Biokuro ekspertai aiškina, kodėl kyla biokuro kaina

2018-08-01 15:37   Peržiūros : 67   Spausdinti


 

Paskutinę 2018 metų liepos savaitę energetikos rinkoje ir žiniasklaidos priemonėse užvirė diskusija apie tai, kad didėjančios biokuro kainos gali lemti šildymo brangimą. Biokuro sektoriaus ekspertai patikina, kad kylančios biokuro kainos neturės žymios įtakos šilumos kainoms ir atskleidžia, kodėl iš tiesų brango biokuras.

Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas sako, kad biokuro kainų augimą iš esmės lėmė kelios priežastys.

„Pirmiausia reikia kalbėti apie tai, kad šiemet apie 20 proc. brango mediena. Neseniai Valstybinė miškų urėdija paskelbė, kad apvaliosios medienos pardavimo pajamos 2018 m. pirmąjį pusmetį padidėjo daugiau kaip 10 proc., nors parduotos medienos kiekis sumažėjo. Antra svarbi biokuro kainos kylimo priežastis – pabrangęs dyzelinis kuras.

Prie to prisidėjo Vyriausybės sprendimas nuo sausio padidinti akcizą dyzeliniam kurui. Galima sakyti, kad per pastarąjį pusmetį dyzelino kaina išaugo irgi apie 20 proc. Trečiasis svarbus faktorius – bendra darbo užmokesčio didėjimo tendencija Lietuvoje. Vidutinis darbo užmokestis šių metų pirmąjį ketvirtį buvo net 9,5 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Biokuro sektoriaus atstovams nelengva rasti kvalifikuotų darbuotojų – pavyzdžiui medienos smulkintuvo operatorių. Norint išlaikyti savo srities profesionalą, reikia atitinkamai mokėti“, – dėsto R. Lapinskas.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė primena apie dar vieną faktorių, turėjusį įtakos biokuro kainos kilimui. „Pernai dėl lietaus Lietuvos miškuose susiklostė ekstremali situacija – drėgmės perteklius apsunkino medienos išvežimą iš miškų, todėl darbai buvo atidėti net keliems mėnesiams. Žiemos viduryje susidurta su biokuro trūkumu. Dabar kompanijos, turėdamos tokią patirtį, kaupia biokurą sandėliuose ir atsakingai laukia žiemos“, – informuoja V. Gaubytė.

Specialistai, paklausti, kokią įtaką šilumos kainoms finansine išraiška turės padidėjusi biokuro kaina, pateikia optimistiškas įžvalgas. „Biokuro kainų augimas nuo 120-130 Eur už toną naftos ekvivalento (tne) iki 170-180 Eur/tne gali lemti šilumos kainos augimą 0,3 – 0,4 euro cento už kilovatvalandę. Pabrėžiu tai, kad biokuras bendrojoje šilumos kainoje sudaro tik vieną penktadalį kainos. Taigi, kalbėti, kad biokuras lems šilumos kainų šuolį yra neteisinga. Tokias spekuliacijas laikau priešrinkiminiais triukais, kai, norint padidinti šilumos kainas, yra ieškoma atpirkimo „ožių“, – piktinasi R. Lapinskas.

BALTPOOL patvirtina biokuro sektoriaus atstovų įžvalgas dėl kainų kilimo.

Energijos išteklių biržos operatorius „Baltpool“ generalinis direktorius Andrius Smaliukas pastebi, kad biokuro kainos, kaip ir bet kokių kitų žaliavų bei energijos išteklių, nuolat svyruoja. Tam, anot jo, įtakos turi daug veiksnių: biokuro žaliavos kainos (malkinės medienos, miško kirtimo atliekų), biokuro paklausos ir pasiūlos santykis, susijusių paslaugų (kirtimo, biokuro ruošos, transportavimo) kainos, biokuro kainos kaimyniniuose regionuose.

„Biokuro kainos nuolat keičiasi kintant rinkos situacijai ir sąlygoms rinkoje. Pavyzdžiui, žiemos sezono metu kainos yra didesnės nei vasarą. Žiūrint istoriškai biokuro kainos šiuo metu yra panašaus lygio, kokio jos buvo 2014 m. Vienintelis skirtumas tas, kad tuo metu žaliavos – malkinės medienos – kainos buvo žymiai mažesnės. II ir III kaitrumo kainos malkinė mediena 2015 m. sausio mėn. kainavo apie 17,55 Eur/m3, o šiuo metu kainuoja apie 30 Eur/m3. Tai rodo, kad šiuo metu biokuro rinka yra gerokai efektyvesnė nei prieš ketverius metus. Pasikeitusi rinkos situacija lemia, kad, nepaisant rinkos efektyvumo, biokuro kainos pradėjo augti dėl objektyvių priežasčių.

Juk biokuras yra lygiai toks pats kaip ir visos kitos žaliavos ar energijos ištekliai – jų kaina lygiai taip pat nuolat kinta. Tarkime, naftos kaina nuo 2017 m. pradžios yra pakilusi apie 50 proc. Naftos kaina turėjo įtakos kuro kainoms, kurios lemia išaugusias transportavimo sąnaudas ir biokuro tiekėjams“, – apibendrina A. Smaliukas.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos informacija

 

 
 

Atsako specialistas

2018-10-17 Kaip pakeisti žemės naudojimo paskirtį nerengiant plano? Atsako Daiva Mikalauskienė, Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo ir administravimo departamento Žemės tvarkymo skyriaus vedėja
Ką buvo verta pamatyti RESTA 2016 parodoje?

Projektų vadovams verta arčiau susipažinti su pastatų modeliavimu. Architektams, konstruktoriams naudinga pažintis su konstruktyvo ir apdailos medžiagų bei termoizoliacijos naujovėmis, šildymo ir vėdinimo specialistams verta pamatyti naujausią pagerintų charakteristikų įrangą.

daugiau
RESTA parodos planas

RESTA – didžiausia Baltijos šalyse statybų tematikos paroda, kurioje pristatomi naujausi ir pažangiausi sprendimai statantiems, remontuojantiems ir renovuojantiems.

daugiau
resta 2015 Visi atsakymai apie skaitmeninę statybą – RESTA parodoje

Skaitmeniniai namo informaciniai modeliai galėtų pasitarnautų kiekvienam vartotojui. Tokie modeliai žymi ne tai, kas numatyta statybos projekte, bet kur realiai yra elektros, vandentiekio, kanalizacijos linijos bei kitos svarbios pastato infrastruktūros, jei statybų metu nukrypta nuo pirminio plano, projektas pakeistas darant remontą. Be to, projekte turėtų būti nurodytos visos medžiagos, panaudotos statyboje. Pavyzdžiui, kad buto gyventojas žinotų, kuri siena karkasinė, o kuri mūrinė.

daugiau
Naujausi produkcijos ir paslaugų pasiūlymai