Vėl gaivinama Vilniaus metro idėja

2015-04-08 16:39   Peržiūros : 106   Spausdinti


Seniai brandinta idėja - metro, apie kurį kalbama jau ne vieni metai, vardan jo Seime sukurta net parlamentinė grupė, vėl kyla į viešumą. "Metro sąjūdžio" valdybos pirmininkas Juozas Zykus sako, kad jau prieš 30 metų sostinėje sklandė idėja keisti viešojo transporto sistemą.

„Beveik dešimtmetį iki Nepriklausomybės paskelbimo vyko paruošiamieji darbai - inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, visuomenės ir mokslo atstovų diskusijos. Gaila, bet gausybė projektų, kuriems išleisti milijonai, atgulė į archyvą. Tik prieš keletą metų entuziastų dėka vėl grįžta prie metropoliteno idėjos", - vis tiek nenuleidžia rankų iniciatorius.

Metro sistemos sukūrimo idėja atgimė 2002 metais. Susikūręs „Metro sąjūdis" pasiekė, kad 2013 metais LR Seime buvo priimtas Metropoliteno koncesijos įstatymas. Lietuvos Respublikos Prezidentės tarnyboms pasirodė, kad įstatymas nepakankamai tobulas ir jį vetavo. Pagal Prezidentūros pastabas pataisytą įstatymą svarstyti iš naujo pateikė 39 Seimo nariai.

Šiuo metu Įstatymas svarstomas Seimo komitetuose. Seimas, vertindamas metropoliteno įgyvendinimo Lietuvos didžiuosiuose miestuose reikšmę, sudarė Darbo grupę, į kurią kviečiami įvairių valdžios struktūrų, tame tarpe ir Prezidentės tarnybos atstovai bei įvairių visuomenės sluoksnių specialistai. Darbo grupės vadovas, Seimo narys Artūras Skardžius mano, kad išvados Seimui bus pateiktos iki šių metų gegužės vidurio.

LR Seimas numato dar šioje sesijoje apsispręsti Metropoliteno įgyvendinimo įstatyme įteisinti nuostatas, kad metropolitenus planuos savivaldybės, statybas organizuos Vyriausybė, o finansuos, statys ir eksploatuos privačios verslo struktūros. Pasibaigus koncesijos laikui, sutartis bus pratęsta arba metropolitenai bus perduoti eksploatuoti valstybei.

Dabartinio „Metro sąjūdžio" vadovo Juozo Zykaus teigimu politinis apsisprendimas yra ilgiausiai trunkantis ir brangiausiai kainuojantis metro statybos etapas. Jo žiniomis, politinis apsisprendimas dėl metropolitenų statybos užtrunka nuo 30 iki 70 metų. Lietuvoje jis tęsiasi jau 36 metus ir reikia tikėtis, kad artimiausiu metu bus politiškai apsispręsta, kas metro planuos, organizuos statybą ir tokius projektus finansuos.

Seimo politinis apsisprendimas - leisti įgyvendinti Vilniuje metropoliteno projektą, pats savaime sukuria vertę, nes numatomų trasų vietoje pakyla nekilnojamo turto vertė. Atsiradus investuotojui ir pradėjus statybą, didėja gyventojų užimtumas, mokesčių pavidalu pasipildo biudžetas, suaktyvėja miesto ekonomika, nes mokslininkų paskaičiavimais, kiekvienas investuotas euras „įdarbina" dar penkis eurus kitose ekonominės veiklos srityse.

Apsispręsti dėl metro statybos skatina ir tarptautinė padėtis. Karinio konflikto atveju, pasak J.Zykaus, metropolitenas tarnauja kaip civilinės gynybos objektas. Metro sudaro galimybę sparčiai ir saugiai pasiekti užmiestį esant evakuacijos būtinumui arba atvirkščiai - specialiesiems gynybiniams daliniams iš užmiesčio pasiekti svarbius valstybinius objektus miesto centre.

