelė apkrova (pvz., gelžbetoninė perdanga), virš angų ir po angomis, klojant metalinius tinklus horizontaliose siūlėse pagal visą pastato perimetrą.

Armavimas. Į 12 mm skiedinio sluoksnį talpinamas metalinis armatūrinis tinklas. Autoriaus nuotr.
Armavimas. Į 12 mm skiedinio sluoksnį talpinamas metalinis armatūrinis tinklas. Autoriaus nuotr.

Kaip ir pirmoje eilėje, skiedinys klojamas ant naujos plytos skersgalio, juo plyta prispaudžiama prie ankstesnės plytos taip, kad tarp jų liktų 10 mm siūlė. Jei apdailinės plytos viršutinėse briaunose turi įdubą, mūrijant šios įdubos visada turi būti nukreiptos viršun. Kiekvienos naujos eilės plytos turi persidengti su žemesnes eilės plytomis taip, kad vienos eilės vertikalios siūlės nesutaptų su kitos eilės siūlėmis. Kiekviena sekanti eilė tikrinama gulsčiuku, ar nėra nukrypimų: vertikalus lygis, horizontalus ir šoninis.

Mūrijant apdailines plytas, į horizontalių siūlių skiedinį įmūrijami metalinių ryšių galai, kyšantys iš vata apšiltintos laikančiosios blokinės sienos. Jų paskirtis - konstrukcinio mūro, termoizoliacinio sluoksnio ir apdailinio mūro sujungimas tarpusavyje.

Mūrijant kiekvieną eilę, mente nuvalomi iš po šviežio plytų skiedinio išsispaudę likučiai ir apnašos nuo siūlių iš abiejų sienos pusių.

Jeigu tai statoma ventiliuojama trisluoksnė siena, pirmojoje ir viršutinėje eilėse kas 3-4 vertikali siūlė neužpildoma skiediniu.

Kol skiedinys siūlėse dar šviežias, siūlių rievėjamos. Procesas aprašytas paprastų plytų mūrijimo technologijoje.


Trisluoksnio mūro siena po apšiltinimo ir apdailinio mūrijimo darbų. Hermio Preikšto nuotr.

Mūrijant eilę, gali prireikti trumpesnių plytų. Tokiais atvejais plytos pjaustomos diskiniu pjūklu arba kampiniu šlifuokliu su deimantiniu disku.

Siekiant apsaugoti šviežią mūrą ir dar nepanaudotas apdailines plytas nuo atmosferos poveikio, ilgesnėms pertraukoms tarp darbų jos uždengiamos (pvz., plėvele), o karštyje drėkinamos. Mūrijimui negalima naudoti itin purvinų, užterštų, riebaluotų plytų, žiemą - apledėjusių.

Apšiltinimo ir apdailinio mūro klaidos

Šiltinimo klaidos. Plyšiai tarp vatos plokščių ir karkaso. Problemos ir šilumos nutekėjimai kyla dėl netaisyklingo izoliuojančios medžiagos klojimo. Į medinį karkasą montuojamos minkštos akmens vatos plokštės turi glaudžiai užpildyti jo ertmę. Tačiau neretai tai atliekama atlaidžiai: klojant akmens vatą, paliekami plyšiai tarp jos ir karkaso statramsčių. Panašus brokas - plyšiai tarp vėjo izoliacinės plokštės ir minkštos akmens vatos plokštės. Tokius plyšius statybų specialistai vadina "šalčio tiltais", kurie vėliau atsiliepia šilumos nuostoliais. Įdedamos ne tos medžiagos arba ne toje vietoje.

Akmens vatos plokštės turi priglusti prie blokų mūro. Vertikalios eilėmis pritvirtinamų vatos plokščių siūlės neturi sutapti, jos turi persidengti viena kitos atžvilgiu (kaip persidengia blokų ir plytų mūro vertikalios siūlės).

Sutampančios priešvėjinės ir minkštos plokštės siūlės - irgi šiltinimo klaida. Dėl siūlių sutapimo prastėja šilumą izoliuojančių medžiagų sandarumas. Montuojant minėtas plokštes trisluoksnėje mūro sienoje, išvengiant siūlių sutapimo, priešvėjinės turi uždengti visas minkštų plokščių siūles. Smeigės turi pakankamai stipriai prispausti abi plokštes.


Dėl priešvėjinės ir minkštos plokščių siūlių sutapimo prastėja sandarumas. Autoriaus nuotr.

