Darbo sutarčių rūšys

2008-08-06 19:11   Peržiūros : 5919   Spausdinti


Ar tikrai sudarydami darbo sutartį su būsimu darbuotoju teisingai pasirenkate darbo sutarties rūšį? Darbo rinkoje standartiškai plačiai naudojama neterminuota darbo sutartis. Tačiau LR darbo kodekso ( toliau- LR DK) 108 str., suteikia darbdaviui teisę sudaryti ir kitokią darbo sutarties rūšį. Teisingas darbo sutarties rūšies pasirinkimas tiesiogiai įtakoja: būsimo darbuotojo darbo pobūdį, tarp darbdavio ir darbuotojo atsirandančius darbo santykius: teises ir pareigas. Darbdaviui neteisingai pasirinkus darbo sutarties rūšį su darbuotoju, gali sukelti neigiamų pasekmių: pavyzdžiui, kai vietoje sezoninės darbo sutarties (kuri garantuoja darbuotojui darbą tik tam tikram sezonui ir baigiasi jam pasibaigus) sudaroma neterminuota darbo sutartis ir likusį nesezoninį laiką darbdavys ieško būdų kaip atleisti darbuotoją, kuriam darbdavys negali pasiūlyti jokio darbo, o jo išlaikymas nuostolingas įmonei. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kai neteisingas darbo sutarties rūšies parinkimas sukelia kitokius darbo santykius ir iš jo išplaukiančias teisines pasekmes (sudėtingesnį atleidimo iš darbo procesą, kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimą) nei tikėjosi darbdavys.
Svarbu apžvelgti ir apibrėžti darbo sutarčių rūšis ir jų sudarymo galimybes.

LR DK 108 str. išskiria šias darbo sutarčių rūšis:

  1. neterminuotos;
  2. terminuotos;
  3. laikinosios;
  4. sezoninės;
  5. dėl antraeilių pareigų (ir dėl papildomo darbo);
  6. su namudininkais;
  7. patarnavimo darbams;
  8. kitos.

Pažymėtina, kad LR DK nurodytų darbo sutarčių rūšių sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, jog darbo sutarties Šalys turi teisę sudaryti ir kitokią darbo sutartį, tačiau ji negali prieštarauti imperatyvioms darbo santykius reglamentuojančių įstatymų normoms ir turi atitikti visas LR DK XII skyriuje numatytas sutarčių sudarymo sąlygas.

Neterminuota darbo sutartis

Darbo sutartis su darbuotojais paprastai sudaroma neapibrėžtam (neterminuotam) laikui. Jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, draudžiama sudaryti kitokią nei neterminuotą darbo sutartį, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinė sutartis.

Terminuota darbo sutartis

LR DK 109 str. apibrėžia, kad terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma:

  • tam tikram laikui - iki tam tikros kalendorinės datos;
  • tam tikrų darbų atlikimo laikui- iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo (pvz.; nėštumo ir gimdymo atostogos, vaiko auginimo atostogos, mokslo studijos ir kt.).


Svarbu įsidėmėti, kad terminuota darbo sutartis su darbuotoju negali būti sudaroma ilgiau kaip penkeriems metams, o jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Taip pat, neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinė sutartis. Darbas dėl kurio sudaroma terminuota darbo sutartis ne turi būti nuolatinis- darbuotojas atliks darbą, kuris įmonėje atsiranda dėl laikinai padidėjusio darbo krūvio ir kuris turi objektyviai numatomą termino pabaigą. Ši norma yra imperatyvi tiek kiek nenumatyta kituose įstatymuose ar kolektyvinėje sutartyje. Todėl jei nėra darbo santykių laikinumą pagrindžiančių aplinkybių, terminuotos darbo sutarties sudarymas yra neteisėtas. Esant įmonėje galiojančiai kolektyviniai sutarčiai, darbdavys gali įtraukti į terminuotų darbų sąrašą ir tokius darbus, kurie turi nuolatinio darbo požymių. Žinoma, šia teise piktnaudžiauti nederėtų, nes darbdavys ginčo atveju turės įrodyti objektyvias priežastis dėl kurių įmonė sudarė terminuotą darbo sutartį. Pavyzdžiui, vadybininko pozicija: su juo sudaryta terminuota darbo sutartis 3 mėnesiams (pvz.; Kalėdų laikotarpiui) dėl objektyvių priežasčių- padidėja įmonėje užsakymų ir vadybininkai (dirbantys su neterminuotomis sutartimis) šventiniu laikotarpiu nespėja vykdyti užsakymų. Analogišką pavyzdį galima pritaikyti ir apskaitininkei, sandėlininkui ir kt.