Jo nuomone, daugelio grėsmių Vilniaus Senamiesčio paveldui ir gamtai pavyktų išvengti, įdiegus naują visuomeninio transporto rūšį - metro. Juk jį galima įrengti kasant tunelius požeminiu būdu ir pakankamai giliai, kad nekiltų grėsmė nei archeologijai, nei želdynams, nei pastatams

Stotys tampa archeologijos muziejais

Pasak archeologų, parenkant tunelių trasas ir stočių vietas, atsižvelgiama ir į paveldą po žeme bei žemės paviršiuje. Geofiziniais nuotoliniais ir kitais tyrimais iš anksto galima nustatyti, kur glūdi ypatingos vertybės, ir apeiti jas panirstant keliasdešimčia metrų giliau. Daug galimybių atveria ir kasinėjimai ten, kur neišvengiamai tenka iškilti į paviršių - metro stotyse. Pasaulio miestuose tokios stotys tampa požeminiais archeologijos muziejais - jose eksponuojami kultūrinių sluoksnių pjūviai, taip pat išsaugomos įvairiausių statinių liekanos, vitrinose eksponuojami radiniai, rengiamos ir teminės parodos. Tokias archeologines ekspozicijas galima pamatyti Atėnuose, Amsterdame, Lione, Meksike, Neapolyje, Paryžiuje, Porto, Prahoje, Romoje, Sofijoje, Vienoje ir kitur. Tai unikali galimybė išsaugoti ir tuo pačiu eksponuoti archeologijos paveldą. Įrengus metro stotis prie žymių kultūros paveldo objektų, pvz. prie Koliziejaus Romoje, prie Luvro Paryžiuje, prie Akropolio Atėnuose, prie Kremliaus Maskvoje, prie Reichstago Berlyne atsirado galimybė atsisakyti buvusio transporto. Kai kurie miestai savo metropoliteno stotis pavertė architektūros paminklais ir paveldo muziejais.

Po žeme riedantis transportas padeda realiai sumažinti automobilių srautus žemės paviršiuje, todėl Senamiestyje atsirastų daugiau vietos pėstiesiems, būtų išsaugoti želdynai, nebūtų sunaikintas archeologinis sluoksnis. Archeologai galėtų jį tyrinėti nuosekliai ir neskubinami statytojų, o pačios mokslinių kasinėjimų vietos - tapti vilniečių ir miesto svečių traukos vietomis, kaip dabar yra Kernavėje.

Brangsta nekilnojamas turtas

J. Zykaus teigimu, metro stotys tgali tampti ne tik traukos centru, tačiau šalia jų nekilnojamojo turto kainos pakyla nuo 20 iki 50 proc. „Pabrangsta ir butai, ir prekybos centrai. Užkampyje į parduotuvę niekas neina, verslą domina pirkėjų srautai, - įsitikinęs pašnekovas. - Metro stotys pritraukia didžiulius keleivių srautus ir tampa patrauklesnės ekonominiu požiūriu. Visame metro stoties pirmame aukšte paprastai būna - prekybiniai plotai, skirti smulkioms prekėms, laikraščiams. Šalia kuriasi biurai ir bankai. Vien metro stoties pavadinimą rimtai kompanijai galima parduoti už 10 milijonų", - vardijo specialistas.

Pirmoji Vilniaus metro atkarpa

Pirmoji efektyviausia ir ekonomiškiausia Vilniaus metro trasa turėtų būti Pilaitė-Baltasis tiltas. Ji prasidėtų dešiniajame Neries krante ir tęstųsi per Žvėryną, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes iki Pilaitės seniūnijos. Kadangi Justiniškių ir Laivės prospekto sankryžoje susidaro didžiausi keleivių srautai (daugumos keleivių darbovietės yra Neries žemutinėje dalyje, kairiajame upė krante), siūloma metro pradėti nuo Pilaitės. Antroji trasa (žiedinė) būtų Pašilaičiai-Stotis- Lazdynai. Trečioji - Lazdynai - Antakalnis.

