Darbo ir autorinės sutarties atribojimo požymiai

2008-08-06 19:01   Peržiūros : 1228   Spausdinti


Verslo sektorius, ieškodamas vis naujų būdų, kaip išvengti didesnių mokesčių, kurie dažnai verslui tampa sunkia našta, su žmogumi susijusius darbo santykius bando įsprausti ne į darbo sutarčių, o į kitokių civilinių sutarčių rėmus. Nenuostabu, kad šiame "gudravimo" etape svarbus veiksnys yra mokesčiai: autorinė sutartys apmokestinamos 15 % mokesčio tarifu, o darbo sutartys 24 % GPM (gyventojų pajamų mokesčiu). Tačiau valstybinės institucijos, į įmones, kurios perka paslaugas remiantis autorinėmis sutartimis, žvelgia lyg pro padidinamąjį stiklą. O pasekmės neretai, gali atnešti didesnių nuostolių nei buvo išvengta nemokant atitinkamų, privalomų mokesčių į valstybės biudžetą: autorinės sutartys teisme gali būti pripažintos darbo sutartimi su visomis jas lydinčiomis pasekmėmis, tiek valstybinės institucijos tiek paties dirbančiojo pagal autorinę sutartį iniciatyva. Dažnai verslininkai sudarinėja autorines sutartis, kuriose paprastai būna beveik visi darbo sutarties požymiai, ir ne dėl to, kad nori gudrauti (išvengti didesnių mokesčių), bet paprasčiausiai tos klaidos atsiranda dėl nežinojimo. Tam, kad neįsipainiotumėte į tam tikrus ginčus, kurie neatneša nei pelno nei garbės verslui, siūlau atkreipti dėmesį į pagrindinius bruožus ir skirtumus tarp darbo ir autorinės sutarties.
Išskirčiau, šiuos būtinus skirtumus, kurie kelia daugiausiai keblumų:

Sutarties forma

Darbo ir autorinės sutartys turi būti rašytinės formos. Darbo sutartis turi būti sudaroma, remiantis 2003 m. sausio 28 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 115 patvirtinta darbo sutarties pavyzdine forma. Tuo tarpu Autorinė sutartis sudaroma laikantis LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo reikalavimų, kurie bus aptarti 2 punkte. Atkreiptinas dėmesys, kad rašytinės formos laikymasis sudarant Autorinę sutartį turi išimtį : rašytinė sutarties forma neprivaloma autorinėms sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose.

Sutarties turinys

Tam, kad geriau būtų galima atskirti darbo ir autorinių sutarčių turinio ypatumus, svarbu žinoti darbo ir autorinių sutarčių sampratą. Taigi:

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Taigi, atitinkamai remiantis aukščiau apibrėžtomis darbo ir autorinių sutarčių sampratomis, būtina įvardinti šioms sutartims būtinas sąlygas, kurios turi būti šių sutarčių turinyje.

Darbo sutarties sąlygos
Autorinės sutarties sąlygos

1. darbuotojo darbovietė (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt. pavadinimas ir adresas).

1. Kūrinio pavadinimas.

2. darbo funkcijos. Tai gali būti susitarimas atlikti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos ar tam tikrų pareigų funkcijas.

2. Kūrinio apibūdinimas (kūrinio rūšis, pavadinimas, pagrindiniai reikalavimai kūriniui).

3. darbo apmokėjimas (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt. sąlygos).

3. Perduodamos ar suteikiamos autorių turtinės teisės (kūrinio panaudojimo būdai), licencijos rūšis (išimtinė ar neišimtinė licencija).

4. darbo sutarties rūšis. T.y. terminuota, neterminuota, su namudininkais, dėl antraeilių pareigų, sezoninė ir kt. Kai sudaroma terminuota, laikinoji ar sezoninė darbo sutartis, būtina nurodyti jos galiojimo terminą.

4. Teritorija, kurioje galioja teisių perdavimas ar licencija, suteikianti teisę naudoti kūrinį.

5. darbo dienos trukmė. Nurodoma ar dirbama visą darbo dienos, pamainos ar darbo savaitės laiką.

5. Teisių perdavimo ar licencijos galiojimo terminas.

6. kitos sąlygos neprieštaraujančios teisės aktams. Pavyzdžiui: išbandymo nustatymas, susitarimas  dėl papildomų pareigų vykdymo ir kt.

6. Autorinio atlyginimo dydis, mokėjimo tvarka ir terminai

7. Šalių ginčų sprendimo tvarka ir atsakomybė.

8. Kitos sutarties sąlygos.

Iškilus klausimui, kokią sutartį sudaryti: darbo ar autorinę, nereikėtų pamiršti, kad darbo sutartimi darbuotojas įsipareigoja atlikti nuolatines funkcijas, o ne sukurti vienkartinį objektą, remiantis autorinės sutarties pagrindu. Todėl įvairios sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymo, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaikomos autorinėmis sutartimis. Autorinėmis sutartimis taip pat nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas, kurio pagrindu ir pasibaigia autorinės sutarties šalių santykiai.