Darbdavio siūlymas sudaryti terminuotą darbo sutartį nustatomas ne vien tik pagal darbuotojo pareiškime išreikštą valią, bet turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis: darbo nenuolatinis pobūdis, terminuotos darbo sutarties termino sąlygos ir kt., kuri pagrįstų būtinumą sudaryti terminuotą darbo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad LR DK 111 str., numato: "Jeigu terminuota darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratęsiama arba nutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui".

Be to, darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį, apie laisvas darbo vietas ir užtikrinti, kad jie turėtų tokias pat galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys.

Laikinoji darbo sutartis

LR DK 113 straipsnis, apibrėžia, kad "laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui. Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus (aplinkybes, kurioms esant gali būti sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokios sutarties pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatybes nustato LR Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 1043 "Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo".

Laikinają darbo sutartį galima sudaryti   skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dėl ligos, atostogų ir panašiai) darbuotojams pavaduoti. Laikinoji darbo sutartis taip pat gali būti sudaryta su studentais, moksleiviais jų atostogų metu (vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 277 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatomis dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo asmenims iki 18 metų).

Svarbu pažymėti, jeigu laikinosios darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš laikinosios darbo sutarties šalių, iki pasibaigia terminas, nepareikalauja jos nutraukti, laikoma, kad laikinoji darbo sutartis pratęsta neapibrėžtam terminui. O jei  laikinoji darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma laikinoji darbo sutartis tam pačiam darbui, darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui.

Taigi, laikinas darbas - tai darbas, kuris organizuojamas įmonėje, organizacijoje ar įstaigoje tais atvejais, kai vykdoma  nebūdinga (netipinė,   laikina)   veikla   (pvz.,   remontas, mokymai, technologinių linijų keitimas, skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti), arba gali būti taikoma laikinai nesantiems darbuotojams pavaduoti.  

Dirbantiems pagal laikinąsias darbo sutartis darbuotojams taikomos ne tik Lietuvos Respublikos darbo kodekso, bet ir minėto LR Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 1043 "Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo" išimtys.

Sezoninė darbo sutartis

LR DK 112 str. numato, kad sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoninės darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatybes nustato LR Vyriausybės  nutarimas 1994 m. kovo 7 d. Nr. 154 "Dėl sezoninio darbo".

Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. Tokiais darbais gali būti:

  • Žemės ūkio produkcijos auginimas, derliaus nuėmimas atvirame lauke, paruošimas ir supirkimas sezono metu.
  • Žemės kasyba, žemės sankasų ir pagrindų įrengimas tiesiant ir remontuojant kelius ir geležinkelius, taip pat kiti su tuo susiję darbai.
  • Melioracijos statinių priežiūra ir remontas.
  • Mūrijimas, betonavimas, išorės apdaila, ruloninės stogo dangos įrengimas, teritorijos tvarkymas ir apželdinimas.
  • Aptarnavimo darbai kaimo turizmo sodybose, turistinėse bazėse, poilsio namuose ir sanatorijose, viešbučiuose, parduotuvėse, kavinėse, restoranuose, kurie veikia ne ištisus metus. Vaikų poilsio stovyklų darbuotojų darbai.


Ir kiti darbai numatyti LR Vyriausybės nutarime 1994 m. kovo 7 d. Nr. 154"Dėl sezoninio darbo".


Svarbu atkreipti, kad LR Vyriausybės  nutarime 1994 m. kovo 7 d. Nr. 154 "Dėl sezoninio darbo" nurodytas baigtinis sezoninių darbų sąrašas ir darbdavys  neturi teisės jo praplėsti.

