Pašalpų gavėjams teks padirbėti kastuvu ar šluota

2010-02-10 07:48   Peržiūros : 1027   Spausdinti


Sunkmečiu vis daugiau savivaldybių darbingiems paramos prašytojams už gaunamas socialines pašalpas ir kompensacijas už šildymą bei vandenį įduoda kastuvą ar šluotą ir prašo nukasti sniegą, sušluoti šiukšles ar atlikti kitus visuomenei naudingus darbus.

Tokiu pavyzdžiu artimiausiu metu ketina pasekti Panevėžio rajono savivaldybė. Jos Globos ir rūpybos skyrius jau parengė tvarkos, kaip socialinių pašalpų gavėjai galėtų pasitarnauti visuomenei, projektą. Jis pateiktas seniūnijoms ir paprašyta pareikšti savo nuomonę ir pasiūlymus.

Kovo mėnesį projektą ketinama teikti svarstyti rajono Tarybai. Jeigu politikai pritars, Panevėžio rajone socialinių pašalpų gavėjai jau pavasarį bus kviečiami pasidarbuoti.

Minčių į talką pasikviesti socialinių pašalpų gavėjus turi ir naujieji Panevėžio miesto vadovai, tačiau Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas didelio entuziazmo nerodo. Jis baiminasi, kad bus daugiau vargo nei naudos iš socialinių pašalpų ir kompensacijų gavėjų vertimo lenkti nugarą.

Vedėjas abejoja, ar Socialinės paramos teikimo įstatymas leidžia savivaldybėms pašalpų gavėjus versti prakaituoti.

Tačiau rajono Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė nedvejoja, kad tai yra teisėta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „Sekundei" patvirtino, kad savivaldybėms nėra jokių kliūčių nedirbančius, bet darbingus socialinės paramos gavėjus pasitelkti visuomenei naudingiems darbams atlikti, jeigu jie nedalyvauja aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse. Pavyzdžiui, nedirba viešųjų darbų.

Sprendimą dėl pašalpų gavėjų pasitelkimo visuomenei naudingiems darbams yra priėmusios dalis šalies savivaldybių: Biržų, Šiaulių, Marijampolės, Anykščių, Plungės, Varėnos, Druskininkų ir kt.

Dirbti vers ne visus

A.Paškevičienė sakė, kad grįžti prie anksčiau svarstytos, bet taip ir neįgyvendintos idėjos socialinių pašalpų gavėjams siūlyti dirbti visuomenei naudingus darbus: tvarkyti aplinką, šienauti vejas ir pakeles, šluoti gatves, valyti griovius, genėti medžius, pagelbėti senoliams ir neįgaliesiems, žiemą valyti sniegą ir kt. paskatino krizė. Tokių darbų poreikis nemažas, o sunkmečiu rajone labai padaugėjo socialinių pašalpų gavėjų - 2009-aisiais, palyginti su 2008-aisiais, net 275 procentais. Praėjusių metų pabaigoje jas gavo beveik 3000, o užpernai - per 1000 gyventojų.

Šiais metais socialinių pašalpų gavėjų skaičius beveik toks pat, kaip praėjusių pabaigoje. Vien už sausį išmokėti jiems pašalpas Savivaldybei prireiks apie 600 tūkstančių litų.

Kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį rajone praėjusių metų pabaigoje gavo 1775 gyventojai, arba 700 daugiau nei baigiantis 2008-iesiems.

„Manome, kad būtų teisinga, jeigu darbo neturintys, bet darbingi socialinių pašalpų ir kompensacijų gavėjai padirbėtų visuomenei naudingus darbus", - kalbėjo vedėja.

Ji pabrėžė, kad parengtame projekte numatyta nuo darbų atleisti asmenis, kurie dėl objektyvių priežasčių negali dirbti. Tai - motinos, auginančios mažamečius vaikus, nėščiosios, neįgalieji, pensininkai, slaugantieji namuose ligonius.

Siūloma, kad vienos visuomenei naudingo darbo valandos įkainis būtų 20 litų. Tarkim, jei žmogus gauna maksimalią - 315 litų - dydžio socialinę pašalpą, jis turėtų paplušėti maždaug 15 valandų. Minimali socialinė pašalpa yra 5 litai.

„Tai - tik projektas. Tiek seniūnijos, tiek Taryba gali pasiūlyti kitų variantų. Savivaldybės taiko skirtingus kriterijus nusistatydamos vienos darbo valandos įkainius", - paaiškino A.Paškevičienė.