Sutarties šalys

LR DK darbo sutarties šalimis įvardina: darbdavį ir darbuotoją:

Darbuotojas yra fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakus šešiolika metų (o išimtis nustato įstatymai);

Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą, kuris atsiranda įregistravus juridinį asmenį teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, autorinių sutarčių šalys yra:

Autorius - kūrinį sukūręs fizinis asmuo. Fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai vietoj autoriaus vardo nurodytas pseudonimas, nekeliantis jokių abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo. O taip pat autoriumi laikomi: juridinis asmuo, turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas).

Kūrinio Užsakovu gali būti tiek fizinis tiek juridinis asmuo.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Kūrinio autoriumi gali būti ir darbuotojas, kuris jį sukūrė atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas. Šiuo atveju autorius yra fizinis asmuo (darbuotojas) ar fizinių asmenų (darbuotojų) grupė, sukūrę kūrinį. Tokiu atveju, turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

Apibendrinant reikėtų pabrėžti, kad darbdavys su darbuotoju sudarydamas darbo sutartį siekia sukurti darbinius santykius, kurių pagrindu darbuotojas atlieka tam tikras funkcijas. Tuo tarpu, Autorius su kūrinio Užsakovu siekia sukurti vienkartinius santykius, kuo remiantis atsiranda (sukuriamas ir perduodamas) originalus kūrinys.

Sutarties objektas

Darbo sutarties objektu galima būtų įvardinti nuolatines funkcijas, kurias darbdaviui įsipareigoja atlikti darbuotojas. Tuo tarpu, Autorinės sutarties objektas yra tam tikras kūrinys - originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos.

Autorių teisių objektais laikomi: knygos, brošiūros, straipsniai, kompiuterių programos, rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai); iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis; ir kiti kūriniai.

Tačiau, tokie objektai kaip idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys, teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai, nėra laikomi autorių teisių objektais (vadinasi šiems objektams negali būti sudaromos autorinės sutartys).

Taigi tam tikro objekto vienkartinis sukūrimas ar nuolatinis objektų kūrimas, kaip darbuotojo atliekama funkcija leidžia pripažinti Autorinę sutartį darbo sutartimi su visomis lydinčiomis pasekmėmis. Dažnai, bandoma vertėjams, kurie atlieka tik techninį vertimo darbą (naujo objekto originalaus nesukuria, išskyrus atvejus, kai tai yra, pavyzdžiui literatūros kūrinio vertimas), taikyti Autorines sutartis. Pažymėtina, kad autorinėje sutartyje negali būti nurodomos funkcijos (nes tai darbo sutarties požymis), pavyzdžiui: " autorius įsipareigoja rašyti straipsnius..."(šiuo atveju funkcija-rašymas, nėra autorių teisių objektas). Autorinė sutartis sudaroma, konkrečiam ir originaliam objektui sukurti. Vadinasi, pavyzdžiui rašant užsakomuosius straipsnius, turi būti nurodomas ir individualizuojamas konkretus objektas: straipsnio tikslus pavadinimas, rūšis (interviu, esė, reklaminis straipsnis ar kita), apimtis, techninės kūrinio sąlygos, terminas ir kt.

Sutarties atlygintinumas

LR DK nustatyta imperatyvi norma, kad darbuotojui už atliekamas darbo funkcijas mokamas šalių susitartas atlyginimas ne mažesnis nei LR Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokesčio dydis ir tik pinigais. Darbuotojo darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.

Tuo tarpu, autorius už sukurtą kūrinį, remiantis Autorine sutartimi, gauna autorinį atlyginimą, kurio dydis nustatomas Sutarties Šalių susitarimu. Autorinis atlyginimas gali būti mokamas:

  • procentais nuo kūrinio naudotojo pajamų, gautų už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą;
  • konkrečia pinigų suma;
  • arba kitu nurodytu būdu (pavyzdžiui natūra).

Taigi kaip matome, pagal darbo sutartį įsipareigojama mokėti darbuotojui stabilų (gali būti pridedami ir priedai) piniginį atlyginimą už funkcijas, kurios yra nuolatinio ir tęstinio pobūdžio. Priešingai nei autorinių sutarčių pagrindu, kur autorius gauna atlygį, kurio dydį susitaria sutarties šalys ir kuris gali būti mokamas ne tik pinigais, bet ir natūra.

Svarbu pažymėti, kad Užsakovas iš autorinio atlygio sumos išskaičiuoja ir sumoka pagal LR įstatymus privalomus mokėti mokesčius. Šiuo metu tai yra 15 % ir sumokami teritorinei Valstybinei mokesčių inspekcijai (mokama į tą teritorinę VMI, kurios teritorijoje yra Užsakovo buveinė). Tuo tarpu darbdavys už darbuotoją moka šiuos mokesčius: 24% GPM, 33.98% SODRA, 0.2% įmoka į garantinį fondą.