Sezoninėje darbo sutartyje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta ir tai, jog darbuotojas priimtas dirbti sulygtą sezoninį darbą pagal atitinkamą profesiją, specialybę, kvalifikaciją, taip pat nurodytas sutarties terminas (keliems sezonams sudaroma sutartis). Kai sutartis sudaroma keliems sezonams, tokiu atveju nenutrūksta darbo santykiai ir darbdavys apmoka darbuotojui už tarpsezoninį laikotarpį, remiantis kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje nurodyto dydžio atlyginimu. Analogiška situacija yra ir tuomet, kai darbo sutartis nutraukiama pasibaigus sezonui, o tarpsezoniniu laikotarpiu su tuo pačiu darbuotoju vėl sudaroma nauja sezoninė darbo sutartis, tuomet už laiką nuo naujos darbo sutarties sudarymo iki sezono pradžios apmokama kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje           nustatyta tvarka.
 
Sezoninė darbo sutartis gali būti pakeista ir gali pasibaigti Lietuvos Respublikos darbo kodekso III dalies XII skyriaus trečiojo skirsnio „Darbo sutarties vykdymas" ir ketvirtojo skirsnio „Darbo sutarties pasibaigimas" nustatyta tvarka, bei atsižvelgiant į LR Vyriausybės  nutarimą 1994 m. kovo 7 d. Nr. 154 "Dėl sezoninio darbo".

Dėl antraeilių pareigų

LR DK 114 str. numato, kad "Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu to nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai.

Antraeilės pareigos (darbas) - tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku einamos pareigos ar atliekamas darbas. Pagal antraeilių pareigų (darbo) sutartis darbuotojas gali dirbti keliose darbovietėse. Darbo sutartyje dėl antraeilių pareigų (darbo), be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta, kad darbuotojas priimtas į antraeiles pareigas dirbti sulygtą darbą.

Darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas (dirbti darbą), iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui, kuris darbuotoją priima į antraeiles pareigas (darbą), iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą, kurioje turi būti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas. Darbuotojas, dirbantis keliose darbovietėse, būsimajam darbdaviui turi pateikti pažymas apie darbo laiko kitose darbovietėse pradžią ir pabaigą. Šios pažymos galioja vienerius darbo metus ir turi būti saugomos kartu su darbo sutartimi. Darbdavys, gavęs pažymą apie darbo ir poilsio laiką, turi užtikrinti, kad asmuo, dirbantis pagal 2 ar daugiau darbo sutarčių, nedirbtų ilgiau kaip 12 valandų per dieną.

Įsidėmėtina, kad darbuotojams, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas), eiti antraeilių pareigų (dirbti darbo) neleidžiama.

Darbdavys turi teisę drausti dirbti darbuotojui kitoje darbovietėje tik tuomet, kai tai numatyta įmonės kolektyvinėje sutartyje (pvz.; dėl baimės prarasti konfidencialią informaciją, dėl nekonkuravimo susitarimo ir kt.). Todėl, jei Kolektyvinėje sutartyje tokio draudimo nėra, darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas kitoje darbovietėje.

Dirbantiems pagal antraeilių pareigų (darbo) sutartis darbuotojams taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nuostatos su LR Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarime Nr. 1043 "Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo" nustatytomis išimtimis.