Žiedinė trasa turėtų prasidėti ties Tarande ir eiti tarp Nacionalinio stadiono ir „Akropolio", prie Baltojo tilto praeiti virš pirmos metro liijos ir pasiekti geležinkelio stotį. Nuo stoties trasa eitų pro Vingio parką, Parodų rūmus, per Ladynų, Karoliniškių, Viršuliškių, Justiniškių ir Pašilaičių mikrorajonus ir vėl pasiektų Tarandę.

Siekiant sumažinti automobilių kiekį mieste, būtina prie įvažiavimų į miestą ir galinių stočių įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, o nutiesus metro liniją, senamietyje dienos metu trnsportą visiškai uždrausti.

Politinis apsisprendimas

Vilniuje statyti metro patarė ir Seimo Metro idėjos paramos parlamentinė grupė. Metro sąjūdžio vadovas Juozas Zykus įsitikinęs, kad čia ne finansinė, o politinė problema. „Metro statyba turi prasidėti nuo Metropoliteno įstatymo, - įsitikinęs J.Zykus. - Jis nurodytų, kas šio projekto realizavimo dalyviai, kokios jų funcijos, koks finansavimo būdas ir kokia nuosavybės forma. Žinant valstybės ir Vilniaus savivaldybės finansinę padėtį, Vilniaus metro projektas gali būti realizuotas tik privataus sektoriaus lėšomis. Vyriusybė paskirtų instituciją, atsakingą už strateginio investuotojo paiešką ir AB „Vilniaus metropolitenas" įsteigimą, taip pat spręstų ES paramos galimybę. Savivaldybė turėtų suplanuoti trasas. Verslo struktūros finansuotų, statytų ir eksploatuotų, o pasibaigus konsecijos terminui, perduotų metro valstybei arba sudarytų naują sutartį".

J.Zykaus nuomone, vieningas visų visuomenės sluoksnių metro idėjos palaikymas padės pritraukti užsienio investuotojus ir jiems talkininkaujančias metropoliteno verslu užsiimančias tarptautines korporaijas.

Vyriausybė dauguma balsų palaikė Susisiekimo ministerijos siūlymą pačios metropoliteno idėjos neatmesti, tačiau siūlomą jos teisinį reglamentavimą pripažinti netinkamu.

VšĮ „Vilniaus metro" informacija

  • Stokholmas metropoliteną statė 1933 m., turėdamas 504 tūkst. gyventojų
  • Helsinkis - 1955m., 372 tūkst. gyventojų
  • Niurnbergas - 1964 m., 474 tūkst. gyventojų
  • Oslas - 1928 m., 258 tūkst. gyventojų
  • Rene - 1997 m., 204 tūkst. gyventojų

 


 
 

Atsako specialistas

ligita
2023-04-30 Leidimas nugriauti ūkinį pastatą Ar reikia leidimo nugriauti apirusį 50 kv.m ploto ūkinį pastatą?
Lango montavimas

Lango montavimas

Lango montavimo filmas pažingsninė instrukcija, kaip montuoti langą, lango sandarinimas, šiltinimo apsauga daugiau

Vaismedžių genėjimas

Vaismedžių genėjimas

Kaip teisingai genėti vaismedžius, obelų, kriaušių genėjimas, vainiko formavimas nuo pasodinimo, senų ir perskiepytų obelų genėjimas daugiau

Naujausi produkcijos ir paslaugų pasiūlymai
Kokie šiltinimo poliuretano putomis privalumai Kokie šiltinimo poliuretano putomis privalumai

Kodėl svarbus šiltinamojo sluoksnio sandarumas, šiltinimas poliuretano putomis karkasinėje konstrukcijoje.

daugiau
Plytų mūro apšiltinimas Mūro šiltinimas

Kaip apšiltinti seną keraminių plytų mūrą, kurio siūlės yra aptrupėjusios?

daugiau
Bio valymo įrenginiai Bio valymo įrenginiai

Ar įsigaliojus privalomiems nuotekų tyrimams, dabar galima įsirengti tik bio valymo įrenginį?

daugiau