Kažkada idiliškas kaimelis raudonų čerpių stogais plytelėmis - Bulgarijos slidinėjimo kurortas - dabar yra perpildytas tuščiais naujais butais, nebaigtais viešbučiais ir didžiuliais, neturinčiais darbo keliamaisiais kranais, darkančiais kvapą užgniaužiančius Pirino kalnagūbrio vaizdus.

Virš dar neseniai populiaraus Bansko kurorto susitvenkė bankrotų debesys

Didžiausias Bulgarijos žiemos kurortas - Bansko - pastarąjį dešimtmetį klestėjo; NT bumą palaikė daugiausia Britanijos ir Airijos investuotojai, bet tas plėtimasis sprogo, kadangi globalinė ekonominė krizė uždėjo leteną ant kreditų ir smogė kažkada pelningiems sandoriams.

Dabar užsieniečiai, daugiau nebepalaikomi kaip ant mielių kylančių NT kainų ir pigių paskolų namie, atsidūrė panašioje situacijoje kaip ir ekskomunistinių rytų Europos šalių piliečiai, kur sunki priklausomybė nuo užsienio grynųjų pinigų ir užsienio prekybos ir kapitalo deficitas sukėlė krizės pavojų.

Nekilnojamojo turto agentūros teigia, kad bent jau trečdalis Bansko 2 200 užsieniečių įsigytų poilsio butų (daugelis nusipirkti internetu, net nesusitikus su jų savininkais ir neįkėlus kojos į Bulgariją) parduodami vėl, kartais už pusę kainos. Daug naujųjų savininkų, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, bando perparduoti savo nuosavybę - jie nebegali išsimokėti už ją bankams namie.

Patys bulgarai, laikomi skurdžiausia Europos Sąjungos šalimi, taip pat kovoja su krize. Spauda teigia, kad yra viešbučių prie Juodosios jūros, kuriuos prasiskolinę savininkai verslą pardavinėja už 1 eurą - niūrios naujienos turizmui, didžiausiam Bulgarijos užsienio investicijų sektoriui.

Nukentėjo ne tik Bulgarija. Į šiaurę nuo jos Baltijos šalys - Latvija, Lietuva ir Estija - taip pat susidūrė su NT burbulo sprogimu. Latvijoje ir Estijoje nuosavybės kainos krito 30-40 proc., Lietuvoje šis procesas dar tik įsibėgėja.

NT rinkos žlugimas yra pradinė fazė to, ką ekonomistai vadina ilgu, giliu nuosmukiu regione, kuris gali sukelti bankų krizių bangą. Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Sąjunga jau ištiesė pagalbos ranką su 25 milijardais JAV dolerių Vengrijai užpraeitą savaitę po to, kai užsienio investuotojai atsisakė forintų valiutos, nuogąstaudami dėl jos sunkios priklausomybės nuo skolinimosi iš užsienio.

Dabar ekonomistai sako, kad Bulgarijai, Rumunijos kaimynei Balkanuose, ir Latvijai, Lietuvai bei Estijai, galbūt, reikia pagalbos. "Tai yra laiko klausimas, kada bus kreiptasi į Tarptautinį Valiutos Fondą", bus pašauktas," teigia EMEA ekonomistas Neil Shearing.

Karti kaina  

Analitikai sako, kad Bulgarija užmokės tai, kad neišnaudojo kreditų bumo investicijoms, kad pakeltų produktyvumą ir paskatintų eksportą. Kaip ir kitur Rytų Europoje, vystytojai skolinosi, kad pastatytų parduotuvių rajonus, ne gamyklas, o vartotojai pirko prabangius automobilius ir plokščiaekranius televizorius. Kai užsienio skolinimas išseko ir kai kurie Vakarų bankai skelbia sumažinsiantys finansavimą savo skyriams Bulgarijoje, ekonominis vystymasis kitais metais 7,6 milijono gyventojų turinčioje šalyje kris žemiau 3 procentų nuo dabartinių 7 procentų, sako analitikai.