Dėl papildomo darbo

LR DK 114 str. 1 d. numato ir papildomą darbą: darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą sutartyje nesulygtą darbą.  Dažniausiai papildomas darbas atsiranda, kai darbuotojo sutikimu jis pavaduoja nesančius darbo vietoje (besimokančius, sergančius, atostogaujančius , esančius komandiruotėje ir kt.) darbuotojus arba dirba papildomą darbą šalia savo tiesioginio darbo pareigų. Tai reiškia, kad darbo apimtis darbuotojui padidėja nepriklausomai nuo to ar jis pavaduoja darbuotoją ar laisvanoriškai prisiima papildomas darbo funkcijas nenumatytas jo darbo sutartyje. Taip atsitinka pavyzdžiui, kai vairuotojui priskiriama papildomai ir sandėlininko funkcija ar administratorei priskiriama apskaitininkės arba vadybininkės funkcija. Atkreiptinas dėmesys, kad darbas laikomas papildomu tik tuomet, kai darbuotojas jau turi pagrindinį darbą pvz.; administratorės, o poreikis papildomam (apskaitininkės ar vadybininkės) darbui atsirado vėliau. Kai darbuotojai įsidarbina įmonėje pagal pagrindinę darbo sutartį pvz.; administratorės-apskaitininkės pareigose, tai nėra vertinama kaip papildomas darbas. Tačiau visos įmonėje esančios ir darbdavio įsakymu patvirtintos pareigybės turi būti įtvirtintos įmonės lokaliniuose aktuose: pareiginiuose nuostatuose, darbo tvarkos taisyklėse, kolektyvinėje sutartyje ir kt.

Kadangi, papildomas darbas reiškia padidintą darbų mastą (LR DK 197 str.), tai darbuotojui už šį darbą turi būti proporcingai daugiau mokama. Konkretūs papildomo darbo apmokėjimo dydžiai turi būti nustatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (darant įrašą darbo sutarties punkte "darbo sutarties pakeitimai, papildymai ir kt.").

Papildomą darbą, kaip ir apmokėjimą už papildomą darbą, siūlyčiau nurodyti toje pačioje pagrindinėje darbuotojo darbo sutartyje. Kadangi su tuo pačiu darbuotoju toje pačioje darbovietėje neturėtų būti sudaroma daugiau nei viena darbo sutartis. Visų pagrindinės darbo sutarties sąlygų keitimas turi būti daromas vienoje sutartyje, neatsižvelgiant į tai dėl ko sutarties sąlygos yra keičiamos: dėl darbo apmokėjimo, pareigų keitimo, papildomo darbo ar kt. Pagrindinės darbuotojo darbo sutarties papildymas (remiantis LR DK 119 str.) dėl papildomo darbo turėtų būti įrašytas į darbo sutarties 7 punktą (Vyriausybės patvirtintoje pavyzdinėje darbo sutartyje).

Su namudininkais

Remiantis LR DK 115 str.: "Darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją darbuotojas atliks namuose".

Namudiniu vadinamas darbas, kurį atlieka asmuo, susitaręs su darbdaviu, už sulygtą darbo užmokestį namuose. Namudininko naudojamos darbo priemonės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Prieš sudarydamas darbo sutartį su namudininku, darbdavys, susitaręs su darbuotoju, teisės aktų nustatyta tvarka turi įvertinti profesinę riziką namudininko darbo vietoje. Namudininkams negali būti pavedami darbai, susiję su kenksmingais biologiniais, cheminiais, kancerogeniniais veiksniais, mutagenais ar medžiagomis, galinčiomis būti tokių veiksnių šaltiniais. Namudininkas privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo namudininko elgesio ar klaidų darbe, sauga ir sveikata, taip pat tinkamu medžiagų, mašinų, įrankių ir kitos įrangos naudojimu.

Dirbančio namuose (namudininko) darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Namudininkas savo darbo laiką apskaito pats, jo dirbtas darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip, negu nustatytos formos žiniaraštyje. Tokią darbo organizavimo formą rekomenduojama taikyti darbuotojams, auginantiems mažamečius vaikus, slaugantiems sergantį šeimos narį, invalidams bei kitiems darbuotojams, atliekantiems darbą, nereikalaujantį kasdieninio tiesioginio bendravimo su kitais darbuotojais. Dažniausiai tokį darbą darbuotojai atlieka naudodamiesi informacinių technologijų priemonėmis (kompiuteriu, interneto tinklais ir pan.). Namudinio darbo privalumas - darbo užduotis namudininkas gali vykdyti patogiu jam laiku, prireikus su darbdaviu arba bendradarbiais bendrauti pasinaudojant komunikacinėmis priemonėmis. Namudinis darbas gali būti dirbamas tokiose pareigose kaip: buhalterio, architekto, projektuotojo, techninio darbuotojo (pvz.; duomenų suvedinėtojo, internetinės svetainės administratoriaus) ir kt. 

Atkreiptinas dėmesys, kad Namudininkui netaikomos įmonės darbo tvarkos taisyklės, nes jo darbo vieta yra namuose.

Be to, namudinio darbo sutartyje turi būti numatytos kompensacijos (jei išlaidos bus kompensuojamos) už:

  • susijusias su jo darbu išlaidas: elektros energijos ir vandens sunaudojimo, ryšių paslaugų, mašinų ir įrenginių priežiūros ir remonto, kitas;
  • laiką, sugaištą mašinoms ir įrenginiams remontuoti, įrankiams keisti, rūšiuoti, pakuoti ir išpakuoti, kitoms panašioms operacijoms.

Sutarčiai dėl darbo atlikimo namuose taikomi nustatyti namudinio darbo sutarties ypatumai, reglamentuoti įmonės Kolektyvinėje sutartyje, LR DK bei Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarime Nr. 1043 "Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo".

Patarnavimo darbams

Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja teikti asmenines namų ūkio paslaugas (LR DK 116 str.), o darbdavys - fizinis asmuo, kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, mokėti darbuotojui darbo užmokestį, užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus.

Asmeninės namų ūkio paslaugos - tai automobilio vairuotojo, kiemsargio, namų ruošos ir kitokių pagalbininkų - skalbėjo, virėjo, namų kambarinės paslaugos atliekant įvairius darbus privačiuose namų ūkiuose; vaikų, ligonių priežiūros darbuotojo, auklės, auklės tarnaitės, slaugės, sodininko (sodo priežiūros paslaugos); kompiuterių sistemų specialisto (darbdavio privačiame namų ūkyje arba savo namuose darbdaviui teikiamos paslaugos); kitos darbdaviui teikiamos asmeninės namų ūkio paslaugos.

Patarnavimo sutartyje turi būti nustatytas kasdieninio darbo pradžios ir pabaigos laikas, darbo diena gali būti pertraukiama. Patarnavimo sutartyje darbuotojo pageidavimu gali būti susitarta ir dėl išlaidų (kelionės, nakvynės, spec. drabužių įsigijimo ir kitų), patirtų teikiant paslaugas, kompensavimo, apgyvendinimo pas darbdavį ir maitinimo sąlygų.

Dirbantiems pagal patarnavimo sutartis darbuotojams taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nuostatos bei Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 1043 "Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo".

Kitos

Darbo sutarčių su ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio subjektų darbuotojais, specialiosios paskirties įmonių darbuotojais, kurių veikla gali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimų, susijusių su itin sunkiomis pasekmėmis žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų kitais įstatymų nustatytais atvejais, ypatumus nustato LR DK, Kolektyvinės sutartys ir tų rūšių darbo sutartis reglamentuojantys norminiai teisės aktai.

Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad sudarius su darbuotoju bet kokios rūšies darbo sutartį, visų pirma, ji neturi pažeisti imperatyvių normų numatytų darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, o nustatytos darbo sutarties sąlygos negali pabloginti darbuotojo padėties. Bet kokiu atveju, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako tik darbdavys.

Teisininkė Renata Burbulienė © IĮ "Opinio iuris" vadovė.

Tel. 8656 77724, info@teisine-nuomone.lt, http://www.teisine-nuomone.lt/

Išdėstyta informacija, nuomonė ir motyvai negali būti vertinama kaip teisinė išvada ar konsultacija

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2
IKS, UAB Patariamųjų portalų grupė, kontekstinė, turinio, įtakojimo reklama
Konarskio 49, Vilnius
Telefonas: +370-5-2333102, El. paštas: info@iks.lt
Sąmatinių programų kūrimas ir platinimas. Sąmatininkų mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai.
Butrimonių g. 5-209 kab., Kaunas
Telefonas: +370-37-339899, Mobilus: +370-618-11331, El. paštas: saulius.mikalauskas@ses.lt
1 2
Kompanijų produktai
Mokymai sąmatų klausimais

Mokymai sąmatų klausimais Kaunas