Nepakankamas oro tarpas arba jo nebuvimas. Tarp šilumą izoliuojančių medžiagų ir apdailinio mūro cirkuliuojantis oras sudaro sąlygas atmosferinės drėgmės ir patalpos garų pasišalinimui. Oro tarpu nuo medžiagų paviršių išgaruoja drėgmė. Oro tarpas suteikia sienos konstrukcijai šiluminę varžą. Optimalus oro tarpo dydis turi siekti 4 cm. Todėl, jeigu per klaidą oro tarpas paliekamas pernelyg mažas arba jo visai nėra, drėgmė kondensuojasi ant apdailinio mūro vidinio paviršiaus bei sumažina garso izoliaciją. Kondensatas kenkia mūrui ir patalpų mikroklimatui.

Išoriniam apdailiniam mūrui netinkamas skiedinys. Mūrijant apdailines keramines plytas, dėl jų medžiagų specifikos dažnai neįvertinama skiedinio kokybė. Netinkamas tradicinis skiedinys apsunkina dekoratyvinių keraminių plytų mūrijimą, jas sunku sudėti lygiai ir užtikrinti horizontalumą. Apdailinių plytų vandens įgeriamumas siekia 6-20 proc.

Nearmuojamas mūras. Armatūriniai tinklai horizontaliose siūlėse sustiprina mūrą. Be įmūrytos armatūros mūro stabilumas ir atsparumas apkrovoms prastėja. Ypač tai svarbu mūro su vertikaliomis siūlėmis bei vidinių sieninių pertvarų, sujungtų su laikančiosiomis sienomis, atveju. Dviejų sienų sujungimo vietos turi būti armuojamos.

Parengė Piotr Šičiov

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Komentarai
Unknown_user_thumb
gedovich

O kaip dekoratyvines plytos dedamos virs lango, kaip jos sutvirtinamos, nes pas mane virs lango dekoratyvines plytos visa eile pakibo, bijau kad nenukristu...

2011-03-31 19:18
Sergejus_galva
sergejus

To Gedovich / plytos turi būti metaliniais profiliais, jų sistema, pritvirtintos prie sienos ar panaudota speciali plytų pakabinimo sistema.

2011-05-26 13:03
 
 
Temą atitinkančios įmonės

Valle


1 2 3
Kompanijų produktai
ZET daugiafunkcinė modulinė halė

Surenkama modulinė halė

TERIVA perdanga – geriausias sprendimas rekonstruojant pastatus

Pažangi TERIVA perdangos technologija remonto darbus supa...

Gelžbetoninė perdangos sija
Gelžbetoninės perdangų sijos

Sijos surenkamoms perdangoms Teriva, sijos gelžbetoninei ...

Surenkama perdanga TERIVA

Perdanga TERIVA

Sienų nešančiosios sijos STEICOwall
Sienų nešančiosios sijos STEICOwall

Lengvų nešančiųjų sijų sistema sienoms, naudojama kaip al...

Nešančios sijos perdangoms, stogams STEICOjoist
Nešančios sijos perdangoms, stogams STEICOjoist

Lengvų nešančių sijų sistema perdangoms, stogams, sumažin...

AEROC tapo bauroc

AEROC keičia prekinį ženklą į bauroc

Dvišlaičio stogo konstrukcija
Dvišlaičio stogo konstrukcija

Dvišlaitis stogas, dvišlaičiai stogai

Akytojo betono AEROC U-blokai
Akytojo betono AEROC U-blokai

U-blokai naudojami darant betoniniam žiedui, sustiprinanč...

Medinės konstrukcijos

Įvairios konstrukcijos iš medžio, nestandartiniai gaminiai

'Akumuliatorinis armatūros rišiklis
Akumuliatorinis armatūros rišiklis "MAX RB-395", nuoma

Akumuliatorinis armatūros rišiklis "MAX RB-395"

Karkasinių konstrukcijų montavimas
Karkasinių konstrukcijų montavimas

Monolitinio gelžbetonio, plieno, medžio konstrukcijų mont...

Lengvi konstrukciniai elementai sienoms

Sijos -sieniniai statramsčiai

Sijos perdangai.

Perdangų konstrukcijos.

Dvitėjės sijos stogui.

Lengvos, tvirtos sijos- gegnės stogo konstrukcijoms. Neša...

Pastatų konstrukcijos

Statybinės konstrukcijos

Atidaromos plastiko konstrukcijos balkonams
Atidaromos plastiko konstrukcijos balkonams

Plastikinės konstrukcijos balkonų stiklinimui

Antros rūšies daugiasluoksnės plokštės (sandwich)
Antros rūšies daugiasluoksnės plokštės (sandwich)

Antros rūšies plokščių, daugiasluoksnių, ("sandwich") su ...

1 2 3