Viso gero, Rūta

Pagaliau Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje (VSTT) pokyčiai, kurie gal sujudins šią stagnuojančią organizaciją: Rūtą Baškytę poste keičia Albertas Stanislovaitis. Kiek naujasis vadovas rūpinsis saugomomis teritorijomis, parodys laikas. Pokyčių laukia tiek saugomose teritorijose gyvenantys žmonės, tiek ne vien lėšų įsisavinimu suinteresuoti VSTT darbuotojai.
R. Baškytės epochą galima minėti tiek iš gerosios, tiek iš blogosios pusės. Saugomos teritorijos nėra apleistos, R. Baškytė aktyviai pritraukė tiek valstybinių, tiek ES lėšų infrastruktūros atnaujinimui, viešinimui. Tačiau tuo pačiu atėję dideli pinigai turėjo ir didelių neigiamų pasekmių. Saugomos teritorijos „aplipo" įvairiomis įstaigomis įstaigėlėmis, kurių pagrindinė funkcija tapo šių pinigų „įsisavinimas". Pastaraisiais metais Juozpavičiaus g. 9-ajame pastate susirinkusiems „įsisavinimo" veiksmas tapo svarbesnis nei „išsaugojimas".

Didžiausią problemą, kurią įvardino darbuotojai ir susidūrę su R. Baškyte, tai visiškas įtikėjimas savo teisybe ir geriausiu visų sričių žinojimu. Neringoje ji geriau nei architektai žinojo, kaip projektuoti, draustiniuose - kaip tvarkytis. Deja, kai kurios klaidos privedė prie atvirkštinių rezultatų nei buvo tikėtasi. Pavyzdžiui, buvo užkurtas didelis vajus draustiniuose neleisti jokios ūkinės veiklos, net gyvulių neganyti. Tačiau jau seniai žinoma, kad tokie draudimai priveda prie aktyvaus vietovės pasikeitimų. Tai žinota ir iš atvejų Lietuvoje, pavyzdžiui, kai devintajame dešimtmetyje buvo uždrausta vietiniams gyventojams ganyti gyvulius Dūkstynos entomologiniame draustinyje. Stepinio tipo biotopą, kuriame veisėsi stepinis perlinukas, palaikė būtent gyvulių ganymas ir pastovus šienavimas. Uždraudus ganiavą, vietiniai gyvulių atsikratė, o kai draustinis pradėjo užželti, teko šienauti vien tam, kad būtų galima išlaikyti stepinę būseną.

Šią klaidą vėl pakartojo ir Saugomų teritorijų tarnyba, tik gerokai plačiau. Pavyzdžiui, apribojus ganiavą ir kitokią veiklą Ūlos pievose, šios ėmė užželti krūmynais, gervuogynais, pušelėmis. Panaši situacija susiklostė ir Šauklių riedulyne, kur tundrinį gamtovaizdį pradėjo gožti krūmynai ir aukštos žolės. Turbūt  juokingiausia  situacija susidarė Paukščių saloje. Vietiniai gyventojai vasarai išveždavo į ją ganytis gyvulius, dėl to saloje neaugo krūmynai, veisėsi daugybė retų paukščių. Uždraudus ganyti gyvulius, sala ėmė apaugti krūmynais, paukščiams suprastėjo perėjimo ir gyvenimo sąlygos. Kadangi gyventojai jau atsikratė gyvulių, teko pirkti ir į salas gabenti avis ir ožkas. Kažkas labai sėkmingai pasinaudojo saloje ganomais gyvulėliais ... Dabar saloms tvarkyti belieka kviesti aktyvistus. Labai jau juokingai skamba skelbiami konkursai gyvulėliams pirkti. Gaila tik tų dešimčių milijonų biudžetinių pinigų, skiriamų problemoms, kurių galėjo nebūti,  jei būtų pasamdyti nusimanantys biologinių procesų kaitoje žmonės.
Daugiausia nusiskundimų dabartine situacija yra dėl planavimo gyvenvietėse. Architektūros ir urbanistikos specialistai šiame procese dažniausiai visiškai ignoruojami. Daugybė ilgamečių konfliktinių situacijų ištampė daugybės žmonių nervus. Vien tik Neringoje susidarė daugybė konfliktinių situacijų ir taisant klaidas teks mokėti milijonines kompensacijas už nugriautus pastatus.

Tikriausiai geriausiai saugomų teritorijų tarnybos politikos blaškymąsi atspindi pastarojo meto tvarkymo planų rengimas. Vietoj draudimų męstasi į kitą kraštutinumą - naują užstatymą net draustiniuose. Planuojant vėl remtasi viena nuomone, architektai ir urbanistai prie proceso nebuvo prileisti. Gyvenviečių plėtrą rengė geografai, mitologai, biologai. Iš pačios R. Baškytės lūpų skambėjo gražios frazės - atvirų erdvių išsaugojimas, gamtinės įvairovės didinimas, darni gyvenviečių plėtra. Deklaruotas net naujų ūkininkų įsikūrimas. Labai įdomi reakcija buvo, kai gerbiamos R. Baškytės buvo paklausta, kiek rentabiliai 30 naujų ūkininkų gali dirbti 100 ha skurdžios paežerės žemės? Kaip prie sodybos esanti veja didins gamtinę įvairovę? Kaip obelimis ir dekoratyviniais medžiais apsodintas ir tvora ar eglių  gyvatvore aptvertas sklypas ryškins atviras erdves? Deja, kaip ir prognozuota, viskas baigėsi garsių verslininkų ir politikų sodybomis paežerėse. O atsiradę nauji sklypai patraukliose vietose tik dar labiau  atitraukė dėmesį nuo apleistų sodybviečių ir vietovių.
Tačiau šis chaotiško planavimo  procesas gana stipriai pakeitė situaciją. Pirmą kartą žiniasklaida taip negatyviai atsiliepė apie saugomų teritorijų veiksmus, krito pasitikėjimas tiek R. Baškyte, tiek saugomų teritorijų idėja. Išskyrus vieną vietinį laikraštuką, net gausiai iš aplinkosaugos viešinimo programų remiama žiniasklaida nerado, kaip pagirti vykstantį procesą.  

Sunku prognozuoti, kaip naujajam vadovui pavyks susitvarkyti su Vilniuje susirinkusia „įsisavintojų" armija. Kiek sugebės atsispirti politikų ir kitų struktūrų ES paramų „įsisavintojų" įtakai. Tačiau direkcijose dirbantys saugomų teritorijų darbuotojai labai tikisi naujų vėjų VSTT politikoje.

Sergejus Jeriomenko