Ekologiškų namų Lietuvoje statoma vis daugiau

Ekologiškų namų statytojai teigia, kad vis daugiau lietuvių sunkmečiu domisi būstu, kuris gali būti pastatytas iš molio, šiaudų ar medžio drožlių. „Žmonių, kurie nori statytis ekologišką namą, skaičius auga", - lrt.lt sako šiaudinius namus statantis Laimonas Ivaška. Anot specialistų, ekologiško būsto populiarėjimą lemia daug priežasčių.

Ekologiškai pastatyta J. Kačerausko pirtelė, J. Pečiulio nuotr.

„Ekologiškas namas yra šiltas, nebrangiai kainuoja išlaikymas, geras mikroklimatas, o ir lietuviai sunkmečiu itin galvoja apie finansus", - kalba Algimantas Dailidavičius, taip pat statantis ekologiškus namus.

Susidomėjusių skaičius didėja

Šiaudinių namų statytojų asociacijos tarybos narė Edita Milutienė tvirtina, jog lietuvių, norinčių pasistatyti ekologišką šiaudinį namą, daugėja. 

„Vasario viduryje visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, vyko Europos tvarios energetikos savaitė. Dar prieš šią savaitę buvo suorganizuota pažintinė ekskursija į Kauno rajone esantį Zapyškio kaimą, kuriame pastatyti modernūs šiaudiniai namai. Nustebome, nes atvyko net 200 žmonių", - pasakoja E. Milutienė.

Algimantas Dailidavičius, ekologiškus namus Lietuvoje statantis nuo 1992 metų, sako, kad jam taip pat klientų netrūksta ir jų ratas vis plečiasi.

Anot E. Milutienės, žmonės vis labiau domisi ekologiškais namais dėl daugelio priežasčių.

„Žmonių pajamos sunkmečiu mažėja, tad jie žiūri, kokį namą gali pastatyti su turima suma. Labai svarbus yra namo išlaikymas, nes šiaudinį namą išlaikyti kainuoja daug pigiau. Tokie namai yra šilti", - kalba asociacijos tarybos narė.

Anot jos, itin reikšmingas faktorius, skatinantis ekologiškų namų statymą, yra vis labiau brangstanti energija.

„Tai itin svarbu, kai visi dabar taupo pinigus, o energijos kainos vis didėja ir ateityje dar labiau kils", - tvirtina pašnekovė.

Būsimas naujakurys taupo

Būsimas ekologiško namo gyventojas Algimantas Baravykas iš Kazlų Rūdos sako, kad jis vasarą kelsis į šiaudinį būstą. Daug jo draugų taip pat švęs įkurtuves ekologiškuose namuose.

„Vasarą pabaigsiu paskutinius darbus ir kelsimės ten gyventi su šeima", - lrt.lt kalba būsimas naujakurys.

Anot pašnekovo, jis pasirinko statyti ekologišką būstą, nes taip pigiau.

„Dabar viskas brangsta, o pinigų nėra, tad nusprendžiau statyti šiaudinį namą. Toks namas yra labai tvirtas ir šiltas, tad reiks mažiau mokėti už išlaikymo paslaugas", - aiškina A. Baravykas.

Pasak naujakurio, tokie namai vis labiau populiarėja, nes juos galima pastatyti pačiam ir greitai.

„Patį namą gali pastatyti per 4 mėnesius, o jis kainuos apie 100 tūkstančių litų", - tikina vyras.

Jonas Kačerauskas iš Vilniaus rajono, gyvenantis šiaudiniame name 5 metus, sako, kad tokio namo nekeistų į nieką.

„Aš patenkintas savo namu, pastačiau jį per 3 metus, bet šiandien žmogus, nusprendęs statyti ekologišką būstą, gali jį pastatyti per 1 metus. Paskaitai žiemos vakarais literatūrą, kurios dabar gausu, ir pasistatai sau namą", - pasakoja J. Kačerauskas.

Ateities perspektyva - optimistinė

E. Milutienė pastebi, kad ekologiškų namų paklausa auga visame pasaulyje.

„Palyginus su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Europa ar Šiaurės Amerika, susidomėjimas ekologišku būstu į Lietuvą ateina šiek tiek vėliau, bet jis ateina ir ateityje susidomėjimas dar labiau augs", -   įsitikinusi specialistė.

Anot pašnekovės, ekologiškų namų statymas ateityje gali tapti prioritetiniu visame pasaulyje.

„Žemės ištekliai išeikvoti, tarša didėja, o kainos už energiją sparčiai kinta", - komentuoja pašnekovė.

Šiaudinius namus statantis L. Ivaška priduria, kad ekologiškų namų statymą paskatins ir pasikeitusi nuomonė apie tokių namų ilgaamžiškumą.

„Dar daug žmonių bijo statyti ekologiškus namus, nes mano, kad jie yra nepatvarūs, tačiau jie klysta - tokie namai yra itin patvarūs", - aiškina pašnekovas.

Pasak jo, ateityje žmonės pamatys, kad tokie namai yra ne blogesni už mūrinius.

„Laikas parodys, kad ekologiški namai stovi kuo puikiausiai", - tvirtina L. Ivaška.

Ekologiškas namas tik pradedamas statyti, Kačerauskų šeimos archyvo nuotr.

Šiaudinio namo sienos tinkavimas, Kačerauskų šeimos archyvo nuotr.

Šiaudinio namo vidus, J. Pečiulio nuotr.

Agnė Stasiulytė