Sutarties šalių pavaldumo santykiai

Šis punktas yra vienas svarbiausių, kurį būtina griežtai atskirti nuo tokių įsipareigojimų buvimo pagal Autorines sutartis. Autorinė sutartis reiškia, kad autorius kuria kūrinį savo jėgomis ir darbo priemonėmis, pats planuoja darbo laiką ir neprivalo paklūsti jokiai Užsakovo (juridinio asmens) tvarkai. Kai autorinėse sutartyse aptinkami, paminėti požymiai, teisės požiūriu tai jau yra nebe autorinė, o darbo sutartis. Taigi svarbu atminti, kad Užsakovas autoriui:

  • negali liepti laikytis darbo drausmės, vykdyti teisėtus Užsakovo (juridinio asmens) ir jo administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti Užsakovo turtą.
  • negali įpareigoti pasirašyti Užsakovo Įmonėje galiojančių lokalinių aktų: darbo tvarkos taisyklių, materialinių sutarčių ir kt.
  • negali liepti perduoti teisės į visus būsimus arba aiškiai neidentifikuotus autoriaus kūrinius. Autorių turtinių teisių perdavimas negali būti taikomas kūrinio panaudojimo būdams, kurie autoriaus turtinių teisių perdavimo metu neegzistuoja ar yra nežinomi.
  • negali suteikti darbo vietos, stabilaus ir kasmėnesinio atlyginimo.

Apibendrinant reikėtų pažymėti, kad Autorinėse sutartyse negali būti jokių darbo sutartims (tarp darbuotojo ir darbdavio) būdingiems subordinacijos t.y. pavaldumo požymiams. Nes pavaldumas taikomas išimtinai tik darbo santykiams. Neretai verslininkai Autorinėse sutartyse bando įpareigoti autorius laikytis tam tikros tvarkos susijusios su juridiniu asmeniu ir jo administracija, pavyzdžiui liepia autoriui teikti paskirtam vadovui ataskaitas apie atliekamo darbo eigą ir numato atsakomybę už nevykdymą ar kiti atvejai.

Sutarties terminas

Darbo sutarties terminas visada nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo.

Tuo tarpu Autorinė sutarties pasibaigimas visada susijęs su objekto sukūrimu ir perdavimu Užsakovui. Tačiau perdavus objektą, visada išlieka turtinių ir neturtinių santykių būvimas, kuris tiesiogiai susijęs su autorinių teisių objekto buvimu. Autorius turi turtines ir neturtine teises. Autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, neatsižvelgiant į kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datą. Autorių asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai.

Teisinės pasekmės

Kaip minėta, neteisingas sutarties pasirinkimas, sutarties šalims gali sukelti ne tokias pasekmes kokių jie tikėjosi. Darbo santykiai yra ypač griežtai reglamentuojami ir ginami. Be to, kad neteisėtas darbo sutarčių įvilkimas į autorinių sutarčių rūbą, gali užtraukti ir administracinę atsakomybę, kuri bus pagrindu ją taikyti remiantis tokiais pažeidimais, kaip neteisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai asmeniui ir valstybei, ar asmens dirbtas darbas gali būti kvalifikuotas kaip nelegaliu darbu, kuris įstatymų draudžiamas.

Taigi darbo santykius ir santykius atsirandančius iš autorinių sutarčių reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Autorinių sutarčių negaliojimo pagrindus nustato Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą, taip pat taikomas LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.

Darbo santykiams taikomi Darbo įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Be to, dirbantys remiantis darbo sutartimis turi jiems garantuojamas ir "privilegijas", ko Užsakovas negali pasiūlyti autoriui, tai pavyzdžiui: atostogų, išeitinių kompensacijų, viršvalandžių, apmokėjimo už darbą naktimis ir kt. darbdavio lėšomis.

Pabaigai, reikėtų pažymėti, kad aiškinant ar sutartis yra darbo ar autorinė, svarbu į paminėtus aštuonis punktus žiūrėti kompleksiškai, nei vieno jų neišskiriant. Nes tik autorinė sutartis atitinkanti visus jai išvardintus požymius bus teisėta ir negalima nuginčyti, kadangi atitiks susiklosčiusius teisinius santykius, patenkančius į autorių teisių reguliavimo sritį.

Teisininkė Renata Burbulienė © IĮ "Opinio iuris" vadovė.

Tel. 8656 77724, info@teisine-nuomone.lt, http://www.teisine-nuomone.lt/

Išdėstyta informacija, nuomonė ir motyvai negali būti vertinama kaip teisinė išvada ar konsultacija.

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2
IKS, UAB Patariamųjų portalų grupė, kontekstinė, turinio, įtakojimo reklama
Konarskio 49, Vilnius
Telefonas: +370-5-2333102, El. paštas: info@iks.lt
Sąmatinių programų kūrimas ir platinimas. Sąmatininkų mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai.
Butrimonių g. 5-209 kab., Kaunas
Telefonas: +370-37-339899, Mobilus: +370-618-11331, El. paštas: saulius.mikalauskas@ses.lt
1 2
Kompanijų produktai
Mokymai sąmatų klausimais

Mokymai sąmatų klausimais Kaunas