Verslas gaubiasi šešėliais

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko Modesto Kaseliausko teigimu, smunkant Lietuvos ekonomikai, daugėja šešėlinio verslo apraiškų, grįžtama prie įmonių atsiskaitymų daiktais ar paslaugomis.

Šešėlinių tendencijų matyti ir nekilnojamojo turto srityje. Asa.lt nuotr.

Kokią dalį šalies ūkio sudaro šešėlinė ekonomika, M. Kaseliauskas nesiėmė spręsti, bet teigė, kad šešėlinių tendencijų gausėja prekyboje, statybose, nekilnojamojo turto ir kitose srityse, o dėl to prastėja mokesčių surinkimas. Šiuo metu ypač šlubuoja pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų surinkimas. Premjeras Andrius Kubilius taip pat spėja, kad daugės nelegalaus darbo, atlyginimo vokeliais atvejų. Jo teigimu, artimiausiu metu ketinama svarstyti, kaip aktyviau kovoti su šešėliais ekonomikoje.

Prekyba

„Pastogės" kalbintas Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomasis direktorius Marius Busilas teigė, kad didelės prekybos sektoriaus įmonės dažniausiai nesiima piktnaudžiauti „šešėliais", nes pasekmės gali būti labai skaudžios. Asociacijos įmonės, anot M.Busilo, yra skaidrios. Mažesnių įmonių noras ką nors nuslėpti yra gana didelis, ir ne tik dėl sunkmečio, bet ir dėl padidintų mokesčių.  

„Pastogė" primena, kad LPĮA kreipėsi į prezidentą Valdą Adamkų, prašydama šalies vadovo nepasirašyti Seimo priimtų Kainų įstatymo pataisų. Asociacijos teigimu, įstatyme nustatytas prekybos įmonių veiklos reguliavimas, įtvirtinantis maksimalius 15 ir 20 proc. prekybinius antkainius, riboja konkurenciją ir iškreipia padėtį mažmeninės prekybos rinkoje. Pasak asociacijos vykdomojo direktoriaus Mariaus Busilo, pataisa gali lemti visai kitokius padarinius, nei deklaruoja jos iniciatoriai.

LPĮA įspėja, kad toks kainų reguliavimas taip pat skatins šešėlinės ekonomikos plėtrą, dėl to šalies biudžetas patirs dar didesnių nuostolių ir taip sunkiu metu. Prekybininkai pakvietė valdininkus ieškoti būdų skatinti, o ne riboti verslą ir susilaikyti nuo bet kokių skubotų sprendimų.

Nekilnojamasis turtas

Kaip minėta, šešėlinių tendencijų matyti ir nekilnojamojo turto srityje. Be to, anot Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI), vis dažniau išaiškinama atvejų, kai bendrovės parduodamos nekilnojamąjį turtą bando sukčiauti nedeklaruodamos sandorių ir nesumokėdamos į valstybės biudžetą milijoninių pridėtinės vertės mokesčio sumų.

Vytas Zabilius, Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas: „Gali būti, kad kilus klausimui, ar dirbti šešėlyje, ar bankrutuoti, kai kurios įmonės gali pasirinkti pirmąjį variantą, be to, spėju, kad nemažą dalį šešėlio galėjo sukelti padidinti mokesčiai, ypač smulkioms įmonėms. Didelės įmonės yra gerai matomos, todėl į šešėlį trauktis joms sudėtinga, tačiau mažesnės, keleto žmonių įmonės ar privatūs asmenys greičiausiai iš dalies trauksis į šešėlinę ekonomiką. Nekilnojamojo turto ar statybos sektoriaus bėda yra ne tiek mokesčių slėpimas, o mažas sandorių skaičius ir iki minimumo sumažėję statybos mastai, ypač privačiame sektoriuje. Dėl to pastaruoju metu iš šių sektorių itin mažai surenkama mokesčių. Kito verslo didžioji bėda, matyt, yra įmonių, partnerių nemokumas, apyvartinių lėšų trūkumas, bankrotai. Dėl to tiesiogiai kenčia ir biudžetas - mokesčiai apskaityti, o pinigų nėra. Itin didelę bėdą surenkant pelno mokestį matysime šių metų 3- 4 ketvirčiais. Manau, valstybė turi spręsti šį klausimą, nes 2008 m. pelno mokestis turi būti mokamas 2009 III ketv. o 2008 IV ketvirtis ir 2009 m. daugeliui įmonių bus nuostolingi. Be to, padėtį pablogins dar ir apyvartinių lėšų trūkumas. Dėl to ne viena dar nors kiek gyvybinga įmonė gali būti priversta kelti bankroto bylą."