Niekur kitur tai taip vaizdžiai nematoma, kaip Bansko. Miestas turi tiktai dvi pagrindines pramonines įmones, suteikiančias apytiksliai 500 darbo vietų. Bet dauguma iš 14 tūkstančių jo gyventojų praleido šį dešimtmetį, naudodamiesi NT bumu, gyveno iš prekybos bei turizmo.

Bansko ir Pirin kalnagūbris

"Turto bumas buvo tikra dovana. Tai nėra tikra ekonomika. Reikia dirbti ir pagaminti," sako Nikolay Proev, valdantis mažą baldų gamybos kompaniją Bansko. "Ši globalinė krizė galėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį „išsiblaivinant" žmones."

Statyba ir nekilnojamasis turtas - kurie greta susijusių finansinių paslaugų sudaro didžiąją dalį Bulgarijos 6 milijardų eurų metinių užsienio investicijų - buvo pirmieji, pajautę krizės požymius. Statybų kompanijos Bansko ir Juodosios jūros kurortuose dėl mažėjančios paklausos sumažino darbuotojų skaičių. Bansko turto kainos nukrito 40 procentų - iki 600-900 eurų už kvadratinį metrą, teigia ekspertai.

Londone įsikūręs Juodosios jūros Turto Fondas (Black Sea Property Fund) atsisakė gyvenamojo projekto Sofijoje, o nekilnojamojo turto agentūros praneša apie neparduotų naujų būstų sostinėje perteklių. "Niekas neperka. Viskas sustojo," sako britų valdomos Ski Property agentūros Bansko atstovė Asya Kavrakova. Analitikai sako, kad blogiausia turi dar įvykti NT sektoriuje, o tai įtakos didesnę bedarbystę ir galimus bankrotus. "Rezultatas - pavojus, kad nemokumo banga nekilnojamojo turto sektoriaus viduje ir susijusiose kompanijose kelia įtampą bankininkystėje. Kol kas finansų sektorius nukentėjo nežymiai, bet pavojus išlieka didelis", sako Gabor Ambrus iš 4Cast.

Valiutos spaudimas

Kai kurie analitikai sako, kad kreditų „išgaravimas" ir nekilnojamojo turto rinkos mažėjimas gali pastumti šalį į tą patį kelią, kuriuo juda Baltijos šalys - į nuosmukį. Bulgarijos einamosios sąskaitos „skylė" yra daugiau kaip 20 procentų, ir didelis privačių įsiskolinimų skaičius reiškia, kad, norėdama išlaikyti augančią ekonomiką, šalis turi stengtis sulaikyti užsienio kapitalą. Didžia dalimi tai priklausys nuo pasaulinės ekonomikos būklės ir ar Vakarų bankai galės tęsti kapitalo investicijas.

Ir Bulgarija, ir Baltijos šalys „pritvirtino" savo valiutas prie euro, tai padėjo apsisaugoti nuo hiperinfliacijos, bet taip pat ir padidino skaičių besiskolinančių užsienio valiutomis - JAV doleriais ar eurais. Infliacija vėl dviženklė, ekonomikos ir užsienio skolinimas sulėtėjęs, vyrauja abejonės, ar šalys išlaikys augimą. Devalvacija yra mažai tikėtina, - tie tie patys paskolos gavėjai tada būtų spaudžiami sumokėti bumo laikais paimtas paskolas. Bet toks įvykių scenarijus negali būti atmetamas.

„Pavojus yra toks, kad, jei padėtis G7 šalyse toliau blogės, finansinė krizė labai stipriai smogs per bankininkystės sektorius sunkiai statytai ekonomikai Baltijoje ir Balkanuose," sako Ivailo Vesselinov iš Dresdner Kleinwort.

Parengta pagal užsienio spaudą

Asa.lt