Vaikai mokyklose kvėpuoja užterštu oru

Modernizuojant  mokslo ir  ugdymo įstaigas, vėdinimas patalpose paliekamas toks pat, koks ir buvo iki renovacijos - per langus ir plyšius. Neretai vėdinimas nejungiamas net ir tose mokyklų patalpose, kuriose jis įrengtas, nes taupoma šiluma ir elektra.

Teršalų koncentracija mokyklų ir vaikų darželių patalpų ore neretai viršija leistinas normas, ypač anglies dvideginio koncentracija. Ši problema dar aštresnė modernizuotose mokyklose bei daugiabučiuose, nes jų sienos apvilktos „kailiniais", bet ar juose gyvenantys ir dirbantys žmonės gaus pakankamai šviežio ir švaraus oro - nepagalvota.

Projektuotojų ir montuotojų patirtis

„Įprastai mokslo paskirties pastatuose įrengtos natūralios traukos vėdinimo sistemos, kurios projektuotos numatant oro pritekėjimą per langus ir nesandarumus. Šiuo metu, kai daugelyje pastatų sumontuoti sandarūs langai, patalpų vėdinimas sąlyginai tampa tik mokytojų atsakomybe, kurių retas yra susipažinęs su oro apykaitos svarba. Klasėse langai atveriami tik tuomet, kai stipriai jaučiamas oro trūkumas. Tuo metu CO2 koncentracija jau gerokai viršija leistinas normas, o vaikų budrumas bei protinės veiklos sugebėjimai sumenkę.  Gerai, jei mokytojas suvokia šviežio oro būtinybę ir liepia išvėdinti klasę per kiekvieną pertrauką.

Apie tai, kad būtų įrengtos priverstinio, mechaninio oro tiekimo ir šalinimo sistemos renovuojamų mokyklų klasėse, neteko girdėti. Kadangi higienos normos reikalauja oro tiekimo - šalinimo sistemas  įrengti tik sporto ir aktų salėse bei  maisto gamybos patalpose, o mechaninio oro šalinimo sistemas dušuose ir san. mazguose, todėl tik tokios sistemos ir projektuojamos bei įrengiamos. Klasių patalpose, kuriose vaikai ilgiausiai būna, apie priverstinį vėdinimą nė nekalbama.

Paprastai standartinėje mokyklos renovacijos projekto užduotyje nurodoma, kad vėdinimas klasėse natūralus - atidarius langus. Taigi, užsandarinus patalpas, lieka tas pats  „status quo"  - patalpose, kuriose tinkamam mokymosi procesui užtikrinti būtinas šviežias oras, vėdinimo sistemos nėra modernizuojamos.

Dėl vienpusiško šilumos taupymo supratimo  ir prasideda bėdos. Net jei ir įrengiamos mechaninės vėdinimo sistemos su šilumogrąža  (rekuperacija), tokios sistemos šilumos sąnaudos didesnės nei natūralaus vėdinimo dėl didesnės oro apykaitos patalpose. Taip pat atsiranda papildomos elektros sąnaudos. Viso šito mokyklų renovacijos projektus užsakančios institucijos vengia, nes europinės paramos, už kurią atnaujinamos mokyklos, tikslas, - mažinti energijos sąnaudas. Nekreipiamas dėmesys į mokinių sveikatą ir komfortą.

Dėl lėšų stygiaus mokslo įstaigose susiduriama su dar viena problema, kuomet lėšos, investuotos į vėdinimo įrangą gerinančią oro kokybę, eina perniek - taupymo sumetimais net ir patalpose, kur priverstinis vėdinimas įrengtas, jis neeksploatuojamas.

Žinau tik vieną mokyklą, ji, ko gero ir vienintelė nauja Lietuvoje - Vilniaus Balsių pagrindinė mokykla, kurioje  centrinio vėdinimo sistema įrengta klasėse. Senose mokyklose įrengti centrinę vėdinimo sistemą sudėtingiau, nes jai reikalingi didelio skersmens vamzdžiai, o jų nėra kur paslėpti. Tačiau čia tik techniniai sprendimai, jų yra ir mes turime. Reikia tik  užsakovų supratimo ir apsisprendimo", - padėtį apibūdino vėdinimo sistemų projektavimo ir montavimo įmonės „Baltic System" direktorius Rolandas Patėjūnas.

Norminiai oro kaitos reikalavimai ES šalyse vaikų darželiuose

Šalis

Oro kiekis (l/s asmeniui).