Darbo rinka

Kaip „Pastogei" teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas, šešėlinio verslo apraiškų darbo rinkoje dažniausiai būna ten, kur cirkuliuoja grynieji pinigai: nedidelėse automobilių remonto dirbtuvėse, viešbučiuose, restoranuose, kavinėse, statybų sektoriuje. Pasak A.Černiausko, vokelių sistema veikia, susitarus darbuotojui ir darbdaviui. Jei darbuotojas nepageidautų vokelių, darbdavys būtų priverstas mokėti realiai. Esant sunkiai ekonominei situacijai, mažėjant darbo užmokesčiui, darbdavys pasiūlo didesnį darbo užmokestį, bet dalį jo moka vokeliais. „Nusiskundimų dėl atlyginimų vokeliais gauname dažniausiai tada, kai darbuotojas būna atleidžiamas ir jam neišmokama tokia išeitinė kompensacija, kokia būtų gaunama, jei visas atlyginimas būtų mokamas oficialiai, arba darbuotojas suserga, patiria traumą ir jam mokamos sveikatos draudimo išmokos, atsižvelgiant tik į oficialų darbo užmokestį", - teigia A.Černiauskas.

Sostinės centre vienoje kavinėje patikrinimo metu AVMI specialistai neseniai nustatė, kad 7 iš 9 darbuotojų neturėjo darbo sutarčių, maitinimo įstaigoje užfiksuota daugiau pažeidimų. A.Černiauskas sako, kad darbo santykiai be darbo sutarčių Lietuvoje vis dėlto nėra paplitę. Bent pastaruoju metu skundų dėl nelegalaus darbo LPSK negauna. „Baudos už nelegaliai įdarbintą asmenį padidėjusios, todėl darbdaviai vengia įdarbinti nelegaliai", - teigia A.Černiauskas.

Apie šešėlius...

Iš pagalbinio darbininko įspūdžių

„Įsivaizduok žmones olą primenančiame požeminiame būste. Pro įėjimą į olą plačiai krinta šviesa. Tų žmonių kojos ir kaklas iš pat mažens surakinti grandinėmis, todėl jie negali pajudinti galvos į šalį ir visą laiką mato tik tai, kas yra priešais juos. Už jų toli aukštumoje dega liepsna, ir jos šviesa patenka į olą. Tarp liepsnos ir kalinių aukštai eina kelias; palei tą kelią įsivaizduok nedidelę sienelę, panašią į fokusininkų priešais publiką pastatytą užtvarą, virš kurios jie rodo savo stebuklus. <...> Jeigu kaliniai galėtų kalbėtis tarpusavyje, ar tu manai, kad jie tų šešėlių, kuriuos mato, nelaikytų pačiais daiktais ir nevadintų jų tikrais vardais", - rašė Platonas septintojoje „Valstybės" knygoje apie tikrąją, juslėmis nepatiriamą būtį, idėjų pasaulį (nedaiktišką tikrovę) ir netikrąją, juslišką (daiktų) tikrovę.

Aš pagal Platoną labiau priklausau netikrai, šešėliškai tikrovei ir viskam, kas su šešėliais susiję. Visomis prasmėmis. Be abejo, ir manoji ekonominė patirtis šešėliais nutvieksta.

„Davai, bachūriukas, bystrienko bystrienko, rabotiagos", - šaukia partneris Albinas Žaliųjų ežerų fronte. Albinas - mūrininkas, aš - pagalbinis. Aš apačioj su plytomis ir skiediniu, Albinas - viršuj, ant pastolių, jam paklūsta visi gravitacijos dėsniai - žemyn jis nenukrenta. Partnerio Albino raumenys blizga ir riebalais netepti. Žaliųjų ežerų saulė kaitri. Betonmaišė dirba mikliai, kibiras skiedinio skrajoja iš vienos mano rankos į kitą. Albinas viršuj, aš apačioj, aš - studentas. Man moka po 40 Lt už dieną. Objektas - dviejų aukštų, mūrinis. Dirbam dviese. Aš pagalbinis, jis mūrininkas, Albinas uždirba daugiau, nes jis - ant pastolių. Paskui atvažiuos darbų vykdytojas Juozas, jam duosim ataskaitas, jis mums duos grynais. Mes pagonys, žodį už raštą vertinam labiau, biurokratijos mums nereikia - darbo sutartis teturi kiti, o mes ne tokie. Mes rabotiagos, mes anarchistai - valstybės „Sodros" ir VMI mes neišpažįstam. Valstybės biudžetas turi ieškotis kito pajamų šaltinio. Žaliųjų ežerų saulė kaitri, objekte yra pavėsių, jame matyti šešėlis. Mes - platoniškieji kaliniai. Mes - šešėlinių tendencijų dalis.

Ramūnas LIUTKEVIČIUS