Ar gali Lietuvoje pasikartoti „Grenfell Tower“ pastato Londone likimas?

Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA), bendradarbiaudama su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, vykdo renovuotų šalies daugiabučių namų, kuriuose įrengti ar planuojami įrengti vėdinami fasadai, tyrimą.

Pagrindinis šio tyrimo tikslas – vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistų pateiktomis rekomendacijomis, įsitikinti,  ar renovuotų  ir šiuo metu renovuojamų daugiabučių apdailai nebuvo panaudotos/ numatomos panaudoti aliuminio kompozicinės plokštės „Reynobond PE“ ar identiškos statybinės medžiagos, tapusios pagrindine gaisro priežastimi daugiaaukščiame „Grenfell Tower“ pastate Londone.

Įpusėjus BETOS atliekamam tyrimui, t.y. patikrinus visus šiuo metu atnaujinamus daugiabučius su ventiliuojamu fasadu (iš šiuo metu šalyje atnaujinamų beveik 400 daugiabučių, daugiau kaip 100 – tame jų planuojama įrengti ventiliuojamus fasadus) nebuvo nustatytas nė vienas atvejis, jog renovacijos metu daugiabučio apdailai būtų naudojamos „Reynobond PE“ ar identiškos statybinės medžiagos.

„Pirminiai tyrimo rezultatai rodo, jog tokio tipo statybinės medžiagos, kokios buvo panaudotos atnaujinant „Grenfell Tower“ pastatą Londone, renovuojant daugiabučius Lietuvoje nėra naudojamos. Iki š. m. rugsėjo mėn. pabaigos turėsime galutinius tyrimo rezultatus, kuriuos iš karto pristatysime visuomenei“, – tvirtina BETA direktorius Valius Serbenta.

Pasak V. Serbentos, dabartinė Lietuvos statybų priežiūros ir kontrolės sistema užtikrina, jog teisės aktuose numatyti reikalavimai statybinėms medžiagoms būtų įgyvendinami praktikoje.

Vis dėl to, kaip teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas Vincas Sasnauskas, gaisro kilimą ir jo pasekmes pastatuose lemia ne vien tik jų fasadai.

„Daugiabučių namų administratoriai ar daugiabučių bendrijų pirmininkai ir patys gyventojai turėtų domėtis ir rūpintis šildymo įrenginių ir dūmtraukių būkle, užtikrinti, kad pastatuose būtų tvarkinga elektros instaliacija, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, evakuaciniame kelyje (koridoriuje, laiptinėje) nebūtų laikomi daiktai, užtikrinamos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo prie pastato galimybės, įgyvendinami kiti eksploatacinių priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimai“, – pabrėžia V. Sasnauskas.

VŠĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ informacija