Pašalpų neatims, bet neduos pinigais

Jeigu socialinės pašalpos ar kompensacijos gavėjas atsisakys dalyvauti visuomenei naudinguose darbuose, Savivaldybė neturės teisės atimti iš jų pašalpos. Bet ji bus skiriama ne pinigais - produktais, maisto talonais ar panašiai.

Tokia praktika dabar taikoma socialinės rizikos šeimoms.

Kaip rodo kitų savivaldybių patirtis, darbingi socialinių pašalpų ir kompensacijų gavėjai mieliau renkasi padirbėti visuomenės labui, nei imti maisto talonus. Beje, kai kuriose savivaldybėse pastebėta, kad pradėjus prašyti socialinių pašalpų ir kompensacijų gavėjus padirbėti, jų sumažėjo.
Panevėžio rajono socialiniai darbuotojai svarsto, kad naujoji tvarka daugybę metų iš socialinių pašalpų gyvenančių asmenų nepaskatins keisti gyvenimo būdo, bet bent jau bus atkurtas šioks toks teisingumas dirbančių už menkus atlyginimus žmonių atžvilgiu.

„Pavyzdžiui, mūsų seniūnijoje yra vienišų, daugiavaikių moterų, kurios per mėnesį gauna gerokai per du tūkstančius socialinių pašalpų. O kitų daugiavaikių šeimų tėvai dirbdami tiek neuždirba", -kalbėjo socialinė darbuotoja.

Jos teigimu, kaimuose netrūksta vyrukų iš stuomens ir liemens, kurie daug metų nesivargina ieškoti darbo, o sėdi valstybei ir savo artimiesiems ant sprando.

A.Vorienės teigimu, nieko blogo tokių paprašyti padėti senukams sukapoti malkas ar nuvalyti sniegą.

„Be abejo, yra ir daug tokių žmonių, kurie tikrai ne iš tinginystės prašo socialinių pašalpų, o todėl, kad yra netekę darbo, iš Darbo biržos nebegauna pašalpų. Galbūt tokius žmones gali žeisti prašymas dirbti visuomenei naudingus darbus, bet, kita vertus, kodėl jie neturėtų būti naudingi visuomenei. Juk ji moka mokesčius, kad jie gautų pašalpas", - svarstė socialinė darbuotoja.

Miestas ir nori, ir bijo

Panevėžio socialinės paramos skyriaus vedėjas V.Michailovas sakė, kad tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta pašalpų ir kompensacijų gavėjus įpareigoti už jas atidirbti.

Jo teigimu, Savivaldybei tokių asmenų įtraukimas į visuomenei naudingus darbus gali virsti dideliu galvos skausmu. Mat su jais teks sudaryti darbo sutartis, rūpintis, kad dirbdami nesusižalotų ir panašiai.

Vedėjas abejoja, ar nurodymas atidirbti už pašalpas neprieštarauja įstatymams.

Jis sakė, kad konsultavosi su Savivaldybės teisininkais, bet jie dar nedavė aiškaus atsakymo, ar tai būtų teisėta.

Socialinės paramos skyriaus duomenimis, socialinių pašalpų ir kompensacijų gavėjų nuolat daugėja. Šį mėnesį socialines pašalpas gaus 5 tūkstančiai 524 gyventojai. Pernai vasarį jų buvo 1 tūkstantis 603.

Per visus 2009 metus socialines pašalpas gavo 33 tūkstančiai 106 panevėžiečiai, o 2008 metais - 11 tūkstančių 812.

Kompensacijų už šildymą ir vandenį gavėjų 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, padaugėjo ne taip gausiai. 2009 metų pabaigoje jų buvo 6 tūkstančiai 258, o 2008 metų gale - 5 tūkstančiai 846.
Kol kas nėra duomenų, kiek gyventojų kompensacijas už šias komunalines paslaugas gauna šiemet, bet manoma, kad jų bus gerokai daugiau nei praėjusių metų pabaigoje.

Inga Smalskienė,

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2
IKS, UAB Patariamųjų portalų grupė, kontekstinė, turinio, įtakojimo reklama
Konarskio 49, Vilnius
Telefonas: +370-5-2333102, El. paštas: info@iks.lt
Sąmatinių programų kūrimas ir platinimas. Sąmatininkų mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai.
Butrimonių g. 5-209 kab., Kaunas
Telefonas: +370-37-339899, Mobilus: +370-618-11331, El. paštas: saulius.mikalauskas@ses.lt
1 2
Kompanijų produktai
Mokymai sąmatų klausimais

Mokymai sąmatų klausimais Kaunas