^{Šaltinis - Nejc Brelih. Ventilation rates and IAQ in national regulations. REHVA Journal January (24-28), 2012.}

Norminiai oro kaitos reikalavimai ES šalyse mokyklų klasėse

Šalis

Oro kiekis (l/s asmeniui).

^{Šaltinis - Nejc Brelih. Ventilation rates and IAQ in national regulations. REHVA Journal January (24-28), 2012.}

Europos institucijos irgi įžvelgia problemą

Mikroklimatu mokyklose susirūpino ir Europos komisija, inicijavusi SINPHONIE projektą, kurį vykdant mokyklų patalpų higienos būklė buvo stebima 25 Europos šalyse. Tai visuotinė problema, ji egzistuoja ir kitose ES šalyse.

Lietuvoje šį projektą koordinuoja KTU Cheminės technologijos fakulteto Inžinerinės technologijos katedra. Jos vedėjas dr. Dainius Martuzevičius sakė, jog per porą metų buvo fiksuota oro kokybė 5 pradinėse Kauno  mokyklose, statytose 1957 - 1975 metais.

„Visose mokyklose yra natūralus (t.y. savaiminis) vėdinimas. Kiek pastebėjome, toks yra praktiškai visose Lietuvos mokyklose ir darželiuose. Jis nėra pakankamas, kadangi pamokų metu oro kokybė labai suprastėja.

Vidutinės anglies dioksido koncentracijose trijose tirtose mokyklose žymiai viršijo leistiną 1500 ppm ribą (Higienos normose nustatyta didžiausia leistina koncentracija  - DLK).  Didžiausias viršijimas buvo nustatytas mokykloje su labai mažomis klasėmis bei mokyklose, kurių administracija neskatina vėdinti patalpų.  Mokyklose, kuriose klasės yra mažo ploto, momentinės anglies dioksido koncentracijos pamokų viduryje buvo >5000 ppm.

Taip pat nustatytos palyginti didelės formaldehido (įvairių sintetinių apdailos medžiagų emisijos indikatorius) koncentracijos. Šių apdailos medžiagų naudojimas yra labai paplitęs dėl mažos kainos, tačiau formaldehido emisijos neigiamai veikia patalpų kokybę. Tikėtina, kad mechaninio vėdinimo sistemos turėtų mažinti teršalų iš apdailos medžiagų sankaupas.

Ypač rizikingos mokyklų ir darželių patalpos greta intensyvaus transporto arterijų. Nekontroliuojamas vėdinimas tokiuose pastatuose gali padidinti kietųjų dalelių ir azoto oksidų koncentraciją patalpose. Azoto dioksido, KD2.5 (kietosios dalelės, kurių skersmuo mažesnis už 2,5 um), benzeno koncentracijos neviršijo DLK, tačiau didesnės azoto dioksido koncentracijos buvo nustatyto miesto centre esančioje tyrimo vietoje, kurioje patalpos buvo nuolat vėdinamos per atvirus langus.

Siūlytume renovuojant mokyklas privalomai taikyti mechaninio patalpų vėdinimo sprendinius, tai leistų kryptingai kontroliuoti oro kokybę", - sako mokslininkas.

Kur anglies dioksidas, ten ir virusai

Kaip pripažįsta Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai, vis didėjantis žmonių, ypač vaikų, sergančių įvairiomis alergijų formomis ir astma, skaičius yra susijęs su patalpų užterštumu.

Vertinant patalpų oro užterštumą pagrindinis rodiklis yra anglies dvideginio koncentracija. Anglies dvideginis patalpų ore susidaro žmonėms kvėpuojant, prakaituojant. Paprastai, jei šios medžiagos koncentracija ore yra didesnė negu 0,1 proc., tai patalpose yra ir kitų žmogaus organizmo metabolinių produktų, mikroorganizmų, virusų.

Ar daugiabučių butuose oras švaresnis?

VGTU Pastatų energetikos katedros doc.Giedrius Šiupšinskas sako, kad į modernizuotus daugiabučius arba į daugiabučius su pakeistais langais irgi nepatenka pakankamai šviežio oro. Kitaip tariant, taupome komforto, o gal ir sveikatos sąskaita.

Viename iš daugiabučių matuota anglies dvideginio koncentracija rodo, jog normos viršijamos, kai patalpose būna žmonės - rytais ir po darbo.

Faktiniai anglies dvideginio kiekiai daugiabutyje

Normali anglies dvideginio koncentracija švariame ore  (priklausomai nuo vietos - miške ar miesto gatvėje) yra 350-450 ppm. Priimtinas žmogui lygis yra <600 ppm. Pradededama skustis troškiu oru ir kvapais, kai anglies dvideginio koncentracija ore viršija 600-1000 ppm, apima mieguistumas esant 1000-2500 ppm. Kenksmingas poveikis sveikatai stebimas esant 2500-5000 ppm, didžiausias leistinas koncentracijos lygis per 8 darbo valandas gali būti 5000 ppm.

Faktiniai anglies dvideginio kiekiai mokymosi įstaigoje

Doc. G. Šiupšinskas sako, kad tokius grafikus galėtumėte pamatyti daugelyje mūsų mokyklų ir ilgalaikėje perspektyvoje tai neprisideda prie mūsų vaikų sveikatos.

Pastebėtina, kad JAV higienos norma neleidžia pastatuose  viršyti 1000 ppm anglies dvideginio koncentracijos.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras susirūpinęs

Šių metų pradžioje Vilniaus visuomenės sveikatos centro išplatintame pareiškime sakoma, kad  „Paskutiniaisiais metais yra pripažįstamos patalpų oro kokybės problemos atsiradančios didinant pastatų sandarumą, energetinį efektyvumą, statybos produktuose naudojant vis daugiau sintetinių medžiagų, diegiant įvairias alternatyvias šildymo sistemas, atsirandant naujoms technologijoms patalpose".

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, daugelyje mokyklų pastatų iki šiol naudojamos labai paprastos, dažnai net minimalių oro kaitos reikalavimų neužtikrinančios vėdinimo sistemos, kurių veikimas pagrįstas natūralia trauka. Natūralios traukos vėdinimo sistemos veikimo principas - šiltas (panaudotas) oras pakyla ir išmetamas per ištraukimo angas ar ortakius, o į jo vietą priteka naujo oro iš lauko per langų orlaides, pritekėjimo vožtuvus ar tiesiog per nesandarias pastato konstrukcijas.

Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad sveikatai palanki mokyklos aplinka gali turėti tiesioginę įtaką vaikų sveikatai ir skatinti veiksmingą mokymąsi. Tuo tarpu dėl prastos patalpų oro kokybės mokyklose vaikams gali grėsti rimtos sveikatos problemos, nes jiems oro tarša kenkia labiau nei suaugusiesiems.

Ar sveikatos specialistai ką nors daro spręsdami problemą, nepranešama.

Atnaujinti trečdalis mokyklų ir darželių - be vėdinimo

Nuo 2007 metų  pagal VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra" duomenis, Lietuvoje buvo renovuotos 223 mokyklinės įstaigos, t.y. gimnazijos, progimnazijos, vidurinės, pagrindinės ir pradinės mokyklos, meno, sporto, profesinės mokyklos ir 101 vaikų darželis.  Šiuo metu renovuojamos dar 65 mokyklinės ir 26 ikimokyklinės įstaigos.

Iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo pagal Klimato kaitos specialiąją programą nuo 2012 metų skirtas finansavimas 22 mokykloms ir darželiams.

Reiškia, renovacijos vajus pasiekė apie 430 Lietuvos mokyklų ir vaikų darželių. Turint omenyje, kad jų yra 1279, iki šiol modernizuota apie trečdalis švietimo įstaigų.

Statistikos,  ar mokyklų klasėse įrengtos vėdinimo sistemos ir kokios, nėra. Vėdinimo sistemų montuotojai sako, kad jiems mokyklų klasėse neteko tokių įrenginėti. Visi kalbinti v ėdinimo sistemų montuotojai  įžvelgia dar  didesnę grėsmę vaikų sveikatai, kai įrengtos vėdinimo  sistemos neeksploatuojamos taupant šildymo ir elektros kaštus.

„Su minėtomis problemomis jau susiduria tos šalys, kuriose įgyvendinta daugiabučių modernizacija (Vokietija, Lenkija), todėl verta pasimokyti iš svetimų klaidų ir spręsti vėdinimo klausimą renovuojant mokyklas ir daugiabučius kompleksiškai", - sako  VGTU Pastatų energetikos katedros doc. G. Šiupšinskas.

Danutė Ramoškevičiūtė
Doc. G. Šiupšinsko grafikai

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama